Nuo šių metų liepos 1 dienos kainų litais rašyti neprivalome. Perkant kasdienes prekes kaip duoną, pieną ir kitus produktus parduotuvėje kainos eurais jau tapo įprastos, tačiau perkant brangesnius daiktus – šaldytuvą, skalbimo mašiną ar automobilį – vis dar verčiame į litus. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad kai kurie žmonės pirkdami automobilį ar nekilnojamąjį turtą, net po 5 ar 10 metų vis dar verčia į seną valiutą.

Naudotų automobilių pardavėjai taip pat skaičiuoja litais, tačiau parinkdami sumą eurais – apvalina. Visada į didesnę pusę. Taip 17 tūkst. litų virsta 5 tūkst. eurų, o tai yra 264 litais (76,46 eur) daugiau.

Žiniasklaidoje nuolat pasirodo ekonomistų svarstymų bei patikinimų, jog kainos įvedus eurą – nekyla arba kyla nežymiai. Galbūt. Tačiau akivaizdu, jog automobilių rinkoje kainos pakilo staiga ir smarkiai. Ir ne tik dėl apvalinimo į didesnę pusę. Tą patvirtintų kiekvienas, kuris tiksliai žino, kiek automobilių servise pinigų išleido šiemet, ir kiek – pernai. Neabejotų tuo ir tas, kuris ieškojo automobilio 2014-ųjų pavasarį, ir šių metų vasaros pradžioje.

Vidutinė naudoto automobilio kaina antrąjį šių metų ketvirtį pasiekė 3,6 tūkst. eurų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu vidutinė naudotų automobilių kaina antrąjį šių metų ketvirtį išaugo beveik penktadaliu (18,2 proc.) arba 553 Eur.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį naudoto automobilio vidutinė kaina buvo 3,04 tūkst. eurų. Nuo to laiko ji kiekvieną ketvirtį paaugdavo apie 100 eurų, kol galų gale pasiekė 3,6 tūkst. eurų ribą.

Augo visų amžiaus grupių automobilių kainos. 16–20 metų amžiaus automobilių vidutinė kaina didėjo daugiau nei trečdaliu (36,5 proc.). Dabar šios amžiaus grupės automobilis kainuoja 342 Eur. daugiau nei praėjusiais metais. Antrąjį šių metų ketvirtį tokį automobilį buvo galima įsigyti vidutiniškai už 1,3 tūkst. Eur.

Daugiau nei ketvirtadaliu (26,1 proc.) šoktelėjo ir 11–15 metų amžiaus automobilių kainos. Dabar šio amžiaus transporto priemonės vidutinė kaina siekia apie 2,7 tūkst. Eur.

Naudotų automobilių kainų didėjimas – ne staigmena. Automobilių rinka prisitaiko prie naujos valiutos. Dar prieš euro įvedimą šalyje prognozuota, jog eurais apvalėjančios kainos ir suintensyvėjusi naudotų transporto priemonių rinka lems ir padidėjusią vidutinę kainą.

Natūralu, ūgtelėjusios kainos ir savotiškos „pagirios“ po pardavimų praėjusiais metais, šiemet automobilių prekybą kiek pristabdė. Antrąjį šių metų ketvirtį įvykdyta 94,7 tūkst. sandorių. Mažiausiai per pastaruosius ketverius metus.

Dar ilgai perkant automobilį eurais žmonės vers kainas į litus, tačiau ši autobilių kainų kilimo psichozė turi sustoti, nes toks kainų šuolis stingdo automobilių rinką.

Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas


1 Pardavimai mažėjo, bet apyvarta augo

Penkerius metus stebėjome augančią ir stiprėjančią automobilių rinką, tačiau šių metų antrąjį ketvirtį augęs bendras visų automobilių sandorių kiekis pastebimai smuktelėjo. 2015 m. balandžio–birželio mėnesiais įvyko 7,6 proc.  mažiau naujų ir naudotų automobilių sandorių nei pernai tuo pačiu metu. Šių metų antrąjį ketvirtį tokių sandorių viso įvyko 94,7 tūkst., tai 7,8 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Primename, kad pirmąjį ketvirtį rinka smuktelėjo 11 proc. arba 9862 sandoriais. Sudaryta 79,7 tūkst. sandorių.

Antrąjį šių metų ketvirtį naujai įvežtų naudotų transporto priemonių pardavimai mažėjo daugiausiai – 19 proc. – ir siekė 31,5 tūkst. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tokių sandorių buvo sudaryta 38,9 tūkst., t.y. 7,4 tūkst. daugiau. Nežymiai smuktelėjo ir Lietuvoje registruotų automobilių sandorių kiekis. Jų antrąjį ketvirtį įvyko 1,9 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, iš viso – 57,9 tūkst.

Naujai įvežtų naudotų ir Lietuvoje registruotų automobilių rinkos dalies mažėjimą kompensavo suaktyvėję naujų automobilių pardavimai. Pasitvirtinusios prognozės, kad naujų automobilių prekyba auga, nuteikia optimistiškai. Antrąjį šių metų ketvirtį naujų automobilių parduota 17,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šių metų balandžio–birželio mėnesiais tokių sandorių įvyko 5,3 tūkst., tai 806 vnt. daugiau nei 2014 m. antrąjį ketvirtį.

