Kondicionierius veikia uždaru ciklu. Kompresorius pumpuoja šaltnešio (freono) dujas, kurios patekę į radiatorių atvėsta ir virsta skysčiu. Toliau panašiai kaip suspaudus pirštais vandens žarnos galą per termoreguliacinį vožtuvą praėjęs skystis virsta dujomis. Šaltnešis atiduoda šaltį, kuris nuo išgarintojo yra nupučiamas. Šaltnešio dujos grįžta į kompresorių, kur yra suspaudžiamos iki aukšto slėgio ir virsta skysčiu. Toliau ciklas vėl kartojasi.

Daugiausiai kenčia radiatorius

Anot kompanijos „AC Servisas“ vadovo Tomo Stecko, dažniausiai problemų iškyla su radiatoriais. Pastarasis paprastai įrengiamas automobilio priekyje ir jam tenka atlaikyti ne tik aukšto slėgio šaldiklio srautą, bet ir aplinkos poveikį.

„Dėl mūsų keliuose barstomo agresyvaus druskos mišinio kenčia ne tik automobilių kėbulai, bet ir kondicionierių radiatoriai. Nors aliuminis nerūdija, tačiau oksiduojasi ir kadangi jam reikia atlaikyti aukštą slėgį galiausiai neatlaiko“, – pasakoja T.Steckas pridurdamas, kad šį sezoną jau teko pakeisti apie 40 radiatorių.

Cinkuoti ir dažyti radiatoriai yra brangesni, tačiau jų resursas gerokai didesnis nei vien dažytų analogų. Savaime suprantama, kaina taip pat skiriasi. Paprastesni, vien tik dažais dengti radiatoriai yra iki penkių kartų pigesni už cinkuotus. Jei pigiausi Kinijoje pagaminti gaminiais kainuoja apie 300 Lt, tai brangesnių radiatorių kaina prasideda ties 1000 Lt.

Taupieji lietuviai tokiu atveju daug nesvarstydami renkasi pigesnį kinišką radiatorių. Anot T.Stencko, iš maždaug 40 šį sezoną jau pakeistų radiatorių, tik du buvo brangesni.

Senų sistemų remontuoti neverta

Jei automobilis senas ir nebebus eksploatuojamas ilgą laiką, kondicionieriaus remontui skirti pinigai būtų paleisti vėjais. T.Steckas pasakojo tokiais atvejais rekomenduojantis kas keletą metų papildyti šaltnešiu, o ne išleisti 500 Lt ar dar daugiau remontui. Juolab, kad kai kuriems modeliams įvertinti galimas išlaidas itin sudėtinga.

„Tarkime, „Volkswagen Sharan“ kondicionierių remonto atžvilgiu yra problematiškiausias automobilis. Ten vienur sutvarkai, tai skylė atsiranda kitoje vietoje. Apie tai iškart ir įspėjame klientus, tuomet jie pagalvoja, ar tikrai verta“, – komentavo T.Steckas.

Kompanijos „Autošaltis“ direktorius Saulius Jasiūnas pasakojo savo įmonėje automobiliams pagamintiems iki 2000 m. kondicionierių dažniausiai neremontuojantis. Anot jo, sutrūnijusios įrangos remontas pareikalautų didelių investicijų, o pačios transporto priemonės liekamoji vertė yra labai maža.  

Ne tokie dažni, tačiau finansiškai dar skausmingesni yra kompresorių gedimai. Naujas agregatas kainuoja daugiau nei 2 tūkst. litų, todėl dažniausiai ieškoma naudotų mazgų laužynuose. Net ir nenaujas kompresorius kainuoja mažiausiai 300 Lt, be to vertėtų nepamiršti, kad negalioja jokia garantija.

Grįžta prie senos konstrukcijos

Anot T.Stecko, nuo 2003 m. pradėti masiškai naudoti kompresoriai su elektromagnetais patikinimu gerokai nusileidžia senesniems modeliams. Kaip pažymėjo kondicionierius pildančios ir remontuojančios kompanijos vadovas, susirūpinęs automobilių gamintojai nuo 2012 m. grįžo prie patikrintos senos konstrukcijos, todėl situacija pastebimai pagerėjo.   

