Žemėlapyje žvelgiant į Italiją, jos forma yra panaši į spirti pasiruošusį batą. Jos taikinys – futbolo kamuolio formos Sicilijos sala. Populiari atostogų vieta, skanaus maisto, gardžios kavos ir svaiginančio vyno šalis turi dar vieną traukos tašką, mielą automobilių gerbėjams. Tai „Targa Florio“ lenktynių trasa, kurią prieš kelias savaites aplankė „Flameris Racing ENEOS“ ralio komandos lenktynininkas Karolis Raišys.

„Targa Florio“ – 1080 km lenktynės

Dažnų diskusijų automobilių sporto tema baigiasi atodūsiais – jau niekada nebus taip, kaip anksčiau. B grupės ralio monstrai besibraudami pro žiūrovus įstrigo milijonų žmonių atmintyje. Kaip ir septyniasdešimtųjų Le Mans lenktynių vaizdai – link savo bolidų bėgantys lenktynininkai, amą atimančios ir aviakatastrofas primenančios avarijos. Lenktynės tais laikais buvo tokios rimtos, kad net šių dienų čempionams daro įspūdį.

Pakalbėkime apie „Targa Florio“. Sicilijoje nuo 1906 metų vykstančios ilgų nuotolių lenktynės savo amžiumi lenkia visas kitas – Le Maną, Mille Miglia ir tūkstančius kitų. Tik Meno saloje vykstančios „Isle of Man TT“ motociklų lenktynės gali pasigirti atšventę šimtąjį jubiliejų. Skirtumas vienas – „TT“ lenktynės vyksta iki šiol, o „Targa Florio“ lenktyninė istorija baigėsi „Chevron“ komandos pergale 1977-aisiais.

 

 

Lenktynės, kokių šiais laikais nebūna

Nuo pirmų iki paskutinių lenktynių „Targa Florio“ buvo sudėtingas iššūkis. 1948-50 metais trasos ilgis siekė net 1080 kilometrų! Ir lenktyniaujama buvo be šturmano, be jokios galimybės išmokti trasą tiek, kad į drąsesnius posūkius atvažiuotum taip, kaip reikia. Tokia beprotybė truko tris metus. Vėliau ją pakeitė kita beprotybė – 7 valandas trukusios lenktynės 72 km ratu be vairuotojų keitimo.

Šiandien „Targa Florio“ istorija švenčiama klasikinių automobilių lenktynėmis. Tai ne sportinis renginys, labiau skirtas prisiminimams žadinti, bendraminčiams susitikti ir pabendrauti. 

 

Žygis trasa

Lenktynininkas Karolis Raišys, būdamas Sicilijoje, neatsispyrė pagundai pravažiuoti visą 72 kilometrų ilgio „Piccolo Circuit“ trasą. Užsiaugino ūsus, sėdo prie žavaus „Fiat 500“ vairo, nusipirko žemėlapį ir pasileido į trasą. Įspūdžiai – fantastiški.

„Trisdešimtmetis be lenktynių neištrynė „Targa Florio“ istorijos nuo Sicilijos kelių. Miesteliuose stovi dailūs piešiniais ant keraminių plytelių lenktynes šlovinantys stendai, veikia lenktynių dvasią archyvuoti bandantys muziejai. Po ilgų paieškų man pavyko rasti lenktynių startą. Tiksliau, kas iš jo liko – baltas brūkšnelis ant asfalto ir apgriuvusios žiūrovų tribūnos.“, - pasakoja Karolis Raišys.

 

72 kilometrų kelionė

„Manau, kad lenktyniauti visais laikais buvo dieviškas malonumas. Bet važinėdamas „Targa Florio“ trasa supratau, kad skirtumas tarp lenktynių septyniasdešimtaisiais ir lenktynių šiandien yra milžiniškas. Šiandien mes svarbiausiu elementu įvardiname saugumą – ir tai yra labai gerai – o tais laikais prioritetų sąraše buvo vienas žodis: greitis. Bet kokia kaina.“, - pasakoja „Flameris Racing ENEOS“ ralio komandos lenktynininkas Karolis Raišys.