Nors automobilių pardavimo rodikliai tarsi žengė tris žingsnius atgal ir bendras Lietuvoje įvykusių automobilių sandorių kiekis smuktelėjo, tačiau žymiai išaugę naujų, o kartu ir brangesnių, automobilių pardavimai lėmė solidžiai padidėjusią bendrą rinkos apyvartą. Šių metų antrąjį ketvirtį bendrai rinkoje įvyko sandorių už 430,9 mln. Eur. Tai net 10,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai automobilių rinkos apyvarta siekė 391,4 mln. Eur.


2 Naudotų automobilių kainos kilo

Vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos šių metų antrąjį ketvirtį siekė atitinkamai 3,6 ir 20,42 tūkst. Eur.

Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu vidutinė naudotų automobilių kaina antrąjį šių metų ketvirtį išaugo net 18,2 proc. arba 553 Eur. Balandžio–birželio mėnesiais naudotą automobilį šalyje buvo galima įsigyti vidutiniškai už 3,6 tūkst. Eur.

Išaugusi naujų automobilių paklausa nežymiai pakoregavo ir jų vidutinę kainą. Tokių transporto priemonių vidutinė kaina sumažėjo 0,5 proc. arba 110 Eur, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ir šiais metais siekė 20,4 tūkst. Eur. Lyginant pavienius naujus automobilius matytume nedidelį pabrangimą, tačiau vidutinė kaina šiek tiek smuktelėjo dėl įsigytų pigesnės klasės automobilių.

Naudotų automobilių kainų didėjimas yra jokia staigmena. Rinka taikosi prie valiutos keitimo, o pardavėjai pasinaudojo valiutos keitimu ir pakėlė kainas . Dar prieš euro įvedimą šalyje prognozuota, jog į eurus  verčiama ir apvalinama kaina bei suintensyvėjusi naudotų transporto priemonių rinka lems ir padidėjusią vidutinę kainą.

16–20 metų amžiaus grupės automobilių vidutinė kaina didėjo 36,5 proc. arba 342 Eur ir antrąjį šių metų ketvirtį tokį automobilį buvo galima įsigyti vidutiniškai už 1,3 tūkst. Eur. Daugiau nei ketvirtadaliu (26,1 proc.) šoktelėjo ir 11–15 metų amžiaus automobilių kainos. Dabar šio amžiaus transporto priemonės vidutinė kaina siekia apie 2,7 tūkst. Eur.

Brango ir dyzelinu, ir benzinu varomi naudoti automobiliai

Šių metų antrąjį ketvirtį kilo visų amžiaus grupių, tiek benzinu, tiek dyzelinu, varomų naudotų automobilių kainos.

Balandžio–birželio mėnesiais labiausiai brango 16–20 metų amžiaus automobiliai. Benzinu varomų šios grupės automobilių vidutinė kaina didėjo 35,3 proc. arba 240 Eur ir pasiekė 0,9 tūkst. Eur. Dyzelinu varomų automobilių kaina augo 27,4 proc. arba 290 Eur ir šių metų antrąjį ketvirtį tokią transporto priemonę buvo galima įsigyti už 1,4 tūkst. Eur.

Pastebimai paaugo ir 11–15 metų amžiaus automobilių vidutinė kaina. Balandžio–birželio mėnesiais benzinu varomų transporto priemonių kaina šoktelėjo 31,9 proc. ir pasiekė 2,2 tūkst. Eur, dyzelinu – 23,8 proc. ir siekė 2,5 tūkst. Eur. Praėjusių metų antrąjį ketvirtį benzinu varomą tokį automobilį buvo galima įsigyti už 1,6 tūkst. Eur, dyzelinu – už 2 tūkst. Eur.

1–5 metų amžiaus benzinu varomi automobiliai, lyginant su 2014 m. antrojo ketvirčio duomenimis, brango 1,1 tūkst. Eur arba 14,2 proc. ir šiais metais tuo pačiu laikotarpiu kainavo 9,1 tūkst. Eur. Dyzelinu varomi tos pačios amžiaus kategorijos automobiliai brango žymiai mažiau – 450 Eur arba 4,7 proc. ir balandžio–birželio mėnesiais tokią transporto priemonę buvo galima įsigyti vidutiniškai už 10 tūkst. Eur.


3 Populiariausi automobiliai šalyje – 11–15 metų amžiaus

Šių metų balandžio–birželio mėnesiais Lietuvoje automobilių sandorių įvyko už 430,9 mln. Eur. Nors antrąjį ketvirtį naujų automobilių pardavimai pastebimai išaugo, jų užimama rinkos dalis padidėjo tik 1,3 proc. punktais ir dabar siekia 5,7 proc. Šių metų antrąjį ketvirtį jie sudarė kiek daugiau nei ketvirtadalį – 25,3 proc. arba 109,2 mln. Eur – visos automobilių rinkos apyvartos. Naudotų automobilių parduota už 321,7 mln. Eur.