Derėtų atkreipti dėmesį, ar po didesnio remonto iš kondicionieriaus nebuvo išleistas visas šaltnešis. Kaip pažymėjo S.Jasiūnas, sistema visuomet turi būti užpildyta. Jei bus tuščia, po dviejų ar trijų šimtų kilometrų pasivažinėjimo su įjungtu kondicionieriumi teks keisti siurblį.

Kaip pasakojo kondicionierius aptarnaujančių kompanijų atstovai, specialios priežiūros ši įranga nereikalauja. Anot T.Stecko, jis turi būti naudojamas panašiai kaip namuose šaldytuvas – jei veikia, viskas tvarkoje. Susirūpinti verta tik pajutus, kad šaldymo efektyvumas krito. Įrangą remontuojantys meistrai patikrins kurioje nors sistemos vietoje nėra slėgio kritimo.  

Keisti salono oro filtrus – privalu  

Didžiausias rūpestis vairuotojui, kurio automobilyje yra kondicionierius – dažnesnis salono oro filtrų keitimas. Kitu atveju drėgmei kontakto su dulkėmis susidarys nemalonų kvapą skleisiantis pelėsis. Taip pat patariama įjungti kondicionierių nors du kartus per žiemą tam, kad susiteptų kompresorius. Antra vertus, tai tinka ne visoms sistemoms – dalies jų neįmanoma įjungti esant neigiamai temperatūrai.

„Tai daroma esant teigiamai, maždaug penkių laipsnių temperatūrai. Tam galima pasinaudoti automobilių serviso ar kitos uždaros patalpos šiluma“, – patarė S.Jasiūnas.

Kuriozinių atvejų, kuomet klientų automobiliuose buvo šviečiantys kondicionieriaus mygtukai, bet nebuvo paties kondicionieriaus, anot S.Jasiūno pasitaikydavo prieš 10 metų. Vėliau kondicionierių meistrai taip pat sulaukė jaunų vairuotojų bangos.

„Automobilius jie pasiimdavo iš tėvų, kurie tais kondicionieriais visai nesirūpino, o jaunimui jų prireikdavo. Dabar jie išsilakstė po visą pasaulį ir niekam nieko nebereikia. Visi viską žino, prisiskaitę internete ar dar kur, mūsų jau nieko neklausia“, – pasakojo jis.

Smulkių dirbtuvių skaičius išaugo

Kondicionierius remontuojančių kompanijų atstovai pažymėjo, klientų srautas per pastaruosius metu smarkiai neišaugo, tačiau gerokai padaugėjo smulkių kondicionierius aptarnaujančių garažuose įsikūrusių pavienių dirbtuvių skaičius.

„Kažkada Kaune buvo keturios kompanijos, kurios tvarkė kondicionierius. Dabar jų turbūt kokie 400. Mėgėjų pilna. Visą žiemą diena iš dienos už 30 Lt keičia kaladėles, o atėjus vasarai išsitraukia iš kampo kokią nors Vokietijoje nurašytą kolonėlę ir pildo kondicionierius. Ir jis jau kondicionierių meistras“, – komentavo S.Jasiūnas.

Kaip patikino S.Jasiūnas, nekokybiško užpildymo rezultatas bus nepakankamai efektyvus sistemos veikimas. Taip pat labai greitai gali sutrikti ir siurblio veikimas.

„Reikia matyti visos sistemos, į kurią įeina ir ventiliatorius, vamzdeliai, slėgio kritimo vožtuvas, kondenseris, siurblys... Visa tai turi būti „sudiriguota“, tuomet dainuos kaip choras. Jei vienas iš jų šlubuoja, tai kitas jau tos gaidos neišlaikys“, – vaizdžiai apibrėžė kondicionieriaus veikimą S.Jasiūnas.