Ar lietuviai papurtys kojines daugiau nei latviai?

Praėjusieji metai Latvijos ekonomikai buvo išties ypatingi. Artėjantis euro įvedimas nemažą dalį mūsų kaimynų privertė peržiūrėti santaupas “kojinėse” ir jas kažkaip išleisti. Todėl pagyvėjo nekilnojamojo turto rinka, į viršų šoktelėjo ir automobilių pardavimai.

2013-aisiais Latvijoje buvo parduota 36,1 proc. daugiau naujai į šalį įvežtų naudotų automobilų nei 2012 m. Tai – labai didelis šuolis. Iš viso į Latviją buvo įvežta 46,4 tūkst. automobilių. Labiausiai išaugo 6 – 10 metų amžiaus automobilių importas. Šio amžiaus grupės įvežtų automobilių skaičius, lyginant su 2012 m., išaugo beveik per pusę – 46 proc. Būtent prieš 6–10 metų pagamintų automobilių praėjusiais metais į Latviją buvo importuota daugiausiai – beveik 20 tūkst.

Ar panašaus šuolio galima tikėtis ir Lietuvoje? Ar latvių pavyzdžiu seks lietuviai ir šluos automobilius dar sparčiau? Žinoma, prieš įvedant eurą, dalis žmonių norės išleisti grynuosius pinigus, automobilių rinkoje numatomas augimas, tačiau ne toks žymus kaip Latvijoje. Tikėtina, kad sekant Latvijos pavyzdžiu, mūsų šalyje sumažės naujų automobilių pardavimai. 2013-aisiais metais Lietuvoje užfiksuotas rekordinis sandorių skaičius – viso 388,5 tūkst. Vadinasi, kad automobilį pirko arba pardavė vidutiniškai beveik kas aštuntas Lietuvos gyventojas. Į šalį buvo įvežta net 147,8 tūkst. naudotų automobilių. Tai tris kartus daugiau nei į Latviją. Jei skaičiuotume naujai įvežtų automobilių ir gyventojų skaičiaus santykį, Lietuva kaimyninę Latviją lenkia du kartus. Vienam naujai įvežtam automobiliui mūsų šalyje tenka 20 gyventojų, o Latvijoje ir Estijoje – apie 43.

Galima pastebėti ir tai, kad nors ir nežymiai, tačiau Latvijoje praėjusiais metais naujų automobilių buvo parduota mažiau, o Lietuvos rinkoje užfiksuotas augimas. Tiesa, parduodant vieną naują automobilį, į mūsų šalį buvo įvežti 10,6 naudotų. Latvijoje šis santykis mažesnis – 3,6, o Estijoje įvežant vieną naują automobilį, importuojama 1,4 naudoto automobilio.

Lietuvoje vis didėja privačių asmenų nuperkama naujų automobilių dalis. Praėjusiais metais ji paaugo 5 proc. punktais ir  pasiekė 17,3 proc. Visa tai rodo, jog Lietuvos ekonomika atsigauna.

Turiningos kelionės. Jeigu prireiktų daugiau nuorodų – teiraukitės!

Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas


1 2013 - ais sandorių skaičius didesnis nei 2008-asiais

2013 metais naujų ir naudotų automobilių rinkoje pasiektas didžiausias aktyvumas per pastaruosius šešerius metus. Pirmą kartą sandorių įvyko daugiau nei 2008 m., šiemet įvyko 1,7 proc. daugiau sandorių nei prieš šešerius metus. Iš viso 2013 m. įvyko 388,5 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t. y. 2,8 proc. arba 10,5 tūkst. daugiau nei 2012 m.

2013-aisiais naujų ir naudotų automobilių Lietuvoje parduota už 4,969 mlrd. Lt.

Į šalį buvo įvežta 147,8 tūkst. automobilių, t.y. 2,6 proc. (3,8 tūkst. vnt.) daugiau nei 2012-aisiais. Pagal šį rodiklį iki prieškrizinio laikotarpio – 2008-ųjų metų – pritrūko 6 proc.

Europos Sąjungoje (ES) 2013 metais parduota 11 850 905 naujų automobilių, arba 1,7 proc. mažiau nei 2012 m. Naujų automobilių pardavimai ES mažėja šeštus metus iš eilės. Praėjusiais metais parduota tiek pat naujų automobilių kaip 2003-aisiais.


