Pigaus, bet patikimo automobilio idėja gali būti realizuota ir šiais spindesio, žvilgesio bei racionaliais argumentais nepagrindžiamos prabangos troškimo laikais. 2004 m. tai įrodė „Renault“ kompanija, pristačiusi dukterinės įmonės „Dacia“ sedaną „Logan“. Išskyrus variklius, minėtas modelis iš esmės buvo išmėgintų ir patikrintų paėjusios kartos mazgų rinkinys. Automobilis nebuvo itin komfortiškas ar super kokybiškas, tačiau savo trūkumus kompensavo žema kaina.

Automobilis taip pat buvo sedanas. Tokį pat kėbulą savo bandymui užkariauti besivystančias rinkas pasirinko ir „PSA Peugeot-Citroen“. Praėjusiais metaisp ristatyti „Peugeot 301“ ir „Citroen C-Elysee“ dvynukai skirti Turkijos, Šiaurės Afrikos ir Rytų Europos rinkoms be jokių ketinimų pasiūlyti jį Vakarų Europoje. Prisimenant faktą, kad „Dacia Logan“ puikiai sekėsi tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija, toks koncerno sprendimas stebina.

Skirti besivystančioms rinkoms

Norite įsižeiskite, norite – ne, tačiau Prancūzijos automobilių gamintojai mus linkę priskirti Rytų Europai. Ginčyti ir neigti tokį jų sprendimą būtų sunku, juolab, kad naujas transporto priemones mes perkame dešimtimis. Antra vertus, jei paliksime nuošalyje išdidumą, galėsime pasidžiaugti nuo šių metų balandžio šiek tiek prasiplėtusia naujų automobilių pasiūla.

Taip jau nutiko, kad bandomieji sedanai-dvynukai Lietuvoje buvo sukomplektuoti labai labai panašiai. Abu turėjo 92 AG galios, 1,6 litro dyzelinius variklius, penkių laipsnių mechanines pavarų dėžes ir buvo prabangiausio siūlomo įrangos lygio. Vienintelis pastebimas skirtumas – šiek tiek daugiau papildomos įrangos „Citroen C-Elysee“ sedane. Kaip ir „Peugeot 301“ jis turėjo komplektacijai nepriklausančias šildomas priekines sėdynes, šildomą priekinį stiklą ir gamyklinę singalizaciją, tačiau „C-Elysee“ greta to dar gavo greičio palaikymo sistemą, 16 colių skersmens lengvojo lydinio ratlankius, šviesius audeklo apmušalus ir „metalik“ dažus.

Modelio įvedino į rinką laikotarpiu prancūzai pateikia itin patrauklius pasiūlymus. „Citroen C-Elysee“ klientai gauna dovanų  minėtą papildoma įrangą ir dar maždaug 600 Lt nuolaida. Galutinė  sedano kaina – 52,300 Lt. „Peugeot“ pasiūlymas panašus – brangiausiai komplektacijai be papildomos įrangos suteikiama beveik 4 tūkst. litų nuolaida. Visgi orientacinė, kalbant apie šiuos su automobilius, yra pigiausių bazinių komplektacijų su dyzeliniais varikliais kaina, kuri siekia 47 tūkst. litų.  

Radikalios taupymo priemonės    

Kalbant apie prancūziškus automobilius neįmanoma palikti nuošalyje dizaino vertinimo. Skirtumai sedanų išorėje daugiau simboliniai – abu modeliaii gavo dividualius priekinius ir galinius žibintus, buferius bei radiatoriaus groteles. Įspūdis sutikus 301 ir „C-Elysee“ realybėje, tiesa sakant, nėra labai geras. Trūksta prancūzams būdingos elegancijos, formos vientisumo. Visa bagažinė atrodo kaip prilipdyta paskutinę akimirką, todėl, kaip teisingai pastebėjo vienas iš kolegų, automobiliai gerą įspūdį gali padaryti tik tuo atveju, kai ji nėra matoma.

Dar didesnė problema – sedanų interjerai. Bazinės komplektacijos modelio kaina siekia 40 tūkst. litų, todėl puikios odos apmušalų ar medienos detalių neverta tikėtis, tačiau plastikų kokybė vis vien nuvilia. Neprotingas pasirodė ir pats salono išplanavimas su pernelyg daug erdvės užimančiu masyviu priekiniu paneliu, tačiau be jokios plokštumos smuklmenoms susidėti centriniame tunelyje. Radikalus prancūziškas taupymas baigėsi tuo, kad 301 ir „C-Elysee“ turi vos vieną kavos puodelio laikiklį visiems keturiems keleiviams, o supaprastinus galinių durų skydų dizainą jos buvo išlietos iš vieno plastmasės gabalo.

Kitas aktualus klausimas yra valdymo prietaisų parinkimas ir išdėstymas. Prancūziškieji sedanai neturi ir negali turėti net ir už papildomą mokestį tokiais kasdieniškai atributais tapusių ir iš pažiūros ne itin brangių „privalumų“ kaip automatinės dienos šviesos ar garso įrangos valdymas ant vairo. Radijo pagarsinimas ar patildymas šiuose automobiliuose yra sudėginta ir susikaupimo reikalaujanti, todėl ganėtinai pavojinga užduotis, mat tai daroma arba centrinėje konsolėje esančiais mygtukais arba apačioje įrengta svirtele, kurią visiškai užstoja vairas.    

