Vairuotojai: mintys būna nukreiptos ne į vairavimą

Kai termometro stulpelis perkopia 25 laipsnių ribą, ne vienas vairuotojas jaučia, jog dėl aukštos temperatūros tampa sunku sukoncentruoti dėmesį, dažniau tampame suirzę. Tyrimai rodo, jog automobilyje, kuriame temperatūra yra 27 laipsniai ir aukštesnė, vairuotojo reakcija yra 22 proc. lėtesnė nei tuomet, kai automobilio salone – 21 laipsnis.

„Esant aukštai temperatūrai galvoji ne tiek apie vairavimą, o apie tai, kaip numalšinti karštį. Štai kodėl su savimi stengiuosi turėti bent puslitrį vandens. Keliaujant po Lietuvą nedidelius atstumus to pakanka“, – sako vilnietis Egidijus Babelis, praleidžiantis nemažai laiko prie vairo.

Reakcijos laikas šiek tiek pailgėja, prie vairo būni labiau atsipalaidavęs, mintys nukreiptos kažkur kitur, ne į vairavimą. Nuo karščio ir pakantumas aplinkai mažesnis, kartais tampi irzlesnis, kai stovi kamščiuose

Panašiai elgiasi ir kita portalo LRT.lt kalbinta vilnietė verslininkė Oksana Rokaševič, kasdien darbo reikalais nuvažiuojanti ne vieną dešimtį kilometrų. „Reakcijos laikas šiek tiek pailgėja, prie vairo būni labiau atsipalaidavęs, mintys nukreiptos kažkur kitur, ne į vairavimą. Nuo karščio ir pakantumas aplinkai mažesnis, kartais tampi irzlesnis, kai stovi kamščiuose“, – apie vairavimo karštomis dienomis ypatumus pasakoja mergina.

Lenktynininkai atlaikyti karščius prieš varžybas pratinasi pirtyje

Jei karštis tampa dideliu trukdžiu eiliniams vairuotojams, tai ką turi ištverti lenktynininkai, kurių boliduose oro kondicionieriai apskritai išmontuoti? Ekstremalaus vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pasakoja, kad mažiau patyrusiems lenktynių dalyviams būna išties prastai.

„Dalyvaujant 1000 kilometrų lenktynėse Palangoje vairuotojai susiduria su šia problema. Praktiškai valandą reikia išsėdėti lenktynių režimu. Kai kuriems – mažiau patyrusiems ar karštį sunkiau pakeliantiems žmonėms – būdavo tikrai prastai. Neretai po varžybų juos tiesiog ištraukdavo iš automobilio, vėsindavo ir girdydavo vaistais“, – portalui LRT.lt pasakoja A. Pakėnas.

Benediktas Vanagas – vienas labiausiai patyrusių Baltijos šalių automobilių pilotų, atlaikęs Dakaro ralio pragarą – pasakoja, kaip kai kurie lenktynininkai prieš svarbias varžybas pratinasi ištverti sunkiai suvokiamus karščius.

„Treniruočių metu kai kurie pratinasi prie karščio ir drėgmės kaitindamiesi pirtyje. Tai tikrai nėra bloga mintis, nes organizmui suteiki tam tikras sąlygas, kurios bus panašios į tas, kuriomis lenktyniausi. Bet viskas priklauso nuo žmogaus fiziologijos. Mano organizmas pakankamai neblogai toleruoja karštį, žinoma, nesu Pietų šalių gyventojas – jie dar geriau jaučiasi karštu oru. Tačiau yra ir tokių, kurie nepakelia karščio, o tai būtina lenktyniaujant tokiomis sąlygomis“ , – teigia B. Vanagas.

Lenktynininkas prisimena, jog būdavo dienų, kai ralio metu pavėsyje kepindavo 35–45 laipsnių karštis, o automobilio salone temperatūra būdavo dar kone 20 laipsnių aukštesnė dėl įkaitusių agregatų. „Salone temperatūra siekdavo 55–70 laipsnių karščio. Kai pakankamai ilgai važiuoji, tai pradeda varginti ir sekinti“, – pripažįsta B. Vanagas.

