Tačiau automobilis, kaip ir bet kuris kitas mechaninių komponentų turintis daiktas, turi būti atitinkamai paruoštas šiltajam sezonui. Nors mašinos paruošimas žiemai yra gerokai svarbesnis, kelių svarbių dalykų neverta pamiršti ir atėjus pavasariui.

Kėbulas

Vienas labiausiai kėbulą pažeidžiančių dalykų – druska. Žiemą jos mūsų keliuose netrūksta ir vos pajutus pliusinę temperatūrą bei automobilį nuplovus, neretai randama nežmoniško jos kiekio pasekmių – rūdžių. To išvengti galima prieš žiemą ištepant visas problemines ir sunkiai pasiekiamas automobilio dalis specialiomis antikorozinėmis medžiagomis, o kėbulą nuvaškuojant – taip jo paviršius iš dalies apsaugomas nuo žalingo poveikio.

Tačiau druskos, kad ir nedaro neigiamo poveikio kėbului, vis tiek kaupiasi sunkiau pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, ant posparnių kraštų. Tad vienas pagrindinių dalykų pavasarį, norint išsaugoti automobilio kėbulą, nutirpus visam sniegui – kruopščiai rankomis išplauti automobilį. Su aukšto slėgio vandens srove verta „pereiti“ visas vietas, kurias tik įmanoma pasiekti – automobilio kėbulas neliks skolingas. Nepamirštant ir mašinos dugno (žinoma, kiek tai įmanoma).

Pavasario pradžia – metas, kai labiausiai verta poliruoti automobilio kėbulą. Tokio atnaujinimo poveikis geriausiai matomas šviesoje, kai mašina yra švari. O ar taip dažnai būna žiemą?

Stabdžiai

Šiuo atveju neturime galvoje diskų ir kaladėlių – jie iš esmės dėvisi vienodai bet kuriuo metų laiku, o jų būklę „iš akies“ galima patikrinti bet kada. Tačiau stabdžių žarnelių būklę prasidėjus pavasariui patikrinti verta.

Žiemą ant jų būna kur kas daugiau apnašų negu kitais metų laikais, todėl įvertinti būklę, kai visa Lietuva padengta keliolikos centimetrų sniego sluoksniu (tuo pačiu ir automobilis kelių milimetrų purvo sluoksniu) yra sudėtinga. Be to, šiltesniu metų laiku kelti automobilį rankiniu pakėlėju yra gerokai maloniau (bent jau mažiau nemalonu) nei žiemą.

Ir dar vienas argumentas – druska. Jos žiurkiškas poveikis galioja ne tik automobilio kėbului, bet ir visoms guminėms dalims.

Jausmo, kai važiuojant mieste netikėtai trūksta stabdžių žarnelė, patirti tikrai nenori niekas, tad verta skirti kelioliką minučių šio nedidelio, bet svarbaus dalyko apžiūrai. Jeigu nėra didelio noro pačiam apžiūrinėti tokias dalis, pasitikėkite servisu – bent pirmines apžiūras didžiajai daliai jų patikėti galima. Tuo pačiu vertėtų priminti, kad meistrai „perkratytų“ ir visą važiuoklę – nors čia atsirandantys gedimai paprastai lydimi naujų ir nekasdienių garsų važiuojant, papildoma apžiūra dar niekam nepakenkė.

Padangos

Ar verta minėti, kad važinėjimas žieminėmis padangomis vasarą yra kvailystė? Šaltajam sezonui skirtų padangų guma yra gerokai minkštesnė ir prie aukštos temperatūros ne tik dėvisi smarkiau, bet ir kietėja. Vasarą didelio skirtumo tarp šiam sezonui skirtų ir žieminių padangų dauguma vairuotojų nepajus, tačiau atėjus lapkričio-gruodžio mėnesiams, visus metus eksploatuotos padangos su snaige ant šono savo žiemines funkcijas atliks tragiškai.

Važinėjimą žieminėmis padangomis vasarą galima pateisinti vienu atveju – jeigu po žiemos gumos protektoriaus jau yra likę nedaug ir kitam šaltajam sezonui bet kokiu atveju tektų pirkti naujas padangas. Tačiau taupumas „žieminės man puikiai „sueis“ ir vasarą, ir žiemą“ yra tiesiog nelogiškas. Kas būtų, jeigu gydytojai lūžusius kaulus tik apvyniotų pleistru ir taupytų nedėdami gipso?

Kalbant apie universalias padangas – ta pati istorija. Kas tinka viskam, tas netinka niekam – tai tas pats, kas rudeninius batus dėvėti ir žiemą, ir vasarą.

Skysčiai

Nutirpus sniegui, verta pasitikrinti visų skysčių lygį – pradedant stabdžių, baigiant tepalo. Čia ypatingai svarbus aušinimo skysčio kiekis – jeigu žiemą nedidelio jo trūkumo automobilis ir nepajaus, orams sušilus motorui perkaisti šansų kur kas daugiau.

Taip pat, neklausykite senelių patarimų keisti tepalus – jie šiuolaikiniuose automobiliuose (gamintuose per pastaruosius 20 metų) nepriklauso nuo sezono. Išskyrus, žinoma, mineralinius – tačiau tokiu tepalu prigirdyto variklio prie dviženklės neigiamos temperatūros, tikėtina, net neužkursite.

Bet tepalo lygį patikrinti verta – tai galioja ne tik pavasariui. Pravartu kartą per mėnesį ryte, prieš kuriant automobilį, patikrintį jo tepalo lygį – jeigu pastebimas su laiku didėjantis jo trūkumas, net ir visą laiką jį papildant normos, reiškia mechanines automobilio problemas – pavyzdžiui, prie paskutiniosios priartėjusius žiedus.

Visų kitų skysčių trūkumui atsirasti yra gerokai mažiau priežasčių – jeigu stabdžių ir vairo stiprintuvo sistema tvarkinga, šie skysčiai niekur nedingsta. Kad trūksta stiklo apiplovimo skysčio, pastebėti gana paprasta.

Į filtrus taip pat vertėtų atkreipti dėmesį – po žiemos sezono specialistai rekomenduoja pasikeisti oro ir degalų (jei jis keičiamas) filtrus.

Elektra

Tas dalis, kurios matomos pakėlus variklio gaubtą, apžiūrėti galima – pamačius atvirus laidus ar druskos pragraužtą jų izoliaciją, verta nedelsti ir kuo greičiau sutvarkyti šias dalis.

Nepaslaptis, elektros gedimai dažniau pasitaiko nenaujuose prancūziškuose automobiliuose – daug kartų teko matyti pirmosios kartos „Renault Scenic“, pas kurį gale vietoj posūkio pakaitomis mirksi stabdžio ir atbulinės eigos lemputės. Tokių nesąmonių iš dalies galima išvengti reguliariai tikrinant elektros jungtis ir rėles. O pastebėjus, kad kažkas ne taip, geriau nedelsti ir susitvarkyti, kol, atrodytų mažas ir nereikšmingas gedimas neperaugo į didelę ir brangiai kainuojančią problemą.

Tačiau svarbiausia taisyklė turint bet kokį automobilį – „jeigu nėra blogai, dar nereiškia, kad yra gerai“. Kitaip sakant, jeigu pajutote ar išgirdote kokį nors simptomą, liudijantį apie galimą automobilio gedimą, delsti nevertėtų. Pavyzdžių, kaip laiku nesutvarkoma problema sukelia dar kelias, toli ieškoti nereikia.