Prieš aštuonerius metus vykusioje 2010-ųjų tarptautinėje Ženevos automobilių parodoje po „Renault“ sparnu įsitaisęs „Dacia“ koncernas pristatė pirmąjį savo kompaktišką visureigį – „Duster“. Prašmatnioje Ženevos parodoje jis užėmė keistuolio vaidmenį – tikriausiai joks kitas gamintojas savo stende neturėjo automobilio su skardiniais ratlankiais.

Tačiau laikas tiksėjo ir „Dacia“ kūrybinė komanda nesėdėjo sudėjusi rankų. 7 su puse metų jie sunkiai dirbo ir 2017-ųjų Frankfurto automobilių parodoje parodė kruopščiai atliktus savo namų darbus.

Jau iš pirmo žvilgsnio buvo galima susidaryti įspūdį, kad automobilis yra gerokai labiau išbaigtas nei jo pirmtakas. Dizaino komanda priekinius žibintus nustūmė arčiau šonų – praplatėjo visas „Duster“ veidas ir bendras šio kompaktiško visureigio įvaizdis šiek tiek suvyriškėjo. Atrodo, jis net kviečia į savo žaidimų aikštelę – purvo vonią.

Vizualūs pokyčiai neapsiribojo ties priekine „Dacia Duster“ dalimi – jeigu pirmos kartos modelio gale dominavo vertikalūs dizaino akcentai, tai naujasis visureigis įgavo gerokai platesnę stovėseną. Galinius kvadratinės formos žibintus supa daugiau horizontalių linijų. Aukštesnė pečių linija šiek tiek susiaurino šoninius langus, o priekinis stiklas buvo pastumtas apie 10 cm automobilio priekio link.

Visa tai sukūrė daug gražesnes „Duster“ proporcijas. Tai – nebe tas juoką keliantis bjaurusis ančiukas, o tvirtai ar netgi grėsmingai atrodantis automobilis.

Atvėrus „Dacia“ duris vairuotoją pasirinka visiškai šviežias salonas. Prietaisų skydo centre sumontuotas liečiamas ekranas, per kurį nesunku valdyti kai kurias funkcijas. Patogesnę darbo vietą leidžia susikurti keičiamo aukščio teleskopinė vairo kolonėlė – nebereikės dviejų metrų rankų, norint patogiai vairuoti.

Po pirmosios kartos modelio persėdus į naująjį „Duster“ iškarto pastebimos ir žymiai patogesnės sėdynės. Jos tvirtai prilaiko vairuotojo kūną net ir staigiuose posūkiuose, tačiau stebuklingo „Recaro“ užrašo čia ieškoti nereikėtų – juk pirminė „Dacia Duster“ paskirtis yra ištikimai tarnauti ūkyje.

O ūkyje šis automobilis tarnauja ne prasčiau nei tvirti, kelių dešimčių metų senumo visureigiai. Tai ne parketinis miesto krosoveris. Net ir įriedėjus į šlapio purvo ruožą visų varančiųjų ratų sistema atkakliai kapstosi ir leidžia judėti pirmyn.

Gudrios smegenys tinkamai paskirsto galią į priekinę bei galinę ašį. 1,6 litro atmosferinius, 1,2 litro „Turbo“ benzininius arba 1,5 litro dCi dyzelinius variklius su ratais jungia mechaninės arba automatinės pavarų dėžės. Nors ir „Dacia“ yra pigių automobilių gamintojas, automatiniai „Duster“ gali pasigirti puikiai veikiančia EDC pavarų dėže su dvigubos sankabos sistema. Tai agregatas, atkeliavęs tiesiai iš brangesnių „Renault“ modelių.

Įsitaisius prie „Duster“ vairo nereikėtų tikėtis stebinančios dinamikos. Su galingiausiu 1,2 litro „Turbo“ varikliu (125 AG ir 205 Nm) šis modelis iki 100 km/h pagreitėja per kiek daugiau nei 10 sekundžių. Užmiesčio keliuose su tokiu varikliu sunkvežimius aplenkti nesunku, tačiau būtina įsitikinti, kad turėsite bent kelis šimtus metrų laisvo kelio pagreitėjimui.

