Nuo euro įvedimo Lietuvoje praėjo jau devyni mėnesiai. Per tokį laikotarpį galima apšilti kojas ir priprasti prie naujos valiutos. Džiugu, kad rinka stabilizuojasi ir nors kainos aukštesnės nei pernai, liepos–rugsėjo mėnesiais vidutinė kaina buvo apie 200 eurų mažesnė nei balandį–birželį (3,4 tūkst. eurų).

Kitaip tariant, kosminio kainų kilimo metas baigiasi, nors, palyginti su praėjusių metu trečiuoju ketvirčiu, liepos–rugsėjo mėnesiais automobiliai brango.

Po euro įvedimo trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kilo tiek dyzelinu, tiek benzinu varomų visų amžiaus grupių naudotų automobilių vidutinės kainos. Tokia tendencija tęsiasi jau nuo pat metų pradžios. Labiausiai pabrango 1–5 metų amžiaus automobiliai. Benzinu varomų šios grupės transporto priemonių vidutinė kaina didėjo 2 tūkst. eurų ir pasiekė 10,3 tūkst. eurų. Dyzelinių automobilių kaina per metus šoktelėjo net 2,2 tūkst. ir pasiekė 11,7 tūkst. eurų.

Šiuos pokyčius galima sieti ne tik su didėjančiu pragyvenimo lygiu, bet ir su vairuotojų noru sėsti prie prabangesnių ar naujesnių automobilių vairo. Puikus to įrodymas augantys BMW automobilių pardavimai, kurie net stebina.

Pakilusios naudotų automobilių kainos kiek stingdo ir automobilių rinką, tačiau prie didesnės kainos teks priprasti. Trečiąjį ketvirtį sudaryta 1,6 tūkst. mažiau sandorių nei pernai tuo pat metu – iš viso 97,5 tūkst. Tam įtakos turėjo sumažėjusi transporto priemonių prekyba šalies viduje. Tuo tarpu naujų ir importuotų automobilių pardavimai, palyginti su praėjusių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, ūgtelėjo.

Ypač džiugu dėl to, kad įspūdingai padidėjo naujų automobilių pardavimai. Per pastaruosius tris mėnesius lietuviai įsigijo net 4,9 tūkst. vnt., o tai yra 18,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Naujų automobilių pardavimų statistika rodo, kad lietuviai pasiruošę pirkti ne tik 11–15 metų amžiaus automobilius, bet ir naujus. Naujų automobilių pardavimo augimas sausio–rugpjūčio mėnesiais fiksuojamas visoje Europoje.

Trečiojo ketvirčio automobilių rinkos pardavimams dar jokios įtakos neturėjo didžiausias skandalas automobilių pramonės istorijoje, žinomas pavadinimu „Volkswagen Dieselgate“. VW grupė pardavinėjo automobilius, kuriuos įdiegta programinė įranga testų metu pateikė klaidingus variklio taršos rezultatus. Suskaičiuota, kad Lietuvoje yra 4805 tokių lengvųjų keleivinių bei 1692 komerciniai automobiliai. Taip pat suskaičiuota, kad EA189 kodu pažymėtus variklius turi ir 294 „Audi“ modeliai.

Pastebima, kad III ketvirtį VW tarp naudotų automobilių išlieka lyderiai, tačiau paskutinį metų ketvirtį situacija gali pasikeisti. Tarp naujų automobilių ši markė yra antroje vietoje, pardavimai liepos–rugsėjo mėnesiais kilo. Įdomu bus stebėti artimiausių ketvirčių rezultatus, kaip šis skandalas atsilieps „Volkswagen“ automobilių, kurie sudaro didžiausią automobilių parko dalį, pardavimams Lietuvoje.

Matas Buzelis
Autoplius.lt plėtros vadovas


1 Sandorių kiekis mažėjo, bet rinka stabili

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje įvykdyta 97,5 tūkst. automobilių sandorių, tai tik 1,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Primename, kad pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius pastebėtas žymiai didesnis įvykusių sandorių nuosmukis: atitinkamai 11 proc. ir 7,6 proc., palyginti su 2014 m. liepos–rugsėjo mėnesiais.

Trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad rinka stabilizuojasi: naujų automobilių pardavimai kilo, aktyvėjo ir naudotų automobilių importas. Nežymus kritimas susidarė dėl sumažėjusio sandorių skaičiaus vidinėje rinkoje. Kai šių sandorių vidinėje rinkoje skaičius nežymiai mažėja, o naujų ir importuotų automobilių daugėja, tai ženklas, kad rinkoje vyrauja optimistinės nuotaikos.