2 Naudotų automobilių kaina padidėjo, o nauji nežymiai pigo

Ketvirtą 2013 m. ketvirtį Autoplius.lt portale pardavinėta automobilių už 1,67 mlrd. litų. Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos spalio –gruodžio mėnesiais buvo atitinkamai 10,8 ir 69.0 tūkst. litų.

Ketvirtą metų ketvirtį vidutinė naudotų automobilių kaina paaugo 2,9 proc., arba 302 litais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais.

Lyginant su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šiemet 1–5 metų amžiaus automobiliai pigo 4,7 proc., t. y. 1525 litais, iki 30,7 tūkst. litų. Populiariausių 11–15 metų automobilių vidutinė kaina augo 191 litu (iki 7,3 tūkst. litų). 6–10 metų automobiliai brango 294 litais, t. y. 1,8 proc. Dabar jie kainuoja 16,4 tūkst. litų.

Naujų automobilių vidutinė kaina 2013 metų ketvirtą ketvirtį smuktelėjo iki 69,0 tūkst. litų, lyginant su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu t. y. pigo 426 litais arba 0,6 proc. Vidutinės kainos sumažėjo dėl mažesnių (ir pigesnių) modelių dalies padidėjimo.

Vis dažniau ieško naudotų benzininių automobilių

Autoplius.lt duomenimis, lietuviai vis dažniau ieško naudotų benzininių automobilių. Išanalizavus 3 mln. Autoplius.lt atliktų paieškų pagal degalų tipą per 2013 metų ketvirtą ketvirtį ir lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš dvejus metus, pastebima, kad benzinu varomų automobilių paklausa pamažu auga, o dyzelinu – mažėja.

Per dvejus metus dyzelinių automobilių paieškų skaičius sumažėjo 7,2, o benzininių automobilių paieškų padidėjo 6,9 procentiniais punktais.

Kritusiai dyzelinių automobilių paklausai įtakos turėjo nuo 2012 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi griežtesnė dyzelinių automobilių techninė apžiūra ir ištirpęs dyzelino ir benzino kainų atotrūkis. Visgi, kol dyzelino bus galima įsigyti nelegaliai, šiuo degalų tipu varomų automobilių populiarumas mažės lėtai.

Dyzeliniai automobiliai išlieka žymiai brangesni už benzininius, 2013 IV ketv.

Vertinant Autoplius.lt portale parduotų naudotų automobilių kainas, ketvirtąjį 2013 metų ketvirtį dyzeliniai automobiliai išlieka nuo 11,9 iki 63,2 proc. brangesni už benzinu varomus automobilius. Pavyzdžiui, 16–20 m. dyzeliniai automobiliai kainuoja 1,5 tūkst. litų, arba 63,3 proc. daugiau už benzinu varomus automobilius..


3 Daugiausiai parduota 11 -15 metų amžiaus automobilių, 2013 m.

2013 m. naujų automobilių parduota už 0,99 mlrd. O naudotų už 3,978 mlrd. litų. Bendrai rinkoje įvyko sandorių už 4,969 mlrd. Lt.

2013 m. paskutinįjį ketvirtį automobilių parduota už 1,34 mlrd. litų: naudotų automobilių – už 1,074 mlrd. litų, naujų – už 266,5 mln. litų. Lyginant su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, automobilių rinkos apyvarta augo 9 proc. (pernai parduota už 1,23 mlrd. litų).

Jaunesni nei penkerių metų automobiliai sudarė 15,5 proc. visos rinkos sandorių, tačiau jie sudarė net 48,4 proc. visos automobilių rinkos apyvartos.


4 Į Latviją ir Estiją įvežami naujesni automobiliai, 2013 m.

Lyginant naujai įvežtų ir naujų automobilių sandorių skaičių Baltijos šalyse, Lietuvoje parduodama dešimt kartų daugiau naudotų automobilių nei naujų.

Lietuvoje pernai parduodant vieną naują automobilį, į šalį buvo įvežti 10,6 naudotų. Latvijoje šis santykis mažesnis tris kartus – 3,6, o Estijoje – 7,6. Estijoje įvežant vieną naują automobilį, importuojama 1,4 naudoto automobilio.

Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11–15 metų amžiaus automobiliai, 2013 m.

Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11–15 metų amžiaus automobiliai (60,8 tūkst.), o į Estiją ir Latviją jaunesni – 6 – 10 metų. Palyginus procentines dalis, į Estiją įvežama tris kartus, į Latviją beveik du kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei į Lietuvą. Tik 10,3 proc. į Lietuvą įvežamų automobilių yra naujesni nei 5-erių metų.

Pernai į Lietuvą įvežta mažiau naujesnių automobilių nei 2012 m. Į mūsų šalį įvežta 6,1 proc. mažiau 1–5 metų automobilių, arba 984 vienetais mažiau nei 2012 m. Iš viso naujesnių kaip penkerių metų automobilių užregistruota 15,3  tūkst.

6–10 metų automobilių įvežta 0,2 proc. daugiau nei 2012 m., t. y. 117 vienetu. Daugiau importuota 11–20 metų amžiaus automobilių. Labiausiai padaugėjo, 2330 vienetais arba 17,2 proc., 16–20 metų amžiaus automobilių skaičius. Jų pernai įvežta 15,9 tūkst.

Į Latviją pernai įvežta 36,1 proc. daugiau automobilių nei 2012 m. Iš viso 46,4 tūkst. vienetų. Labiausiai – net 46 proc., arba 6,3 tūkst. – ūgtelėjo prieš 6 – 10 metų pagamintų automobilių grupė.

Daugiausiai į Baltijos šalis įvežta „Volkswagen“ markės automobilių

Populiariausia naudotų automobilių markė Baltijos šalyse – „Volkswagen“. Į Lietuvą praėjusiais metais buvo įvežta 25,8 tūkst. šios markės automobilių, tai yra kiek mažiau nei 2012-aisiais.

Mūsų šalyje išskirtinai populiarūs ir  „Opel“ markės modeliai. Į šalį buvo įvežta net 21 tūkst. šios markės automobilių. Kaimyninėse Baltijos šalyse šio gamintojo automobiliai nėra tokie populiarūs.

Lietuvoje palyginti su Latvija ir Estija populiarūs ir Japonijos gamintojo „Toyota“ automobiliai. Praėjusiais metais buvo importuota beveik 11 tūkst. šios markės transporto priemonių.

Latvijoje, priešingai nei kitose Baltijos šalyse, populiarūs „Volvo“ automobiliai. Jų užregistruota beveik 6 tūkst. Prabangūs „Audi“ ir „BMW“ automobiliai mėgiami visame Pabaltyje.

9 iš 10 populiariausių naudotų automobilių Lietuvoje – vokiški

Net 9 iš 10 Lietuvoje populiariausių automobilių yra vokiškos kilmės. Vienintelis kitos šalies gamintojo automobilis dešimtuke – japoniškas „Toyota Avensis“. Populiariausiu naudotu automobiliu išlieka „Volkswagen Passat“, antrasis - lietuvių mėgiamiausias „Audi A6“, o trečioje vietoje - šeimyninis „Opel Zafira“.

Latvijos naudotų automobilių rinkoje dominavo Vokietijos gamintojų modeliai

Latvijoje naudotų automobilių rinka panaši į Lietuvos. Ten net 8 iš 10 populiariausių automobilių yra vokiškos kilmės. Populiariausias naudotas automobilis Latvijoje 2013 m. buvo „Volkswagen Golf“, antroje vietoje - „Volkswagen Passat“.

Latviai taip pat mėgsta naudotus „Volvo” automobilius. Į dešimtuką populiariausiųjų pateko du šio gamintojo modeliai: „Volvo  V70/XC70“ ir „Volvo S40/V40/V50“.  

Verta pastebėti, kad prieš įvedant eurą, Latvijoje labai populiarėjo „BMW“ automobilių pardavimai, 3 – ios serijos ir 5 – os serijos „BMW“ parduota 58 ir 60,3 proc. daugiau.