Automobilis bekelei

Įrangos bandymos rezultatus sunku būtų įvertinti vienareikšmiškai. Jei greičio palaikymo sistema ir telefono pajungimas per „bluetooth“ sąsają veikė be priekaištų, tai USB jungtis tiesiog atisakė perduoti bet kokią siūlomą muziką kukliai automobilio multimedijos sistemai. Iš pradžių ši technologija kaip reikiant „susipyko“ su turimu klasikiniu „iPod“ grotuvu, priversdama šį, tiesiogine žodžiu prasme išsijungti, o vėliau atsisakė atpažinti pateikto atmintuko viduje laikomus MP3 failus.

Vairavimas nebuvo maloni patirtis. Automobiliai praktiškai neturi garso izoliacjos, todėl puikiai girdėsite ne tik kada kurio cilindro įsiurbimo vožtuvus atidarys paskirstymo velenėlis, bet ir kokį garsą skleidžia susijungiantys sankabos diskai. Iki optimalių maksimalaus sukimo momento sūkių (1750 aps./min.) nejuntamas sukimo momentas, pasenusi ir ne itin tiksliai veikianti mechaninė pavarų dėžė bei visiškai neiformatyvus vairas gero įspūdžio taip pat nepadarė.

Pakaba sureguliuota taip, kad pavyzdingai amortizuotų nedidelės amplitudės svyravimus. Dėl to automobilis net neviršijant leistimo greičio asfaltuotuose užmiesčio vingiuose svyruoja ir linguoja kaip perkrautas mažas neaiškios azijietiškos markės sunkvežimis, tačiau žvyrkelyje važiuojant saugiu greičiu galima jaustis labai patogiai.

Erdvi bagažinė ir mažos degalų sąnaudos

Verta atkreipti dėmesį į du aiškius 301 ir „C-Elysee“ privalumus. Pirmas iš jų, tai didžiulė 506 litrų tūrio bagažinė. Kadangi tokie „prasimanymai“ kaip storas garso izoliacijos sluoksnis ar papildomas dugnas bagažo skyriuje šiuo atveju buvo atmesti kaip pernelyg brangūs, tūrio išnaudojimą iš esmės riboja tik kėbulo paneliai. Antra, nors ir vangiai į akceleratoriaus komandas reaguojantis variklis išties taupus. Gamintojo nurodomų 4,1 l/100 km vidutinių sąnaudų pasiekti nepavyko, tačiau bandomųjų važiavimų metu jos neperkopė 5,0 l/100 km.

Kainos ir kokybės santykis yra svarbiausias rodiklis vertinant 301 ir „C-Elysee“, tačiau prancūzų problema ta, kad ir šiuo aspektu jie nėra nei geriausi, nei išskirtiniai. Šiais metais Europos rinkoms „Škoda“ pateikė savo „ekonominės klasės“ produktą „Rapid“, kuris nors ir apibūdinamas kaip „nuogas, plikas“, turi „Volkswagen“ mazgus, 550 litrų tūrio bagažinę, o versijos su dyzeliniu varikliu kaina prasideda nuo 55 tūkst. litų. Taip pat nederėtų pamiršti ir antros kartos „Dacia Logan“. Šis modelis taip pat turi erdvų 510 litrų bagažo skyrių, o bazinės komplekacijos su dyzeliniu varikliu kaina – 35,5 tūkst. litų.

Išvada:

Kuomet žmogus nori pateisinti savo charakterio trūkumus ar neteisingus poelgius, jis visuomet ras kaip tai padaryti. Ir visai nesvarbu, kad žvelgiant iš šalies jo argumentavimas atrodys kaip visiška demagojija. Mėginant galvoje sudėlioti „Peugeot 301“ ir „Citroen C-Elysee“ bandomųjų važiavimų įspūdžius sunku buvo atsikratyti minties, kad man reikia padaryti tą patį. Sudaryti sarašą punktų, kuriais galima būtų pateisinti šių dvynukų pasirodymą mūsų rinkoje.

Galbūt Turkijoje, Libijoje ar Ukrainoje vartotojų poreikiai yra kiek kitokie. Ir jeigu nekreipsime dėmesio į neišbaigtą išorės dizainą, archajišką interjerą ir visai nesportišką sedanų charakterį, „pateisinti“ prancūzų gaminius taps gerokai lengviau. Turbūt Šiaurės Afrikoje užtenka, kad automobilis turėtų erdvią bagažinę, galėtų komfortiškai važiuoti bekele ir kainuotų ne daugiau kaip 15 tūkst. eurų. Mūsuose reikalavimai kiek kitokie. 

Už:

Komfortas važiuojant žvyrkeliu

Nedidelės degalų sąnaudos

Talpi bagažinė

Prieš:

Netiksliai veikianti pavarų dėžė

Prasta garso izoliacija

Vangus automobilio valdymas