Rinkos pagyvėjimą ir automobilių kainų augimą parodo ir išaugusi bendra automobilių rinkos apyvarta, kuri per metus padidėjo 35,7 tūkst. eurų (9,3 proc.) ir trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 418 mln. eurų.

Didesnes apsukas rinkoje išlaikyti padeda ir toliau auganti naujų automobilių paklausa. Jų šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje parduota 4,9 tūkst. vnt., tai 18,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Lietuvos rinkai apie penkti tūkstančiai naujų automobilių per ketvirtį yra ypa geras rodiklis.

Tuo tarpu naujai įvežtų naudotų automobilių augimas kuklesnis – 4 proc., arba 1,2 tūkst. Iš viso sudaryta 31,1 tūkst. importuotų automobilių sandorių.

Smuktelėjo tik šalyje registruotų automobilių sandorių kiekis. Palyginti su praėjusių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, transporto priemonių, registruotų Lietuvoje, sumažėjo 5,5 proc. ir trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 61,5 tūkst.


2 1–5 metų amžiaus automobiliai brango labiausiai

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos siekė atitinkamai 3,4 ir 21 tūkst. Eur.

Naujų automobilių kainos išsilaikė pernai metų lygyje. Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais naujo automobilio kaina Lietuvoje siekė 21 tūkst. eurų, tai 0,4 proc., arba 80 eurų, mažiau nei praėjusias metais tuo pačiu laikotarpiu.

Vidutinė naudotų automobilių kaina, palyginti su praėjusių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, išaugo 9,6 proc., arba 297 eurais. Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje naudotą automobilį vidutiniškai buvo galima įsigyti už 3,4 tūkst. eurų. Gera žinia, kad kainos stabilizuojasi, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, naudotų automobilių kaina liepos-rugsėjo mėnesiais sumažėjo apie 200 eurų.

Per metus padidėjo visų amžiaus grupių automobilių kainos. Daugiau nei penktadaliu – 27,4 proc., arba 2536 eurais, – šoktelėjo 1–5 metų amžiaus grupės automobilių vidutinė kaina. Tokį automobilį šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais buvo galima įsigyti už 11,8 tūkst. eurų. Palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, 22,5 proc. išaugo ir pačių seniausių (prieš daugiau nei 21 metus pagamintų) automobilių vidutinė kaina. Ji dabar siekia 718 eurų ir tai yra 132 eurais daugiau nei prieš metus.

Brango visų tipų ir amžiaus grupių naudoti automobiliai

Trečiąjį šių metų ketvirtį tiek dyzelinu, tiek benzinu varomų visų amžiaus grupių naudotų automobilių vidutinės kainos pastebimai kilo. Tokia tendencija tęsiasi jau nuo pat metų pradžios.

Labiausiai pabrango 1-5 metų amžiaus automobiliai. Benzinu varomų šios grupės transporto priemonių vidutinė kaina didėjo 24,3 proc., arba 2 tūkst. Eurų, ir šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais siekė 10,3 tūkst. eurų. Dyzelinu varomų to paties amžiaus automobilių vidutinė kaina šoktelėjo 22,6 proc., o tai net 2,2 tūkst. daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Dabar tokį dyzelinu varomą automobilį galima įsigyti už 11,7 tūkst. eurų.

Lyginant vidutines automobilių kainas pagal degalų tipą, matome, jog labiau brango benzinu varomi automobiliai. 16–20 metų dyzelinu varomo automobilio kaina kilo 12,5 proc. ir siekė 1,3 tūkst. eurų, o to paties amžiaus benzinu varomos transporto priemonės kaina liepos–rugsėjo mėnesiais pakilo net 23,6 proc., iki 900 eurų.


3 11–15 metų automobiliai užima didžiausią rinkos dalį

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje parduota automobilių už 418 mln. eurų. Visų amžiaus grupių automobilių pardavimai didėjo, išskyrus 6–10 metų amžiaus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, minėtos amžiaus grupės pardavimai smuktelėjo 4 proc., tačiau vis tiek užima didžiausią automobilių rinkos apyvartos dalį – 26,6 proc. Jų šalyje trečią ketvirtį parduota už 111 mln. eurų.

Lietuvoje 11–15 metų automobiliai išliko perkamiausi. Jie šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais sudarė kiek daugiau nei trečdalį (33,9 proc.) visų šalyje parduotų transporto priemonių. Šios amžiaus grupės automobilių apyvarta išaugo net 23 proc. ir pasiekė 83,1 mln. eurų.

16–20 metų amžiaus automobiliai šalyje rikiuojasi antri pagal populiarumą. Jie sudaro 22,9 proc. visų Lietuvoje įsigytų automobilių, o jų apyvarta siekia 25,5 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, šios grupės automobilių apyvarta didėjo net 15,3 proc. Tam įtakos turėjo ir bendras naudotų automobilių kainų kilimas.