Estijos populiariausių naudotų automobilių dešimtuke – daugiau įvairovės ir prabangos

Estijos naudotų automobilių dešimtukas – pats įvariausias. Nors, kaip ir Lietuvoje bei Latvijoje, populiariausi vokiški automobiliai (7 iš 10), dešimtuke yra ir švediškas „Volvo V70/XC70“, amerikietiškas „Ford Mondeo“ ir japoniškas „Toyota Avensis“.

Populiariausias naudotas automobilis Estijoje 2013 m. – „Volkswagen Passat”. Estai rieda prabangesniais automobiliais nei lietuviai ar latviai, jie dažniau renkasi brangesnius „Audi“, „BWM“ ir „Mercedes – Benz“ automobilius.

Latvijoje dyzeliniai naudoti automobiliai populiarėja, Lietuvoje – paklausa mažėja

Iš visų į Lietuvą naujai įvežtų naudotų automobilių – 73,2 proc. yra dyzeliniai. Praėjusiais metais, lyginant su 2012 metais, daugiau įvežta tiek dyzelinių, tiek benzininų automobilių. Įvežamų dyzelinių automobilių procentinė dalis per metus sumažėjo nežymiai – nuo 74,5 iki 73,2 proc.

Latvijoje naujai įvežtų dyzelinių automobilių skaičius stipriai paaugo. 2013 m. iš visų į Latviją įvežtų naudotų automobilių – 80,4 proc. buvo dyzeliniai, prieš metus jų skaičius buvo 78,3 proc., prieš dvejus metus – 74,0 proc. 

Į Lietuvą įvežta tris kartus daugiau benzinu / elektra varomų automobilių nei į Estiją (681 prieš 217), o į Latviją dar mažiau – tik 127 hibridiniai automobiliai.

Lietuvoje ir Latvijoje vis labiau populiarėja benzinu / dujomis varomi automobiliai, jų kasmet įvežama vis daugiau. Pernai jų į Lietuvą įvežta 4141, į Estiją – tik 60, o į Latviją – 1302. Lyginant 2012 m., šių automobilių į Lietuvą pernai įvežta 23,4 proc. daugiau.


5 Nauji automobiliai: pardavimai Lietuvoje ir Estijoje augo, Latvijoje – krito

2013 metais Baltijos šalyse parduoti 49,4 tūkst. naujų automobilių t. y. 1,1 proc. daugiau nei 2012 m. (48,8  tūkst.). Lietuvai teko 28,3 proc. bendros Baltijos šalių naujų automobilių rinkos, Latvijos dalis sudarė 25,9 proc., o Estijos – 45,7 proc.

Nors Estija mažiausia iš trijų Baltijos šalių, būtent ten nuperkama daugiausiai naujų automobilių. Per 2013 metus Estijoje nupirkta beveik pusė visų naujų automobilių Baltijos šalyse – 22,6 tūkst., t. y. 1,8 proc. daugiau nei 2012 m.

Lietuvoje parduota 14 tūkst. naujų automobilių, t. y. 1,6 proc., arba 223 vnt., daugiau nei 2012 m. Latvijoje naujų automobilių pardavimai mažėjo 0,7 proc. iki 12,8 tūkst.

Per pimus devynis 2013 m. mėnesius reeksportuojamų automobilių Lietuvoje skaičius vėl padidėjo ir pasiekė 1266 vnt. Tai sudaro 12,5 proc. Lietuvoje parduotų naujų automobilių. 2012 metais tuo pačiu laikotarpiu buvo reeksportuoti 932 automobiliai. Latvijoje reeksporto apimtys taip pat ūgtelėjo.

Du metus iš eilės Lietuvoje mažėja parduodamų naujų dyzelinių automobilių, 2013 m.

Latvijoje alternatyviais degalais varomų naujų automobilių parduota daugiausiai – 498 vnt., Estijoje šiek tiek mažiau – 376, o Lietuvoje – tik 207. Alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas / elektra, dyzelinas / elektra, benzinas / dujos, benzinas / etanolis, elektra.

Lyginant 2013 metų duomenis Baltijos šalyse, galima pastebėti, jog Estijoje per metus stipriai smuko alternatyviais degalais varomų automobilių dalis, jų parduota 48,3 proc.  mažiau, nei 2012 m. Estijoje šių automobilių sumažėjo nuo 727 iki 376, o Latvijoje nuo 519 iki 498. Lietuvoje jų nežymiai padaugėjo nuo 197 iki 207 vnt.