Nors didžiausią apyvartos dalį užima 6–10 metų amžiaus automobilių pardavimai, kurie sudaro 25,9 proc. visos apyvartos (111,7 mln. Eur), populiariausios transporto priemonės Lietuvoje yra 11–15 metų amžiaus. Šalyje kas trečias automobilis priklauso šiai amžiaus grupei. Antrąjį šių metų ketvirtį 11–15 metų amžiaus automobilių apyvarta išaugo 19,2 proc. ir pasiekė 83 mln. Eur.

1–5 metų amžiaus grupės automobilių pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, smuktelėjo 5,1 proc. punktais ir antrąjį šių metų ketvirtį jų parduota už 71,4 mln. Eur – 3,8 mln. Eur mažiau nei pernai.

Antrąjį šių metų ketvirtį 21 metų amžiaus ir senesnių automobilių apyvarta pasiekė įspūdingą 326,9 proc. šuolį. Jei praėjusių metų antrąjį ketvirtį tokių automobilių buvo parduota už 5,6 mln. Eur, tai šiais metais tuo pačiu laikotarpiu jų nupirkta už 23,7 mln. Eur, – 18,1 mln. Eur daugiau nei pernai.

Balandžio–birželio mėnesiais 16–20 metų amžiaus parduoti automobiliai užėmė 22,5 proc. visos automobilių rinkos. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šios amžiaus grupės automobilių apyvarta padidėjo 24,1 proc. ir sudarė 23,7 mln. Eur.


4 Į Lietuvą įvežama daugiau naujų automobilių

Šių metų balandžio–birželio mėnesiais gerokai išaugę naujų automobilių ir sumažėję naudotų transporto priemonių pardavimai pagerino naujų ir naujai įvežtų automobilių santykį. Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį į šalį įvežus vieną naują automobilį, buvo importuojama 5,89 naudoto.

Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje pirkėjų tendencija rinktis naują automobilį sumažino šį santykį nuo 8,57 iki 5,89. Latvijoje ir Estijoje parduodant vieną naują automobilį, atitinkamai įvežta 2,13 ir 1,02 naudoto.


5 Naujai įvežtų automobilių dalis visose Baltijos šalyse mažėjo

Antrąjį šių metų ketvirtį visose Baltijos šalyse naujai įvežtų automobilių kiekis mažėjo. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje šių metų balandžio–birželio mėnesiais jų įvežta net 19 proc. arba 7410 vnt. mažiau, iš viso – 31,5 tūkst. vnt.

Estijoje naujai įvežtų automobilių kiekis smuktelėjo 6,8 proc. ir sudarė 7 tūkst. vnt. Latvijoje importuotų automobilių sumažėjo mažiausiai iš visų Baltijos šalių – 1 proc. Į šalį naujai įvežta 13,5 tūkst. naudotų automobilių.

Naujai įvežtų automobilių pardavimai smuko 19 proc.

Šių metų balandžio–birželio mėnesiais naujai įvežtų naudotų automobilių kiekis mažėjo 19 proc. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu į šalį importuota 38,9 tūkst. naudotų automobilių. Tai 7,4 tūkst. automobilių daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį, kuomet į Lietuvą įvežta 31,5 tūkst. tokių transporto priemonių.

Antrąjį šių metų ketvirtį labiausiai smuko 16–20 metų amžiaus grupės automobilių dalis. Šių transporto priemonių šalyje sumažėjo 4,2 proc. punktais, t.y. nuo 12,1 iki 7,9 proc. Per šį laikotarpį į Lietuvą įvežta 2,5 tūkst. tokios amžiaus grupės automobilių.

Užimamą rinkos dalį 2015 m. antrąjį ketvirtį dar labiau padidino ir taip populiariausi 11–15 metų amžiaus automobiliai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų rinkos dalis padidėjo 4 proc. punktais ir šiais metais sudaro 44,5 proc. visų naujai įvežtų naudotų automobilių. Tokių automobilių balandžio–birželio mėnesiais į Lietuvą importuota 14 tūkst. vnt.

Latvijoje 11–15 metų amžiaus grupės užimama rinkos dalis taip pat didėjo 5,6 proc. punktais nuo 34,2 iki 39,8 proc. Jų antrąjį šių metų ketvirtį parduota 5,4 tūkst. Panašią rinkos dalį užima antri pagal populiarumą 6–10 metų amžiaus automobiliai. Nors jų užimama rinkos dalis sumažėjo 3,6 proc. punktais, jie sudaro 38,6 proc. visų naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių Latvijoje.

Estijoje, nors didesnę rinkos dalį užima 6–10 metų automobiliai (38,1 proc.), rinkos pokyčių tendencijos pagal automobilių amžių panašios, kaip ir Lietuvoje bei Latvijoje. Labiausiai – 4,9 proc. punktais iki 28,7 proc. – didėjo 11–15 metų amžiaus automobilių užimama dalis. Jų antrąjį šių metų ketvirtį į Estiją importuota 2 tūkst. vnt.

„Volkswagen“ pardavimai mažėjo - tačiau lyderio pozicijų neapleido

Nors visose Baltijos šalyse Volkswagen“ pardavimai antrąjį šių metų ketvirtį krito, šios markės automobiliai išlieka perkamiausi. Lietuvoje šių automobilių parduota 6562 vnt., Latvijoje  - 2415 vnt., Estijoje – 1149 vnt.

Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje Volkswagen“ pardavimai smuktelėjo labiausiai – net 22,3 proc. arba 1884 vnt. Latvijoje šių automobilių pardavimai mažėjo 8,1 proc. arba 214 vnt. Estijoje Volkswagen“ automobilių pardavimai krito mažiausiai. 2015 m. antrąjį ketvirtį šios markės transporto priemonių parduota tik 5,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šių metų balandžio–birželio mėnesiais Lietuvoje tik šiek tiek mažesnį pardavimų nuosmukį nei Volskwagen“ patyrė Opel“ markės automobiliai. Antrąjį šių metų ketvirtį jų parduota 22,2 proc. arba 1471 vnt. mažiau. Lietuvoje populiariausių naujai įvežtų automobilių penketuke augo tik BMW automobilių pardavimai. Jų 2015 m. antrąjį ketvirtį nupirkta 20 proc. arba 528 vnt. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Nors Latvijoje tarp populiariausių markių automobilių mažėjo Volkswagen“ ir Volvo“ pardavimai,  populiariausių penketukas išliko nepakitęs. Lyginant su 2014 m. antrojo ketvirčio duomenimis, „Volvo” markės transporto priemonių nupirkta 3,3 proc. mažiau, iš viso jų parduota 1769 vnt. Šalyje labiausiai didėjo – 15,4 proc. – BMW markės automobilių pardavimai, kurių antrąjį šių metų ketvirtį buvo įsigyta 1417 vnt.

2015 m. antrąjį ketvirtį Estijoje visų populiariausių naudotų automobilių markių pardavimai krito.  Priešingai nei Lietuvoje ar Latvijoje, kur BMW automobilių pardavimai augo, Estijoje šios markės automobilių pardavimai sumažėjo net 9,3 proc. Šių transporto priemonių balandžio–birželio mėnesiais Estijoje parduota 691 vnt. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šalyje labiausiai smuktelėjo Ford“ automobilių pardavimai. Jų nupirkta 9,7 proc. mažiau, iš viso – 587 vnt.

Lietuvoje 3 serijos BWM automobilių pardavimų šuolis

Nors Lietuvoje, kaip tapo įprasta, tarp geriausiai parduodamų naudotų automobilių dominuoja vokiškos kilmės transporto priemonės, antrąjį šių metų ketvirtį devinta dešimtuko vieta atiteko japoniškam Toyota Avensis“ (625 vnt.).

Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pirmoje vietoje užtikrintai poziciją išlaiko Volkswagen Passat“ automobiliai (2332 vnt.), nors jų parduota penktadaliu (20,1 proc.) mažiau. Antroje vietoje išliko Opel Zafira“, kurių nupirkta 1694 vnt. Šių metų antrąjį ketvirtį į trečią vietą pakilo Audi A6“ automobiliai. Balandžio–birželio mėnesiais jų įsigijo 1448 vnt.

Visų populiariausių naudotų automobilių modelių pardavimai mažėjo, išskyrus 3 serijos BMW automobilius. Lyginant su pernai metų antruoju ketvirčiu, šiemet šių automobilių parduota 1043 vnt. arba 27 proc. daugiau.

Volkswagen Golf/Rabit“ automobiliai patyrė didžiausią nuosmukį ir nukrito į penktą vietą. Šių automobilių parduota 26,9 proc. mažiau, lyginant su pernai metų antruoju ketvirčiu. Dešimtuke nebeliko ir Mercedes-Benz Sprinter/T1“, kurį pakeitė Mercedes-Benz E-Class“. Šių automobilių 2015 m. antrąjį ketvirtį parduota 625 vnt.

„Volkswagen Passat“ išlieka latvių favoritas

Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, populiariausių naudotų automobilių dešimtuke pozicijas tvirtai užsitikrinę vokiškos kilmės automobiliai.  Tarp jų įsiterpia tik švediški Volvo V70/XC70“ (566 vnt.) ir „VOLVO S40/V40/V50“ (388 vnt.) modeliai.

Šių metų antrąjį ketvirtį Latvijos geriausiai parduodamų naudotų automobilių  lyderiu išlieka Volkswagen Passat“(664 vnt.). Antroje vietoje atsidūrė Audi A4“ (614 vnt.). Nors šio modelio transporto priemonių pardavimai smuktelėjo 1,3 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, „Audi A4” iš ketvirtos dešimtuko vietos pakilo į antrą.

Didžiausią automobilių pardavimų pakilimą užfiksavo  BMW 3 serijos automobiliai. Jų parduota 118 vnt. arba 20,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Balandžio–birželio mėnesiais populiariausių naudotų automobilių dešimtuke Latvijoje labiausiai mažėjo – 14,3 proc. – „Volkswagen Golf/Rabbit“ pardavimai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, iš trečios vietos jie smuktelėjo į penktą, jų parduota 544 vnt.