Palyginti su praėjusių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, naujų automobilių užimama rinkos dalis didėjo 0,9 proc. punktais ir dabar siekia 5,1 proc. Šių automobilių pardavimai sudaro net 24,4 proc., arba 102,2 mln. eurų, visos rinkos apyvartos. Naudotų automobilių parduota už 315,8 mln. eurų.

Lietuva labiausiai pagerino naujų ir naujai įvežtų automobilių santykį

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais aktyvi naujų automobilių rinka pagerino naujų ir naujai įvežtų automobilių santykį visose trijose Baltijos šalyse.

Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį parduodant vieną naują automobilį į šalį įvežta 6,4 naudoto. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šis santykis sumažėjo labiausiai (0,89 punktais) – nuo 7,29 iki 6,4. Latvijoje liepos–rugsėjo mėnesiais į šalį įvežus vieną naują automobilį, importuota 2,52 naudoto, Estijoje – 1,18.


4 Naujai įvežtų automobilių daugėjo tik Lietuvoje

Trečiąjį šių metų ketvirtį naujai įvežtų automobilių daugėjo tik Lietuvoje. Iš viso naujai įvežta 31,2 tūkst. vnt. transporto priemonių.

Latvijoje ir Estijoje tendencijos priešingos, abiejose šalyse naujai įvežtų automobilių mažėjo. Latvijoje jų importuota 5,8 proc., Estijoje – 3 proc. mažiau. Trečiąjį šių metų ketvirtį naujai įvežtų naudotų automobilių šiose šalyse buvo atitinkamai 14,4 ir 7,5 tūkst. vnt.

Baltijos šalyse didėjo tik 11–15 metų automobilių užimama rinkos dalis

Šių metų trečiąjį ketvirtį naujai įvežamų naudotų automobilių pardavimai Estijoje ir Latvijoje sumažėjo, o Lietuvoje paaugo 4 proc.

Visose Baltijos šalyse savo užimamą rinkos dalį didino tik populiariausi 11–15 metų amžiaus automobiliai. Lietuvoje šių transporto priemonių buvo įvežta 5,8 proc. punktais daugiau nei pernai ir jie sudarė solidžią 44,4 proc. visų naujai įvežtų naudotų automobilių dalį. Trečiąjį šių metų ketvirtį tokių transporto priemonių šalyje nupirkta daugiausiai – 13,8 tūkst.

Nors Latvijoje ir Estijoje 11–15 metų amžiaus automobilių pardavimai kaip ir Lietuvoje kilo atitinkamai 5,4 ir 5,2 proc. punktais, abiejose šalyse didesnė rinkos dalis trečiąjį šių metų ketvirtį priklauso 6–10 metų amžiaus transporto priemonėms.

Latvijoje 6–10 metų amžiaus automobiliai sudarė 39,5 proc. visų naujai įvežtų naudotų automobilių. Jų šalyje liepos–rugsėjo mėnesiais parduota 5,7 tūkst., tai 4,1 proc. punktais, arba 966 vnt., mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Estijoje 6–10 metų amžiaus automobiliai užima 38,5 proc. visų naujai įvežtų naudotų automobilių rinkos dalį. Trečiąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo parduoti 2,9 tūkst. tokių automobilių.

Estijoje net 24,3 proc. rinkos sudaro dar naujesni – 1–5 metų amžiaus – automobiliai (1,8 tūkst. vnt.). Lietuvoje minėti automobiliai sudaro tik 9,8 proc., o Latvijoje – 16,9 proc. naujai įvežtų naudotų automobilių rinkos.


5 Populiariausi išlieka „Volkswagen“

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais vokiškas „Volkswagen“ ir toliau neužleidžia pozicijų populiariausių markių naudotų automobilių penketuke. Nors jų pardavimai smuktelėjo visose Baltijos šalyse, būtent „Volkswagen“ automobilių parduota daugiausiai: Lietuvoje – 6518 vnt., Latvijoje – 2632 vnt., Estijoje – 1266 vnt. Antroje vietoje išliko „Opel“, trečioje – „Audi“.

Lietuvoje didžiausią pardavimų pakilimą – 49,4 proc. – fiksavo BMW markės transporto priemonės, kurių trečiąjį šių metų ketvirtį parduota 3153 vnt. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, BMW pardavimų kilimas lėmė šios markės rokiruotę populiariausiųjų penketuke su „Toyota“ automobiliais, kurių parduota 2675 vnt. Dabar BMW markė yra 4-oje vietoje, „Toyota“ – 5-oje.

Tokį BMW automobilių populiarumo augimą galima sieti su gerėjančiu pragyvenimo lygiu ir vairuotojų apsisprendimu vietoje naujo biudžetinio automobilio rinktis keleriais metais senesnę, tačiau prestižinę transporto priemonę.