Nauji, kaip ir naudoti, automobiliai dažniau perkami su dyzeliniais varikliais. Tiesa, Estijoje yra priešingai – nuperkama daugiau benzininių automobilių (54,6 proc.). Tokia situacija susidarė todėl, kad naujų automobilių kainos, priklausomai nuo degalų tipo, žymiai skiriasi. Be to, Estijos klimatas šios šalies gyventojus verčia rinktis būtent benzininius automobilius. Lietuvoje ir Latvijoje didžiąją dalį automobilių perka įmonės, o Estijoje naujus automobilius įsigyja žymiai daugiau privačių asmenų.

Dyzeliniai automobiliai yra brangesni, tad naujų šiais degalais varomų automobilių savininkams tenka nuvažiuoti dešimtis tūkstančių kilometrų, kad dyzelinio ir benzininio automobilio kainos skirtumas atsipirktų.

Dyzelinių automobilių tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje parduodama daugiausiai. Tačiau du metus iš eilės Lietuvoje mažėja parduodamų naujų dyzelinių automobilių skaičius. Benzininių automobilių parduota kiek daugiau, jų dalis bendruose padavimuose šiek tiek ūgtelėjo nuo 34,5 iki 35,7 proc. Dyzelinių automobilių dalis sumažėjo nuo 64,0 proc. iki 62,9 proc. Latvijoje dyzeliniai automobiliai vis dar populiarėja ir kasmet jų parduodama daugiau. Pagal dyzelinių automobilių dalį pardavimuose artėjant prie Lietuvos lygio, pernai 61,1 proc. parduoti dyzeliniais varikliais.

„Volkswagen“ automobiliai buvo populiaresni Lietuvoje ir Latvijoje, o „Toyota“ – Estijoje

Per 2013 metus nauji „Volkswagen“ ir „Toyota“ markės automobiliai toliau išlaikė lyderių pozicijas Baltijos šalyse. „Volkswagen“ automobiliai buvo populiaresni Lietuvoje ir Latvijoje, o „Toyota“ – Estijoje. Kiekvienoje šalyje lyderio poziciją užimanti automobilio markė žymiai lenkia antroje vietoje esančią markę.  Nors tiek Lietuvoje, tiek Estijoje lyderių pardavimai mažesni nei 2012 m. tai jų užimamoms pozicijoms įtakos nepadarė.

Vertinant populiariausių markių penketuką, „Fiat“ markės automobilių pardavimai Lietuvoje stipriai šoktelėjo (net 37,1 proc.) lyginant su 2012, žinoma, tai reeksporto dėka. „Volkswagen“ mažėjo 5,5 proc., o „Toyota“ pardavimai augo 11,1 proc. lygiai tiek pat augo “Škoda”.

Latvijoje augo „Volkswagen“ ir “Toyota” naujų automobilių pardavimai (4,2 proc. ir 1,5 proc.), o „Peugeot“ ir „Škoda“ krito, atitinkamai 14,8 ir 13,4 proc., lyginant su 2012 metais.

Per 2013 metus Estijoje „Toyota“ pardavimai smuktelėjo 3,6 proc., tačiau ji išliko lyderio pozicijoje. „Volkswagen“ krito 0,8 proc. Įspūdingai padidėjo „Renault“  naujų automobilių pardavimai – atitinkamai 41,7 proc. “Škoda” pardavimai išliko stabilūs,  lyginant su  2012 m. paaugo vos 1,8 proc.

TOP 10 naujų automobilių Lietuvoje,  2013 m.

2013 m. populiariausias naujas parduodamas automobilis Lietuvoje - “Fiat 500”, tačiau daug šių automobilių gatvėse nesimato, nes 72 proc. “Fiat” parduodamų automobilių yra reeksportuojami iš Lietuvos. Į antrąją vietą pakilo „Škoda Octavia“ (518 vnt.).  Palyginti su 2012 m., pardavimai išaugo 30,8 proc.

Tarp dešimties perkamiausių naujų automobilių „Fiat 500“ mažylis ir „Fiat 500L“  (kaina nuo 35,5 tūkst. litų) užima pirmą ir paskutinę pozicijas.