Pirkėjų Estijoje įpročiai nekinta – populiariausiųjų dešimtukas stabilus

Estijoje geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtuke galima rasti ir visų Baltijos šalių lyderius, vokiškus automobilius, ir švedišką Volvo V70/XC70“, amerikietišką Ford Mondeo“ bei japonišką Toyota Avensis“.

Lyginant su praėjusių metų antrojo ketvirčio duomenimis, šiais metais populiariausių naudotų automobilių dešimtukas išliko stabilus. Populiariausio Volkswagen Passat“ automobilio pardavimai augo 4,9 proc. Šį ketvirtį jų parduota 410 vnt. arba 19 vnt. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Antroje vietoje išliko Audi A6“, kurių parduota 324 vnt., trečiojoje – BMW 5-Series“ su 257 vnt.

Estijoje šių metų antrąjį ketvirtį Volvo V70/XC70“ automobiliai patyrė didžiausią pardavimų šuolį. Jų parduota 228 vnt. arba 15,2 proc. daugiau nei pernai metų antrąjį ketvirtį. Šoktelėję šio modelio automobilių pardavimai leido pakilti iš septintos į penktąją dešimtuko vietą.

Tarp populiariausių naudotų automobilių modelių labiausiai smuko – 17,9 proc. – Ford Mondeo“ pardavimai. Jų antrąjį šių metų ketvirtį pirkėjai įsigijo 151 vnt. Mažiau parduota tik „Mercedes-Benz E-Class” ir „Toyota Avensis” automobilių – atitinkamai 148 ir 145 vnt.

Lietuvoje ir Latvijoje dyzelinu varomi automobiliai didino užimamą rinkos dalį

Dyzelinu varomi automobiliai ir toliau išlieka populiariausi visose Baltijos šalyse.

Lietuvoje balandžio–birželio mėnesiais 79,1 proc. naujai įvežtų automobilių buvo dyzeliniai. Jų dalis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 2,3 proc. punktais, o iš viso tokių transporto priemonių į Lietuvą importuota 24,9 tūkst.

Benzinu ir alternatyviais degalais varomų naujai įvežtų automobilių Lietuvoje atitinkamai 2,2 ir 0,1 proc. punktais mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Antrąjį šių metų ketvirtį į šalį importuota 5,5 tūkst. benzinu ir 1 tūkst. alternatyviais degalais varomų transporto priemonių.

Latvijoje šių metų antrąjį ketvirtį naudotų automobilių pasiskirstymas kito nežymiai. Dyzelinu varomų transporto priemonių padidėjo 0,3 proc. punktais iki 80,7 proc., benzinu – 0,5 proc. punktais iki 16.7 proc. Į šalį įvežta 10,9 tūkst. dyzelinių ir 2,3 tūkst. benzininių automobilių.

Estijoje, priešingai nei Lietuvoje ir Latvijoje, 1,6 proc. punktais iki 24,8 proc. didėjo benzinu varomų transporto priemonių užimama rinkos dalis. Tokių automobilių balandžio–birželio mėnesiais importuota 1,7 tūkst. Atitinkamai, 1,6 proc. punktais sumažėjo dyzelinu varomų naudotų automobilių dalis. Jų per tą patį laikotarpį įvežta 5,2 tūkst.


6 Lietuvoje naujų automobilių pardavimai pralenkė kaimynus

Balandžio–birželio mėnesiais Baltijos šalyse įregistruota 16,5 tūkst. naujų automobilių. Tai 8,9 proc. arba 1346 vnt. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį naujų transporto priemonių pardavimai kilo daugiausiai – 17,7 proc. Jų parduota 5,3 tūkst., lyginant su 2014 m. to paties laikotarpio duomenimis, tai 806 vnt. daugiau. Latvijoje naujų automobilių parduota 13 proc. daugiau, iš viso – 4,3 tūkst.

Nors Estijos naujų automobilių rinka didėjo vos 0,7 proc., šių metų balandžio–birželio mėnesiais čia parduota daugiausiai naujų transporto priemonių – 6,8 tūkst., t.y. daugiau nei 41 proc. naujų automobilių rinkos Baltijos šalyse.

Naujų automobilių reeksportas balandžio–birželio mėnesiais

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje reeksportuota 14,7 proc. arba 639 vnt. naujų automobilių. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šį dalis sumažėjo 4,8 proc. punktais nuo 19,5 iki 14,7 proc.

Visose Baltijos šalyse mažėjo dyzelinu varomų naujų automobilių pardavimai

Antrąjį šių metų ketvirtį visose Baltijos šalyse daugėjo benzinu varomų transporto priemonių, nors dyzeliniai automobiliai Lietuvoje ir Latvijoje išlieka populiaresni. Tuo tarpu Estijoje ryškia persvara pirmauja benzinu varomos transporto priemonės.

Lietuvoje balandžio–birželio mėnesiais benzinu varomų automobilių daugėjo 0,4 proc. punktais iki 43,1 proc. Tokių automobilių šalyje antrąjį ketvirtį buvo įregistruota 2,3 tūkst. Dyzelinu varomų naujų transporto priemonių užimama procentinė dalis mažėjo 2 proc. punktais iki 54 proc., iš viso jų Lietuvoje šių metų balandžio–birželio mėnesiais užfiksuota 2,9 tūkst. vnt.