Nors Latvijoje perkamiausių naudotų automobilių markių penketukas išliko stabilus, palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu, krito antroje vietoje esančios „Volvo“ (10,3 proc.) ir trečiąją vietą užimančios „Audi“ (3,5 proc.) markių automobilių pardavimai. Jų atitinkamai parduota 1834 ir 1723 vnt.

„Ford“ markę išstūmė ir į populiariausiųjų penketuką pateko „Mercedes-Benz“ markės naudoti automobiliai. Jų šalyje trečiąjį šių metų ketvirtį parduota 712 vnt. „Mercedes-Benz“ nusileidžia „Volkswagen“, BMW ir „Audi“ markėms.

„Volkswagen Passat“ išliko lietuvių favoritu

Lietuvoje tarp populiariausiųjų naudotų automobilių modelių jau įpratome matyti daugiausiai Vokietijoje pagamintų transporto priemonių. Trečiąjį šių metų ketvirtį dešimtuką paįvairina tik japoniškas „Toyota Avensis“ (617 vnt.), išstūmęs „Mercedes-Benz Sprinter/T1“ modelį.

Perkamiausiu automobiliu Lietuvoje užtikrintai išlieka „Volkswagen Passat“ (2411 vnt.), antroje vietoje – „Opel Zafira“ (1609 vnt.). Akivaizdu, kad vairuotojai labiausiai renkasi praktiškus ekonominės klasės automobilius, tačiau iškart po jų žengia gerokai prabangesni „Audi A6“ (1525 vnt.). Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais labiausiai – 56 proc. – paaugo „BMW 3-series“ modelio automobilių pardavimai. Jų nupirkta 1013 vnt., tai 364 vnt. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Augantys prestižinių segmentų automobilių pardavimai leidžia daryti išvadą, jog pragyvenimo lygis Lietuvoje gerėja.

Lyginant šių ir praėjusių metų trečiųjų ketvirčių duomenis, net septynių iš dešimties populiariausiųjų modelių pardavimai smuko. Labiausiai – 14,6 proc. – mažėjo „Volkswagen Golf/Rabbit“ modelio automobilių pardavimai, jų parduota 1329 vnt.

Latvijoje vokiškiems modeliams iššūkį meta švedų „Volvo“

Latvijoje perkamiausių naudotų automobilių rikiuotėje tarp vokiškų automobilių pateko net trys švediški „Volvo“ modeliai.

Dešimtuko paradoksas, kad būtent „Volvo“ patyrė ir didžiausią pakilimą, ir didžiausią nuosmukį. „Volvo S60/V60“ pardavimai šoktelėjo net 252,7 proc. ir pakilo į dešimtąją vietą (321 vnt.), o „Volvo V70/XC70“ smuktelėjo ryškiausiai – 18,6 proc. Šio modelio automobilių trečiąjį ketvirtį parduota 564 vnt. ir jie užima šeštąją vietą.

Perkamiausio naudoto automobilio titulas Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, atiteko „Volkswagen Passat“ – jų parduota 729 vnt. Antroje vietoje atitinkamai rikiuojasi „Audi A4“ (689 vnt.) ir „Audi A6“ (634 vnt.).

Estijoje daugiausiai kilo „Mercedes-Benz E-Class“ pardavimai

Estijoje populiariausių naudotų automobilių dešimtuko viršūnėje karaliauja „Volkswagen Passat“. Jo pardavimai, priešingai nei Lietuvoje ir Latvijoje, augo 7,4 proc. ir šių metų trečiąjį ketvirtį šio modelio naudotų automobilių parduota 496 vnt. Antroje vietoje „Audi A6“ (385 vnt.), trečioje – „BMW 5-series“ (317 vnt.).

Didžiausią pardavimų pakilimą – 22,6 proc. – šalyje fiksavo „Mercedes-Benz E-Class“ automobiliai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, iš paskutinės dešimtuko vietos jie pakilo į aštuntą. Jų parduota 179 vnt.

Lietuvoje ir Latvijoje daugėjo dyzelinu varomų automobilių

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje 1,7 proc. punktais didėjo dyzelinu varomų transporto priemonių užimama rinkos dalis ir šiuo metu sudaro 78,7 proc. Tokių automobilių trečiąjį šių metų ketvirtį šalyje nupirkta 24,5 tūkst., tai 1442 vnt. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Atitinkamai 1,7 proc. punktais sumenko benzinu varomų transporto priemonių dalis. Tokio tipo transporto priemonės sudaro 18 proc. visų naujai įvežtų automobilių Lietuvoje. Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais jų parduota 5,6 tūkst.