2012 m. puikiai pasirodęs mažasis visureigis „Škoda Yeti“ (parduota 475 vnt.) pernai nusileido į šeštą vietą. Jo parduota 358 vnt. Tai yra 24,6 proc. mažiau nei 2012 metais.

Trečioje vietoje - vienas populiariausių modelių Lietuvoje – „Volkswagen Golf“ (466 vnt.), kurių parduota 0,6 proc. mažiau nei 2012. Šio automobilio kaina – nuo 49,6 tūkst. litų.

TOP 10 naujų automobilių Latvijoje,  2013 m.

Latvijos naujų automobilių rinka praėjusiais metais buvo labai dinamiška. Populiariausiųjų sąraše – net penki modeliai, kurių nebuvo šiame sąraše 2012-aisiais. Kaip ir naudotų automobilių pardavimų pakilimas, taip ir pokyčiai naujų automobilių rinkoje – euro įvedimo pasėkmė.

Latvijoje geriausiai perkamu nauju automobiliu išliko „Volkswagen Golf“, kurių parduota 450 vnt. Į antrąją vietą pakilo „Ford Focus“, jų parduota 357 vnt. Trečioje vietoje - „Škoda Yeti“, jų parduota 343 vnt.

TOP 10 naujų automobilių Estijoje,  2013 m.

2013 m. Estijos populiariausijų naujų automobilų dešimtuke atsirado trys naujokai – „Toyota Auris”, „Toyota RAV4” ir „Honda Civic". Į populiariausių Estijos naujų automobilių viršūnę pakilo „Honda CR-V“ (911 vnt.). Antroje vietoje „Škoda Octavia“ – 842 vienetai. “Toyota Avensis” apleido pirmą poziciją ir nusileido į trečiąją (673 vnt.)

Pardavimai pagal pirkėjo tipą, 2013 m.

Privačių pirkėjų nuperkamų automobilių dalis – labiausiai pastebimas skirtumas tarp Baltijos šalių kaimynių. Estijoje privatūs pirkėjai pernai nupirko 3,26 kartus daugiau naujų transporto priemonių nei nupirkta Lietuvoje.

Jeigu skaičiuotume procentinėmis dalimis, Estijoje daugiau kaip trečdalį naujų automobilių nuperka privatūs asmenys (35,1 proc.), o Lietuvoje dvigubai mažiau – tik 17,3 proc.

Į Baltijos šalis pastoviai registracijai įvežti 275,1 tūkst. naujų ir naudotų automobilių, 2013 m.

Pernai į Baltijos šalis pastoviai registracijai įvežti 275,1 tūkst. naujų ir naudotų automobilių. Pagal sandorių skaičių tvirtai pirmauja Lietuva (161,8 tūkst.), t. y. 2,5 proc. daugiau nei 2012 m. Latvijoje per metus naujų ir naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių skaičius ūgtelėjo net 26,0 proc. ir pasiekė 59,2 tūkst. sandorių ribą ir aplenkė Estijos rodiklius (54,1 tūkst.)


6 Prognozės: naudotų automobilių daugės, naujų gali mažėti

Šie metai Lietuvoje – “kojinių” tikrinimo metai prieš euro įvedimą, t.y. žmonės pradės sparčiai leisti santaupas grynaisiais. Praėjusiais metais Latvijoje buvo nupirkta 36,1 proc. daugiau automobilių nei 2012 m. Tai ypač didelis šuolis. Prognozuojama, jog Lietuvos automobilių rinka į euro įvedimą reaguos ramiau – sandorių įvyks daugiau, bet tokio šuolio kaip kaimyninėje Latvijoje – nebus.

Praėjusiais metais Latvijoje sumažėjo naujų autombilių pardavimai, to paties tikimasi ir Lietuvoje. Pagrindiniai naujų automobilių pirkėjai yra juridiniai asmenys, kurie atidžiai seka, kas vyksta Vakarų Europoje. Kol kas neaišku, kaip euras paveiks rinką, tad naujų automobilių pardavimai gali mažėti arba išlaikyti praėjusių metų lygį.