Per antrąjį šių metų ketvirtį Latvijoje pastebėti didžiausi pokyčiai. 6,9 proc. punktais iki 45,5 proc. didėjo benzinu varomų naujų automobilių skaičius.  Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jų parduota 491 vnt. daugiau, iš viso – 2 tūkst. vnt. Atitinkamai 6,1 ir 0,8 proc. punktais mažėjo dyzelinu ir alternatyviais degalais varomų transporto priemonių. Jų antrąjį šių metų ketvirtį parduota 2,2 tūkst. ir 113 vnt.

Estijoje benzinu varomų naujų automobilių užimama procentinė dalis 3,1 proc. punktais didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir pasiekė 58,3 proc. Tokių automobilių šalyje parduota beveik 4 tūkst. vnt. Dyzelinu varomų transporto priemonių čia sumažėjo 2,2 proc. punktais iki 40.1 proc., o iš viso jų šalyje – 2,7 tūkst. vnt. Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių taip pat mažėjo 1 proc. punktu arba 64 vnt.

Lietuvoje – priešingai – net 1,5 proc. punktu iki 2,8 proc. daugėjo alternatyviais degalais varomų transporto priemonių. Vertinant visas Baltijos šalis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje tokio tipo automobilių buvo daugiausiai – 150 vnt. 

Alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas/elektra, dyzelinas/elektra, benzinas/dujos, benzinas/etanolis, elektra.


7 Baltijos šalyse vairuotojai renkasi skirtingus naujus automobilius

Baltijos šalyse vairuotojai renkasi skirtingus automobilius – tai patvirtina kiekvienos šalies populiariausių naujų automobilių markių penketukai. Lyginant su pernai metų antrojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje                       populiariausių naujų automobilių markių penketukas nekito, o pamėgtų markių automobilių šalyje tik daugėjo.

Geriausiai parduodami automobiliai išliko „Fiat“, jų parduota 830 vnt. arba 25,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvoje  labiausiai augo „Toyota“ markės automobilių pardavimai (net 48 proc. arba 214 vnt., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai).

Nors Latvijoje populiariausių naujų automobilių markių penketuke lyderiai nesikeitė, čia įvyko kiek daugiau pokyčių. Kaip ir praėjusių metų balandžio–birželio mėnesiais „Volkswagen“ tapo geriausiai parduodama naujų automobilių marke šalyje. Iš viso šios markės modelių parduota 740 vnt. arba 17,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Latvijoje didžiausią pirkėjų pasitikėjimą įgijo „Nissan“ markės automobiliai. Šių metų balandžio–birželio mėnesiais jų parduota net 52,1 proc. arba 359 vnt. daugiau nei 2014 m. tuo pačiu metu. Nuosmukį patyrė tik „Toyota“ markės automobiliai, jų parduota 5,7 proc. arba 500 vnt. mažiau. Latvijos populiariausių naujų automobilių penketuke savo poziciją prarado „Peugeot“, kuris šiais metais vietą užleido „Ford“ markės automobiliams (307 vnt.).

Estijoje „Toyota“ markės automobilių pardavimai mažėjo 6,9 proc., tačiau šių metų antrąjį ketvirtį jie  išliko topo viršūnėje (838 vnt.). Labiau smuko tik „Peugeot“ markės automobilių pardavimai. Šių transporto priemonių buvo parduota 107 vnt. arba 19,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Lyginant su 2014 m. balandžio–birželio mėnesiais, daugiausiai kilo „Renault“ automobilių pardavimai. Jie šoktelėjo 18,1 proc. ir šios markės automobiliai atsidūrė trečioje penketuko vietoje. Per antrąjį ketvirtį „Renault“ automobilių parduota 601 vnt., t.y.  92 vnt. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuvoje populiariausias naujas automobilis – „Fiat 500“

Lietuvoje populiariausiu automobiliu išlieka „Fiat 500“. Jų antrąjį šių metų ketvirtį parduota 568 vnt. Lyginant su pernai metų antruoju ketvirčiu, šio modelio transporto priemonių pardavimai pakilo 16,6 proc. Visgi, didžioji „Fiat 500” automobilių dalis yra reeksportuojama.

Didžiausią pardavimų šuolį užfiksavo  „Volkswagen Passat“ automobiliai. Šių metų antrąjį ketvirtį jų parduota 215 vnt. Lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, jų pardavimai pakilo net 99,1 proc. ir „Volkswagen Passat“ užėmė trečiąją vietą geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuke. Šiam pakilimui daug įtakos turėjo debiutavęs naujos kartos „Volkswagen Passat“ modelis.

Šių metų antrąjį ketvirtį dešimtuke vietos nebeliko „Volkswagen Golf“, „Škoda Rapid“ ir „Toyota Avensis“ automobiliams.Juos pakeitė „Toyota Yaris“ (135 vnt.), „Toyota Corolla“ (110 vnt.) ir „Fiat 500L“ (108 vnt.)