Latvijoje dyzelinu varomų transporto priemonių dalis trečiąjį šių metų ketvirtį didėjo 1,3 proc. punktais ir yra didžiausia tarp visų Baltijos šalių. Dyzelinu varomi automobiliai sudarė net 81,5 proc. visų į Latviją įvežtų naudotų automobilių.

Estijoje dyzelinu varomi automobiliai trečiąjį ketvirtį sudarė 73,9 proc. naujai įvežtų automobilių, t. y. 1,1 proc. punktais, arba 260 vnt., mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Benzinu varomų transporto priemonių dalis liepos–rugsėjo mėnesiais padidėjo 0,9 proc. punktais.

Reikėtų nepamiršti ir alternatyviais degalais varomų automobilių. Į Lietuvą trečiąjį šių metų ketvirtį buvo įvežta gerokai daugiau elektromobilių bei hibridų nei į kitas Baltijos šalis – 1034 vnt., palyginti su Latvija (388 vnt.) ir Estija (110 vnt.). Tai leidžia tikėtis, kad gatvėse dažniau pastebėsime ne tik naujesnių, bet ir technologiškai pažangesnių automobilių.


6 Lietuvoje naujų automobilių rinkos augimas – didžiausias

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais Baltijos šalyse įregistruota 7,6 proc., arba 1076 vnt., daugiau naujų automobilių nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso 15,2 tūkst. Naujų transporto priemonių pardavimai Lietuvoje šoktelėjo daugiausiai – 18,4 proc. Tokių sandorių šalyje sudaryta 4,86 tūkst., arba 755 vnt. daugiau nei prieš metus.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Latvijoje ir Estijoje naujų automobilių pardavimai kilo atitinkamai 3,5 ir 3 proc. Latvijoje naujų transporto priemonių parduota 3,92 tūkst. (133 vnt. daugiau nei pernai), Estijoje – 6,38 tūkst. (188 vnt. daugiau nei pernai).

Didžiausią dalį pagal trečiojo ketvirčio pardavimus tarp Baltijos šalių užėmė estai (42 proc. visų trijų šalių rinkos), lietuviai – 32 proc., latviai – 25,8 proc.

Lietuvoje reeksportuotų naujų automobilių dalis I pusmetį mažėjo

Šiais metais per pirmąjį pusmetį Lietuvoje reeksportuota 16,5 proc., arba 1603 vnt., naujų automobilių. Tai 1,8 proc. punkto mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, kai šalyje reeksportuota net 18,3 proc. naujų automobilių.

Visose Baltijos šalyse didėjo naujų benzininių automobilių populiarumas

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais visose Baltijos šalyse padaugėjo benzinu varomų naujų transporto priemonių. Lietuvoje tokio tipo transporto priemonių skaičius padidėjo 6,9 proc. punkto ir trečiąjį ketvirtį sudarė 46,3 proc. visų parduotų naujų automobilių. Iš viso trečiąjį šių metų ketvirtį lietuviai nupirko 2,3 tūkst. naujų benzininių automobilių.

Naujų benzinu varomų automobilių rodikliai nedaug atsilieka nuo paprastai Lietuvoje populiaresnių dyzelinu varomų transporto priemonių, kurių užimama dalis trečiąjį šių metų ketvirtį mažėjo 8,3 proc. Jų parduota 2,5 tūkst., tai sudaro 50,9 proc. visų parduotų naujų automobilių šalyje.

Latvijoje naujų benzinu varomų transporto priemonių dalis iš visų Baltijos šalių padidėjo daugiausiai – 7,1 proc. punkto. Trečiąjį šių metų ketvirtį benzinu varomų transporto priemonių Latvijoje nupirkta 1,7 tūkst., tai 43,6 proc. visų naujai parduotų automobilių.

Estijoje, priešingai nei Lietuvoje ir Latvijoje, benzininių transporto priemonių užimama naujų automobilių rinkos dalis gerokai lenkia dyzelinu varomų transporto priemonių. Trečiąjį šių metų ketvirtį benzininių automobilių dalis didėjo 3 proc. punktais ir šiuo metu siekia 58,2 proc. Tokio tipo transporto priemonių liepos–rugsėjo mėnesiais šalyje parduota 3,7 tūkst.

Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių Lietuvoje daugėjo daugiausiai – 1,4 proc. punkto, iki 2,8 proc. Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje tokio tipo automobilių buvo 136 vnt.

Alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas / elektra, dyzelinas / elektra, benzinas / dujos, benzinas / etanolis, elektra.