Jam pritaria ir istorija. Štai 1973 m. jau treniruotėse suskaičiuoti septyni sužeisti žmonės. Lenktynių finišą pirmas kirto toli gražu ne pats greičiausias „Porsche 911“ automobilis, nes dauguma greičiausių prototipų – įskaitant Jacky Ickx‘o vairuojamą „Ferrari“ – lenktynes baigė avarijomis. „Targa Florio“ istorijoje raudonų dėmių – gausu. 

Pasak Sicijoje sutiktų lenktynes dar atmenančių žmonių, „Targa Florio“ istorija baigėsi keturiais metais anksčiau, nei sako oficialūs skaičiai. Po jau minėtų 73-ųjų lenktynių FIA pareikalavo visas trasas aptverti saugos sijomis. Tą padaryti 72 kilometrų trasoje buvo neįmanoma. Todėl kelis metus tik nacionaliniu lygiu vykusios lenktynės neturėjo jokio šanso išlaikyti prestižą. Viskas baigėsi 77-aisiais, kai ketvirtame lenktynių rate įvykusi avarija pasiglemžė dviejų žiūrovų gyvybes. 

 

Įspūdinga trasa

Sunku pasakyti kokios emocijos tekėjo 1080 kilometrų trasa skubančių lenktynininkų gyslomis, bet ir 72 kilometrų žiedas daro milžinišką įspūdį. Pasak Karolio Raišio, iki automobilininkų rojaus trūksta labai mažai.

„Kiekviena trasos atkarpa – ypatinga. Tiesių atkarpų labai mažai, trasa nusėta posūkiais. Dauguma jų – akli. Tik nuostabią atmintį turintys lenktynininkai galėtų ją išmokti mintinai. Ypač gražios vietos kylant ar leidžiantis vingiuotais serpantinais, kai matosi keli kilometrai trasos“, - įspūdžiais iš Sicilijos dalinasi lenktynininkas.

 

Kas laimi varžybas – lenktynininkas ar automobilis – milijono vertas klausimas. Bet „Targa Floirio“ darbo duoda abiems. Tikrai ne aerodinamika čia svarbiausia. Geri stabdžiai, galingas variklis ir preciziškai suderinta pakaba išskirdavo automobilius nugalėtojus nuo kitų. Gal todėl nesuskaičiuojamą kiekį kartų čia laimėjo vienas iš didžiųjų autosporto pavadinimų – „Ferrari“, „Porsche“, „Alfa Romeo“ ar „Lancia“. Puikią karjerą Sicilijoje padarė ir „Bugatti“, laimėję net šešis kartus iš eilės.

„Gyventojai su didžiausia pagarba pamena itališkus „Ferrari“ ir „Alfa Romeo“ bolidus. Jie vieninteliai yra laimėję lenktynes ilgiausioje trasoje. Jiems ir septyniasdešimtųjų itališkiems bolidams skirta daugiausiai vietos gatves puošiančiuose stenduose“, - sako K.Raišys.

 

Atostogoms

Sicilija yra labai populiari atostogų vieta. Žiemą vasarą čia plūsta turistai iš viso pasaulio. Nuostabi gamta, gardus maistas ir šiltas klimatas žavi. Atskirais storos knygos puslapiais verta aprašyti ir stiprią bei labai gardžią Sicilijos kavą, šviežią maistą ir skanų vyną. Be abejo, pipirų atostogoms prideda ir virš galvų pulsuojantis Etnos ugnikalnis. 

Karolis Raišys prie viso privalumų sąrašo pridėtų ir „Targa Florio“ trasą bei visą legendinių lenktynių paveldą. Pasak jo, automobilių sportu besidomintiems būtina vieną atostogų dieną šioje saloje skirti 72 kilometrų kelionei.

Straipsnio autorius: Žilvinas Pekarskas