Latvijoje „Nissan Qashqai“ įtvirtino lyderio poziciją

Šių metų balandžio–birželio mėnesiais stipriausiai savo poziciją Latvijoje pagerino „Nissan Qashqai“. Šis modelis užsitikrino lyderio poziciją populiariausių naujų automobilių dešimtuke. Jų parduota 52,5 proc. arba 212 vnt. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Didžiausią pardavimų nuosmukį patyrė „Volkswagen Golf“ automobiliai. Jų 2015 m. balandžio–birželio mėnesiais parduota 114 vnt. – pardavimai nukrito 21,4 proc. Geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuke šis modelis  nukrito iš pirmosios vietos į devintąją.

Tuo pačiu laikotarpiu tarp geriausiai parduodamų automobilių pateko „Ford Focus“ (158 vnt.), „Volkswagen Caddy“ (144 vnt.), „Lada 4x4“ (137 vnt.), „Fiat 500“ (131 vnt.). Lyginant su praėjusių metų to paties laikotarpio dešimtuku, šie modeliai išstūmė „Peugeot 3008”, „Dacia Duster”, „Toyota Auris” ir „Toyota Avensis”.

Estijoje populiariausiųjų viršūnėje – „Škoda Octavia“

Estijoje šių metų antrąjį ketvirtį, kaip ir prieš metus, populiariausių naujų automobilių dešimtuko viršūnėje užtikrintai išliko „Škoda Octavia“. Šių automobilių parduota daugiausiai – 288 vnt. Tiesa,  labiausiai – 33,5 proc. – padidėjo  antroje vietoje esančių „Nissan Qashqai“ pardavimai. Jų šių metų balandžio–birželio mėnesiais parduota 227 vnt.

Nors šių metų antrąjį ketvirtį „Honda CR-V” (211 vnt.) automobilių parduota 18,5 proc. mažiau nei pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, šis modelis – trečias tarp geriausiai parduodamų naujų automobilių Estijoje.

Lyginant su praėjusių metų balandžio–birželio mėnesiais, populiariausių naujų automobilių dešimtuke nebeliko „Toyota RAV4“, „Volkswagen Golf“ ir „Renault Megane“, o jų vietaa  užėmė „Dacia Duster“ (176 vnt.), „Subaru Outback“ (171 vnt.) ir „Škoda Fabia“ (158 vnt.).

Lietuvoje ir Latvijoje privatūs asmenys nupirko mažiau automobilių

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje privatūs pirkėjai įsigijo 18,5 proc. naujų automobilių, Latvijoje 21,2 proc., Estijoje – 36,6 proc.

Vertinant praėjusių metų to paties laikotarpio duomenis, Lietuvoje ir Latvijoje privačių asmenų nuperkamų naujų transporto priemonių procentinė dalis sumažėjo atitinkamai 0,7 ir 1,2 proc. punktais.  Estijoje – priešingai – privačių pirkėjų įsigyjamų automobilių procentinė dalis didėjo 2,1 proc. punktais ir pasiekė 36,6 proc. Čia privatūs asmenys nuperka beveik du kartus daugiau naujų automobilių nei Lietuvoje.

Tarp Baltijos šalių tik Latvijoje įvežtų automobilių daugėjo

Balandžio–birželio mėnesiais į Baltijos šalis įvežta 68,4 tūkst. vnt. naujų ir naudotų automobilių. Tai 8,9 proc. arba 6,7 tūkst. vnt. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Šį mažėjimą lėmė sulėtėjusi naujai įvežtų automobilių prekyba Lietuvoje.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje naujų ir naujai įvežtų transporto priemonių parduota 15,2 proc. arba 6,6 tūkst. vnt. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Estijoje bendras naujų ir naudotų automobilių skaičius keitėsi taip pat nežymiai – smuktelėjo 3 proc. Šioje šalyje tokių sandorių antrąjį ketvirtį įvyko 13,8 tūkst. vnt.

Latvija – vienintelė Baltijos šalis, kurioje naujų ir naujai įvežtų automobilių pardavimai kilo. Balandžio–birželio mėnesiais šioje šalyje tokių automobilių parduota 17,8 tūkst. vnt.


8 Prognozės

Šalyje įvedus eurą ir stebint pokyčius  automobilių rinkoje, aiškiai matome, kad žmonių nepasitikėjimas, kad buvusios kainos litais verčiant į eurus išaugs, visgi pagrįstas.

Vertinant turimus duomenis, naudotų automobilių vidutinė kaina išaugo net 18 proc. Per paskutinius penkerius metus, stiprėjant rinkai, tokio staigaus kainų šuolio nėra buvę. Lietuviams tenka pratintis, ne tik prie naujos valiutos, bet ir naujų kainų.

Praėjusiais metais šalyje įsigaliojusios automatinio automobilių išregistravimo tvarkos padarinių nebesijaučia. Nors nuo 2014 m. liepos 1 d. išregistruota tūkstančiai pačių seniausių transporto priemonių, atgal į rinką grįžto tik 1,5 proc. Tai daugiausiai seni automobiliai, tad šalies automobilių parkui atjaunėti tai nepadėjo.