7 Naujų automobilių markių penketukai Baltijos šalyse skiriasi

Analizuojant trečiojo ketvirčio pardavimų rodiklius, dar nepastebima, ar „Volkswagen“ skandalas padarys įtaką šios markės automobilių pardavimams. Situaciją aiškiau pamatysime, gavę ketvirtojo ketvirčio rodiklius. „Volkswagen“ pardavimams didžiausią įtaką gali turėti tai, kad VW grupės automobiliai bus pašalinti iš valstybinių konkursų.

Lietuvoje populiariausia naujų automobilių marke trečiąjį ketvirtį tapo „Fiat“. Šios markės transporto priemonių parduota 69,3 proc., arba 381 vnt., daugiau nei praėjusių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, iš viso – 931 vnt. Į antrąją vietą nukrito „Volkswagen“ (747 vnt.), nors jų pardavimai paaugo 15,8 proc.

Visų markių pardavimai Lietuvos perkamiausių naujų automobilių penketuke kilo, išskyrus „Škoda“. Palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu, jų parduota 325 vnt., tai 31,7 proc. mažiau. Jie užėmė penktąją vietą po „Fiat“, „Volkswagen“, „Toyota“ ir „Nissan“.

Latvijoje „Škoda“ markės automobilių pardavimai taip pat smuktelėjo daugiausiai – 25,1 proc., jų liepos–rugsėjo mėnesiais parduota 280 vnt. Šalyje daugiausiai – 573 vnt. – parduota „Volkswagen“ automobilių. Antroje vietoje – „Toyota“ (504 vnt.), trečioje - „Nissan“ (411 vnt.).

Estijoje naujų automobilių markių tope užtikrintai pirmauja „Toyota“ (801 vnt.). Palyginti su praėjusių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, penketuke atsirado „Nissan“ automobiliai (548 vnt.), išstūmę „Peugeot“ iš perkamiausiųjų sąrašo. „Nissan“ užima trečiąją vietą. Šį japoniškų automobilių gamintoją Estijoje lenkia tik „Toyota“ ir „Škoda“.

Lietuvoje populiariausių modelių viršūnėje – „Fiat 500“

Šių metų trečiąjį ketvirtį perkamiausias naujas automobilis „Fiat 500“ didino pardavimus 89,7 proc. ir dar labiau sustiprino savo poziciją. Jų parduota 772 vnt., tai 365 vnt. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Antroje vietoje su dideliu atotrūkiu nuo pirmos vietos rikiuojasi „Nissan Qashqai“ modelis (217 vnt.), kurio pardavimai didėjo 28,4 proc. Liepos–rugsėjo mėnesiais „Volkswagen Passat“ (204 vnt.) atsidūrė trečioje dešimtuko vietoje. Šio modelio automobilių parduota 53,4 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

Lietuvos populiariausių naujų automobilių modelių dešimtuke šių metų trečiąjį ketvirtį matome „Toyota Corolla“ (98 vnt.), „Volkswagen Tiguan“ (94 vnt.), „Toyota Rav4“ (94 vnt.). Palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, šie modeliai iš perkamiausių topo Lietuvoje išstūmė „Škoda Rapid“, „Škoda Yeti“ ir „Volkswagen Golf“ modelių automobilius.

Į ką dar vertėtų atkreipti dėmesį, kad žymiai nuo antrosios vietos atitrūkusių „Fiat 500“ modelių Lietuvos gatvėse nėra tiek daug, nes nemaža šių itališkų automobilių dalis yra reeksportuojama. Visos Baltijos šalyse tarp populiariausių naujų automobilių nėra nė vieno modelio, kuris būtų iš prestižinių automobilių sektoriaus.

Europinės tendencijos Latvijoje – „Nissan Qashqai“ perkamiausias

Latvijoje perkamiausių naujų automobilių dešimtukas atsinaujino labiausiai iš visų Baltijos šalių. Geriausiai parduodamo automobilio titulas šių metų trečiąjį ketvirtį atiteko „Nissan Qashqai“ modeliui (210 vnt.), kurio parduota 69,4 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Pernai tuo pačiu laikotarpiu „Nissan Qashqai“ buvo tik penktas.

Į populiariausiųjų trejetuką pakilo ir „Fiat 500“ (141 vnt.) bei „Volkswagen Passat“ (137 vnt.) automobiliai. Prieš metus pirmavęs „Škoda Yeti“ nukrito į ketvirtąją vietą (jo pardavimai smuko 34,7 proc., parduota tik 126 vnt.).

Verta paminėti ir puikius visureigių „Kia Sportage“ (120 vnt.) bei „Toyota Rav4“ (113 vnt.) augimus. Šių modelių populiarumas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo atitinkamai 110,5 proc. ir 50,7 proc. Tai rodo, jog vairuotojai vis dažniau vietoje vidutinio dydžio universalų renkasi didesnio pravažumo automobilius.