Kaip ir tikėtasi, 2013 m. buvo pirmieji metai, kuomet bendras metų sandorių skaičius viršijo 2008 metų rezultatus. Rinkai tai gera naujiena – Lietuvos ekonomika atsigauna. Tai matyti ir stebint naujų automobilių pardavimus – daugėja privačių asmenų nupirktų automobilių. Tai geras ženklas, nes potencialių naujų ir naujesnių automobilių pirkėjų gretos auga. Taip pat vėl stiprėja naujų automobilių reeksportas, kuris amortizuos naujų automobilių pardavimų kritimą. 


7 Rusijos ir ES ginčas dėl utilizacijos mokesčio

Toliau verda aistros dėl Rusijos utilizacijos mokesčio iš Europos Sąjungos (ES) įvežamų automobilių. ES pateikė skundą dėl šių mokesčių Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) ir suteikė vilčių, kad diskriminuojantis utilizacijos mokestis bus atšauktas ar bent sumažintas. Tačiau Rusija padarė kitaip.

Rusija utilizacijos mokesčio neatšaukė, o pritaikė jį ir Rusijos transporto priemonių gamintojams. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kad Rusijos automobilių gamintojams nuo 2014 m. sausio 1 d. taikoma rinkliava už senų automobilių utilizaciją pagal tas pačias nuostatas, kaip ir ES.

Tiesa, ES pareikalavo suformuoti arbitrų grupę, kuri išnagrinėtų utilizacijos mokesčio klausimą, nes vien tik priimto įstatymo nepakanka. Pagal įstatymą tik Rusijos vyriausybė nustato apmokestinamų transporto priemonių rūšis ir kategorijas, o mokesčio dydis priklauso nuo automobilio pagaminimo metų, jo masės ir kitų fizinių charakteristikų, nuo kurių priklauso utilizacijos kaina. Analogiška tvarka galioja ir dabar, todėl ES reikalauja, kad būtų sukurta formulė, nediskriminuojanti gamintojo ir variklio tūrio.

Tiesa, Rusijos vyriausybė visais įmanomais būdais stengiasi palaikyti vidaus gamintojus. 2014 m. Rusijos vyriausybė skirs rekordinę  99,25 mlrd. rub. sumą automobilių gamintojų subsidijoms. Oficiali versija – palaikyti darbo vietas ir įdiegti naujus ekologijos standartus, bet ekspertai mano, kad tai kompensacija gamintojams, kurie privalės mokėti utilizacijos mokestį. Be to, vyriausybė vysto vidaus gamintojų paramos programą. Planuojama įvesti lengvatinius kreditus perkantiems vidaus gamintojų automobilius.

Rusija nesutiko su ES siūlomos pirmos arbitrų grupės sudarymu, todėl ES pateikė antrą prašymą dėl grupės sudarymo. Jeigu Rusija nesutiks su pasirinktais ekspertais, klausimas bus sprendžiamas generalinės Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) prokuratūros.

Nepaisant ES ir Rusijos ginčo dėl utilizacijos mokesčio, Rusija teigia, kad ekonominiai šalių santykiai lieka pozityvūs. ES turi pretenzijų dėl utilizacijos mokesčio apskaičiavimo, bet visgi lieka stambiausiu Rusijos prekybos partneriu.


„Autoplius barometras“ – ketvirtinis lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt leidinys, skirtas verslo partneriams, žiniasklaidai ir portalo lankytojams. Kartu tai pirmasis naujų ir naudotų lengvųjų automobilių rinką apibendrinantis leidinys, kuriame apžvelgiamos pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ ir Autoplius.lt duomenimis.

Autoplius.lt – lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 10-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 190 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š. m. birželio mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,32 milijono ribą. 2013 metų antrąjį ketvirtį portale Autoplius.lt buvo pardavinėjama automobilių už 1,75 mlrd. litų.

Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted“. Šis koncernas valdo vienus iš didžiausių skelbimų portalų visame pasaulyje, veikiančių 26 šalyse. 2010 m. „Schibsted“ buvo pripažintas trečiu stipriausiu skelbimų portalų valdytoju pasaulyje po šios srities gigantų „eBay“ ir „Craigslist“.

Daugiau informacijos:
Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas
Mob. tel. +370 615 57 007
El. p. viktoras@plius.lt
www.autoplius.lt