Pirmąjį šių metų pusmetį stebime ir sulėtėjusias automobilių prekybos apimtis. Yra kelios to priežastys:

Pirmiausia, tai rinkos prisitaikymas prie pirkėjų poreikių po intensyvaus automobilių pirkimo prieš įvedant eurą praėjusiais metais. Laikina pertrauka – natūralus rinkos atoveiksmis, kol lietuviams vėl prireiks atsinaujinti.

Antroji prekybą stabdanti priežastis yra ūgtelėjusios automobilių kainos. Lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, jos smarkiai šoktelėjo aukštyn. Jei 2014 m. balandžio–birželio mėnesiais vidutinė naudoto automobilio kaina buvo vos 3 tūkst. Eur, šiais metais tuo pačiu laikotarpiu ji siekia 3,6 tūkst. – 553 Eur. Skirtumas didžiulis.

Galiausiai, Ukrainos-Rusijos konflikto šleifas vis dar tęsiasi. Įšalusi situacija stabdo automobilių prekybą su užsienio šalimis.

Pasaulio automobilių rinkoje per pirmąjį šių metų pusmetį naujų automobilių pardavimai pakilo 8,2 proc. Šiame kontekste džiugina naujų automobilių pardavimai ir Lietuvoje – jie augo 17,8 proc. Tai lyg lakmuso popierėlis, rodantis verslo Lietuvoje nuotaikas. Kai prognozės optimistinės – naujų automobilių prekyba auga.

Metų pradžioje automobilių rinką suaktyvino žymiai sumažėjusios degalų kainos. Nors antrąjį šių metų ketvirtį oficialaus kuro kainos šiek tiek pakilusios, jos vis dar daugeliui patrauklios. Tai galima pastebėti ir prieš kiekvieną ilgesnį savaitgalį Lietuvos magistralėse.

Šiais metais automobilių rinkoje daugiausiai vilčių dedama į trečiąjį metų ketvirtį, kurio metu laukiama antrojo automobilių pirkimo bumo. Tikėtina, jog per pusę metų lietuviai jau bus pripratę prie naujos valiutos, todėl pardavimai turėtų vėl augti.


9 Rusijos automobilių rinkoje – problemos gamintojams

Kazachstanas oficialiai baigė dvidešimt metų trukusias derybas dėl stojimo į PPO. „90% mūsų prekybos sudaro prekyba su PPO šalimis, todėl šis sprendimas yra labai svarbus. Užsienio ir vietiniams investuotojams Kazachstanas tampa patrauklesnis“,  – pareiškė Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas.

PPO ekspertų grupė palaikė Japonijos skundą ir paragino Ukrainą atšaukti specialų automobilių importo muitą, įvestą 2013 metais. Pasak ekspertų, Ukrainos sprendimas pažeidžia tarptautines prekybos taisykles. Tuo tarpu Ukraina birželį įvedė dar vieną papildomą importo muitą automobiliams, kurių variklių darbinis tūris siekia nuo 1000 iki 2200 cm3. Muitas sudaro 6,5 ir 13 proc.

Dėl automobilių rinkos krizės Rusijoje nukentėjo automobilių komponentų gamintojai. Keleivinių automobilių gamyba ir pardavimas sumažėjo 26,6 proc. iki 550,8 tūkst. vnt. Gamyba žymiai sumažėjo, o savikaina išaugo. Dėl to kai kurie tiekėjai, pavyzdžiui Prancūzijos „Faurecia“ (gamina sėdynės, interjero detales, išmetimo sistemas), nusprendė dalinai sustabdyti gamybą. Rusijos Ekonominės plėtros ministerija patvirtino, kad 4 komponentų gamintojai (jų pavadinimai neatskleidžiami) sustabdė savo darbą, o 30 nesugebėjo atidaryti gamyklų Rusijos teritorijoje.

Naujų automobilių rinką sulėtino ir ERA-GLONASS sistema. ERA-GLONASS – tai sistema leidžianti automatiškai pranešti avarinėms tarnyboms apie nelaimingus atsitikimus ir kitas ekstremalias situacijas. Nuo šių metų sausio 1 d. ši sistema privaloma visuose naujuose automobiliuose, tačiau vienintelė sertifikavimo agentūra nespėja atsakyti į visas užklausas, dėl to daugelis gamintojų gali nespėti išleisti naujų modelių. Su tokia problema susidūrė „Ford Sollers“, „Hyundai“, „Renault“, „Jaguar“, „Land Rover“ ir kai kurie kiniškų automobilių gamintojai.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas visiems autobusams ir didelėms transporto priemonėms, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – visoms transporto priemonėms, pagamintoms MS šalyse.

 


„Autoplius barometras“ – ketvirtinis lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt leidinys, skirtas verslo partneriams, žiniasklaidai ir portalo lankytojams. Kartu tai pirmasis naujų ir naudotų lengvųjų automobilių rinką apibendrinantis leidinys, kuriame apžvelgiamos pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ ir Autoplius.lt duomenimis.

Autoplius.lt – tai lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 11-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 200 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š. m. Rugsėjo mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,28 milijono ribą. Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti estų žiniasklaidos koncernui „Baltic Media Group“.

Daugiau informacijos:
Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas
Mob. tel. +370 615 57 007
El. p. viktoras@plius.lt
www.autoplius.lt