Japoniški „Nissan Qashqai“ populiariausi Estijoje

Estijoje „Škoda Octavia“ (262 vnt.) šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais populiariausiojo naujų automobilių modelio poziciją užleido „Nissan Qashqai“ (384 vnt.), kurio pardavimai ūgtelėjo net 144,6 proc.

Tarp geriausiai parduodamų naujų automobilių Estijoje matome kur kas įvairesnių modelių automobilius nei kitose Baltijos šalyse. Dešimtuke puikuojasi „Citroen Berlingo“ (236 vnt.), „Škoda Fabia“ (212 vnt.), „Dacia Duster“ (158 vnt.), „Subaru Outback“ (150 vnt.) ir „Honda CR-V“ (137 vnt.).

Dideliu populiarumu „Nissan Qashqai“ gali girtis dėl švarios savo reputacijos bei praktiškomis nebrangaus visureigio galimybėmis.

Baltijos šalyse auga privačių asmenų nuperkamų automobilių dalis

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais visose Baltijos šalyse privačių asmenų nuperkamų naujų automobilių dalis didėjo.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje privatūs pirkėjai įsigijo 19,8 proc., arba 965 vnt., naujų automobilių, tai 0,1 proc. punkto daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Latvijoje ir Estijoje tokių nuperkamų transporto priemonių procentinė dalis didėjo atitinkamai 2,4 ir 2,2 proc. punkto. Latvijoje privatūs asmenys įsigijo 24,4 proc., arba 959 vnt., Estijoje – 38 proc., arba 2425 vnt., naujų automobilių.

Aktyvi Lietuvos naujų ir naujai įvežtų automobilių rinka – pavyzdys kaimynams

Baltijos šalyse šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais įregistruota 68,2 tūkst. naujų ir naujai įvežtų automobilių. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai 1,8 proc., arba 1,2 tūkst. vnt., daugiau. Lietuvoje auganti naujų automobilių rinka bei atsigavusi naujai įvežtų automobilių prekyba teigiamai paveikė ir bendrą Baltijos šalių rodiklį.

Latvijoje ir Estijoje liepos–rugsėjo mėnesiais naujų ir naujai importuotų automobilių mažėjo atitinkamai 3,9 ir 0,03 proc. Iš viso Latvijoje tokių sandorių įvyko 18,3 tūkst., Estijoje – 13,9 tūkst.


8 Prognozės

Įvedus eurą jau devynis mėnesius iš eilės stebime, kaip keičiasi automobilių kainos. Daug kas prognozavo, kad jos šiek tiek kils, tačiau pagaliau galima atsikvėpti, nes, pagal naujausius duomenis, kainos stabilizuojasi.

Visgi paskutinį šių metų ketvirtį automobilių kainų grafike galimas kainų kilimas. Visų pirma dėl to, kad nuo lapkričio 1-osios keičiasi automobilių pirkimo–pardavimo sutarties pildymo tvarka. Reikės nurodyti eismo įvykius, per kuriuos automobilis buvo apgadintas, taip pat numatyta, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį turės būti nurodomi motorinėje transporto priemonėje esantys trūkumai (stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų gedimai ir pan.).

Tikėtina, kad tai padidins tvarkingų automobilių kainą – kuo mažiau defektų jie turės, tuo automobilio kaina bus didesnė negu techniškai netvarkingų ir įvairių trūkumų turinčių automobilių. Taigi, pirkėjai jausis saugiau įsigydami tvarkingą automobilį, tačiau už tai teks sumokėti solidesnę sumą.

Ar tai pridarys papildomų rūpesčių automobilių pardavėjams? Tiems, kurie importuoja automobilius iš užsienio arba tiesiog perparduoda – tikėtina, kad ne. Deklaruoti automobilio duomenis reikės tik už laikotarpį, kada automobilio pardavėjas buvo savininkas. Taigi, perpardavėjų tai beveik nepalies.

Kitas automobilių rinką paskutinį šių metų ketvirtį galintis sudrebinti veiksnys – „Volkswagen Dieselgate“ skandalas. Abejotina, ar privatūs pirkėjai nustos pirkti šios markės automobilius. Galime sulaukti ir priešingos reakcijos – dėl „dyzelgeito“ kritusios automobilių kainos gali suveikti kaip papildoma paskata įsigyti šios markės automobilius.

Tiesa, tikėtina, kad dėl suteršto „Volkswagen“ įvaizdžio, šios pramonės milžinės („VW Group“) automobilių („Volkswagen“, „Audi“, „Škoda“, SEAT) atsisakys valstybinės įmonės – jie gali būti pašalinti iš konkursų.