Pasekmės ir patarimai

Ką vairuotojams pataria specialistai karštomis dienomis? Pasak šeimos gydytojos Jurgitos Volčatskienės, būtina gerti daug vandens, vėdinti automobilį, ilgą laiką nesėdėti įkaitusioje transporto priemonėje. Vienas iš išsigelbėjimo būdų yra ir kondicionierius, tiesa, galintis tapti ir greitos ligos priežastimi.

Labai pavojinga sėdėti automobilyje neatsidarius lango ar neįsijungus kondicionieriaus. Negalima palikti vaikų, gyvūnų, nes automobilyje galima perkaisti labai greitai

„Labai pavojinga sėdėti automobilyje neatsidarius lango ar neįsijungus kondicionieriaus. Negalima palikti vaikų, gyvūnų, nes automobilyje galima perkaisti labai greitai“, – perspėja gydytoja. Ji vairuotojams rekomenduoja bent kelias minutes palūkėti ir nepradėti važiuoti, jei automobilio salonas labai įkaitęs.

Automobilių žinovas A. Pakėnas teigia, jog dažnas įlipęs į įkaitusią transporto priemonę jaučiasi lyg suomiškoje pirtyje. „Būtų gerai šiek tiek palaukti, kol vėjelis bent kiek prapūs. Deja, mes visur skubame, dažnas neturi laiko laukti“, – sako LRT.lt pašnekovas.

„Ilgesnį laiką būti prikaitusiame automobilyje yra tas pats, kaip ilgesnį laiką saulėje. Padažnėja širdies veikla, organizmui reikia daugiau energijos kovoti su šiluma. Prasideda prakaitavimas, jei organizmas nepajėgus atlaikyti karščio, pakyla kūno temperatūra, atsiranda nuovargis, silpnumas, yra rizika netekti sąmonės“, – galimas pasekmes vardija šeimos gydytoja.

Savo ruožtu A. Pakėnas perspėja, kad nereikėtų piktnaudžiauti kondicionieriais. „Labai lengva persišaldyti. Daugelis rekomenduoja salone temperatūrą nustatyti penkiais laipsniais mažesnę nei tuo metu yra lauke. Tarkime, jei lauke 25 laipsniai karščio, tai klimato kontrolę reikėtų nustatyti 20, o ne 15. Žinoma, daugelis žmonių iš pradžių nustato 15, vėliau žada nustatyti 20, tačiau jie tai padaryti tiesiog pamiršta, galiausiai jiems tai sukelia nemažų problemų, peršąla gerklę“, – aiškina A. Pakėnas.

„Kai treniruodavomės Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur būna labai karšta, stengdavomės automobilio salone temperatūrą daryti 10 laipsnių žemesne nei yra lauke. Lietuvoje tokių karščių nebūna, todėl tas skirtumas iš tiesų turėtų būti šiek tiek mažesnis“, –  A. Pakėnui pritaria B. Vanagas.

Ekstremalaus vairavimo instruktorius A. Pakėnas karštuoju metų laiku siūlo atkreipti dėmesį ir į avalynę. „Dažnai merginos dėvi basutes ar šlepetes, kurios  slidinėja, kliūva už pedalų. Tokia avalynė be kulniukų gali sudaryti problemų stabdymo metu ar koją perkeliant ant akseleratoriaus. Vairuojant avalynė turi būti patogi vairuoti, o ne vaikščioti“, – pataria A. Pakėnas.

Anot specialistų, būtinas atributas automobilyje – akiniai nuo saulės. „80–90 proc. informacijos gauname akimis, o prisimerkus ir akys greičiau pavargsta, todėl transporto priemonėje būtina turėti akinius nuo saulės“, – sako automobilių žinovas ir lenktynininkas A. Pakėnas.

Straipsnio autorius: Vytenis Radžiūnas/LRT.lt