Visi „Dacia Duster“ motorai yra pakankamai efektyvūs ir nereikės įdėti didelių pastangų norint važiuoti ekonomiškai. Visgi kone didžiausias progresas pastebimas antros kartos modelio valdyme. Automobilio kėbulas yra žymiai standesnis nei jo pirmtako.

Štai atsisėdus prie 2010 metais pagaminto „Duster“ jau pirmame staigiame posūkyje galima jausti didelio šoninio svyravimo bei nepatogios sėdėsenos padarinius – norisi kuo tvirčiau įsikibti į vairo ratą, o tai tik sujaukia bendrą važiavimo įspūdį ir naikina pasitikėjimo jausmą. Tačiau antros kartos modelis žymiai mažiau svyruoja į šonus ir net briedžio testo atveju vairuotojas pilnai išlaiko automobilio kontrolę savo rankose.

Gamintojas nesuteikė galimybės išjungti stabilumo kontrolės ir tai galbūt nuvils tuos, kurie iškritus dideliam sluoksniui puraus sniego, tikėtųsi šiek tiek paišdykauti apsnigtuose keliuose. Net ir trūktelėjus rankinio stabdžio svirtį bei galiniai ašiai pradėjus slysti elektroninė stabilumo kontrolė akimirksniu pastebi nenatūralų automobilio elgesį ir puola gelbėti į nepatogią situaciją papuolusį vairuotoją.

Aktyvių saugumo sistemų sudaro ne tik stabilumo kontrolė, bet ir avarinio stabdymo sistema, įkalnę įveikti padedanti sistema. Negana to, versijos su visų varančiųjų ratų važiuoklę turi ir nusileidimo nuo stačių nuokalnių kontrolę, be kurios žaidimai kalvotoje bekelėje galėtų virsti nebejuokingu išbandymu.

Antros kartos „Dacia Duster“ neturi palėtintojo – sistemos, kuri leistų sutrumpinti pavarų perdavimo laipsnius. Be tokios įrangos tikras bekelės automobilis galbūt neįsivaizduojamas, tačiau „Duster“ pavarų dėžė yra ganėtinai trumpa ir net pačiose stačiausiose purvu padengtose įkalnėse užtenka galios, kad visi varantys ratai galėtų prasisukti.

Tai tas automobilis, kurį mielai pasirinktų žvejas, ieškantis dar neatrasto privažiavimo prie ežero. Jis paprastas, itin pigus, o savo ūkišku charakteriu galėtų išversti iš koto kai kuriuos net ir dvigubai ar trigubai brangesnius visureigius.

Būtų klaida pamiršti tai, kad gamintojas naująjį „Dacia Duster“ aprūpino žymiai geresniu garso izoliacijos paketu. Žinodami, kad jūsų laukia ilga kelionė greitkeliu galėsite pamiršti garsą slopinančias ausines. Salone išlieka pakankamai tylu – kai kurie brangesni miesto krosoveriai negali pasiūlyti tokio akustinio komforto.

Ir kone pats stipriausias šio automobilio koziris yra kaina. Atstovai nurodo, kad baziniai antros kartos „Dacia Duster“ kainuoja beveik nuo 10 tūkst. eurų. Tačiau už tą sumą gausite visiškai pliką darbinį arklį su priekiniais varančiais ratais, o norėdami paklausyti muzikos turėsite pasiimti savo telefoną su ausinėmis.

Tačiau vos už 13,1 tūkst. eurų galite įsigyti modelį su visais varančiais ratais, kuris ištiestomis rankomis priims nepravažiuojamų kelių išbandymo iššūkius.

Galima teigti, kad Pietų Korėjos koncernai padarė milžinišką stebinančią evoliuciją. Tačiau įvertinus „Dacia“ namų darbus, iš automobilių apdovanojimų antros kartos „Duster“ išriedėtų su metų progreso etikete.

Sunku sugalvoti, koks kitas automobilis geriau atitiktų dažnai vizitų į regionus vykstančių Lietuvos Seimo narių poreikius nei šis ūkiškas ir energingas, bekelėje dresiruotas visureigis. Su tokios kainos ir kokybės santykiu „Dacia“ pataikė tiesiai į taikinio centrą.