Paskutinis ketvirtis, kaip ir kiekvienais metais, turėtų būti kiek ramesnis negu metų vidurys ar antroji pusė. Dėl euro įvedimo, kuris kilstelėjo kainas, taip pat dėl vis dar nestabilios padėties Ukrainos ir Rusijos fronte automobilių rinka gali būti kiek pasyvesnė, palyginti su 2014 ar 2013 metų pabaiga.


9 Tarptautiniai automobilių pramonės milžinai automobilius gamins Rusijoje?

Dėl Rusijos rublio devalvacijos žymiai sumažėjo gamybos sąnaudos. Naudojami užsienio komponentai ir žaliavos, gamybos savikaina Rusijoje tampa mažesnė ne tik palyginti su Europa, bet ir su Kinija.

Automobilių gamintojams Rusija tapo patrauklesnė už Rumuniją ar Turkiją. Darbo sąnaudos vienam automobiliui siekia 17 tūkst. rublių, arba apie 230 eurų. Analitinės agentūros „JD Power and Associates“ duomenimis, Rumunijos gamyklose sąnaudos siekia 400 eurų, o Turkijos – 300 eurų.

Pigesnė darbo jėga – ne vienintelė priežastis, verčianti automobilių koncernus galvoti apie eksportą iš Rusijos gamyklų. Pasak Europos įmonių asociacijos Automobilių komiteto, per septynis 2015 metų mėnesius naujų automobilių Rusijoje pardavimas sumažėjo 35 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Rugpjūčio pabaigoje generalinis „Volkswagen Group Rus“ direktorius Marcusas Osegowitschas pareiškė, kad koncernas svarsto galimybę eksportuoti Kalugos gamykloje pagamintus automobilius į kitų šalių rinkas. Kalugoje gaminami „Volkswagen Polo“, „Tiguan“ ir „Skoda Rapid“ modeliai.

Sankt Peterburgo „Hyundai“ gamykla rugpjūtį pradėjo gaminti „Hyundai Solaris“ modelį Egipto ir Libano rinkoms. Iki metų pabaigos planuojama eksportuoti apie 4000 automobilių. Be to, „Hyundai“ gali teikti „Solaris“ ir naują krosoverio modelį (gamybą planuojama pradėti 2016 m.) į Rytų Europą.

„Nissan“ svarsto galimybę eksportuoti automobilius iš Rusijos į Rytų Europą bei Skandinavijos šalis. Taip pat į Europą gali nukeliauti ir Rusijoje surinkti automobiliai „Datsun“. „Renault“ apie tokią galimybę kalba labai atsargiai ir kol kas jokių konkrečių duomenų nepateikia, kaip ir PSA, „Peugeot“ „Citroen“.

Rusijoje nėra muitų eksportuojamiems automobiliams, bet įvežamiems į Europą automobiliams taikomas 10–20 proc. muitas. Rusijos eksportas į tolimojo užsienio šalis auga labai lėtai. Federalinės muitinės tarnybos duomenimis, 2015 m. sausį–birželį buvo eksportuoti tik 3000 lengvųjų automobilių, vos 200 vnt. daugiau nei pernai.

Komercinio transporto gamintojai taip pat bando rasti naujų rinkų. Rugpjūčio pabaigoje GAZ grupė inicijavo automobilių „Gazel Next“ pardavimą Serbijoje. Iki metų pabaigos produkcija GAZ atsiras Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos bei Makedonijos rinkose.

Kita naujiena Rusijoje rinkoje – nuo 2016 m. sausio 1 d. Rusijoje įsigalioja reikalavimas visuose naujuose autobusuose ir didelėse transporto priemonėse įsirengti ERA-GLONASS sistemą, kuri skirta automatiškai pranešti avarinėms tarnyboms apie nelaimingus atsitikimus ir kitas ekstremalias situacijas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas visoms transporto priemonėms, pagamintoms MS šalyse.

Šis reikalavimas lėtina Rusijos automobilių rinką, nes vienintelė sertifikavimo agentūra nespėja atsakyti į visas užklausas, dėl to daugelis gamintojų gali nespėti išleisti naujų modelių.

 


„Autoplius barometras“ – ketvirtinis lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt leidinys, skirtas verslo partneriams, žiniasklaidai ir portalo lankytojams. Kartu tai pirmasis naujų ir naudotų lengvųjų automobilių rinką apibendrinantis leidinys, kuriame apžvelgiamos pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ ir Autoplius.lt duomenimis.

Autoplius.lt – tai lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 12-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 200 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š. m. rugsėjo mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius siekė 1,1 milijono. Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti estų žiniasklaidos koncernui „Baltic Media Group“.

Daugiau informacijos:
Matas Buzelis
Autoplius.lt pletros vadovas
Mob. tel. +370 671 17771
El. p. matas.buzelis@plius.lt
www.autoplius.lt