Prispausti keleiviai, skaudžios netektys ir niekam nebereikalingas metalo laužas – tai visiems atpažįstami šiurpinantys avarijų vaizdiniai, kai automobilis atsiduria bekelėje. Kasmet šimtus tokių eismo įvykių fiksuojantys draudikai įspėja, kad šias avarijas nebūtinai lemia prastos eismo sąlygos.

Pavyzdžiui, praėjusių metų kovo – gegužės mėnesiais vien „ERGO Insurance“ Lietuvoje fiksavo 224 eismo įvykius, kai automobiliai buvo sudaužyti nepataisomai. Ankstyvam pavasariui į Lietuvą atklydus ir šiemet, draudikai ragina vairuotojus neprarasti budrumo užmiesčio keliuose ir atkreipia dėmesį, kad be dešimtimis tūkstančių eurų skaičiuojamos materialinės žalos, šias avarijas beveik visada lydi rimtesni sužalojimai ir žūtys.

„ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pastebi, kad vos nutirpus sniegui ir sumažėjus kritulių kiekiui, vairuotojai intuityviai padidina greitį ir vairuoja drąsiau. Ekspertas pateikia 5 klasikines eismo situacijas, kurių metu automobiliai nulekia nuo kelio. 

1.    „Smūgio banga“

Jeigu įvyksta dviejų automobilių susidūrimas, kiekvienas iš jų yra bloškiamas atgalinės jėgos. Kaip stipriai ir kiek toli, tai priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių – kontakto vietos ir avarijos dalyvių greičių smūgio metu.

„Turbūt kiekvienas esame matę, kai automobiliai susiduria miesto gatvėje, jie dažniausiai sustoja vienas šalia kito ir užtveria eismą – taip yra dėl sąlyginai mažo greičio. Susidūrimų užmiestyje metu, kai greitis yra kelis kartus didesnis, automobiliai sustoja toli vienas nuo kito, dažnai atsiduria griovyje ar net trenkiasi į medį“, – dėsto A. Pilčicas. 

2.    Išvengti susidūrimo – bet kokia kaina

Kita vertus, KASKO draudimo žalų suvestinėse nemažai atvejų, kai susidūrimo pavyksta išvengti, tačiau jau kitą akimirką dėl staigaus manevro automobilis nulekia nuo kelio.

„Objektyviai vertinant situaciją, dviejų prasilenkiančių automobilių kontaktas gali būti labai nežymus ir atsipirkti apgadintais ar nulaužtais šoniniais veidrodėliais, tačiau jeigu situacija netikėta, pavyzdžiui, staiga iš posūkio išniręs automobilis, vairuotojas bando žūtbūt šio kontakto išvengti. Deja, materialinė žala atsidūrus griovyje jau yra nepalyginama su nulaužtu veidrodėliu“, – sako A. Pilčicas.

Dar viena, jo teigimu, dažnai tokiose situacijose vairuotojų daroma klaida – staigus stabdymas. Visada patartina rinktis saugų greitį, nes paniškai stabdomas automobilis – beveik nevaldomas. Tai gali baigtis tiek rimtu susidūrimu, tiek ir lėkimu už važiuojamosios kelio dalies.

3.    Kai „vingiai – klastingi, o kelias per siauras“

Saugaus eismo ekspertai beveik vienbalsiai tvirtina, kad mažesnis greitis yra universali priemonė norint išlaikyti automobilį kelyje ir nenuslysti nuo jo – nesvarbu, ar kelio danga sausa ar padengta sniego ir ledo sluoksniais. A. Pilčico nuomone, dažniausiai po formuluote „nesuvaldė automobilio“ slepiasi per didelis automobilio greitis. Kai važiuojama siauru, vingiuotu ir dažnai nepažįstamu keliu, nebūtina viršyti leistino greičio, kad nulėktum nuo kelio.

„Kartais užtenka vos užkabinti pakelės kraštą, kad prarastum automobilio kontrolę. Kitą sekundę automobilis jau gali atsidurti priešingoje eismo juostoje arba apvirsti ir nuriedėti nuo kelio“, – teigia „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius. 

4.    Sprogusi padanga

Nemažiau bėdų gali pridaryti ir netikėti techniniai automobilio nesklandumai. Bene dažniausias iš jų – sprogusi padanga. Važiuojant padanga gali sprogti tiek dėl aštrių elementų, pasitaikančių ant kelio, tiek dėl nusidėvėjimo. Nors pats sprogimas paprastai nebūna stiprus, judančią transporto priemonę stipriai sumėto. Žinoma, važiuojant autostrada ar šiaip didesniu greičiu ir sprogus priekinei padangai, beveik visais atvejais automobilis tampa nevaldomas, todėl labai tikėtina, jog atsidurs bekelėje.

„Nepatyrę vairuotojai dažnai net nesupranta, kas nutiko ir bando stabdyti automobilį ar staigiais manevrais grąžinti jį į eismo juostą. Deja, kaip ir netikėtos kliūties atveju, pasirinktas greitis čia turi lemiamą įtaką – ir apie tai mūsų vairuotojams reikia įprasti galvoti prevenciškai“, – pažymi A. Pilčicas.

5.    Apgaulinga kelio dangos būklė

Galiausiai, žalų administravimo ekspertai atkreipia vairuotojų dėmesį į kelio dangos būklę, kuri gali kelti pavojų ir ankstyvą pavasarį, ir vidurvasarį. Pasak jų, jeigu miestų gatvėse eismo sąlygos yra geros, dar nereiškia, kad įsukus į miškų apgaubtą kelią užmiestyje, mūsų laukia tas pats. Tai ypač būdinga dabartiniam metų laikui. 

Neprarasti budrumo ir rinktis saugų greitį vairuotojams primygtinai rekomenduojama ir šiltuoju metų laiku. Duobės, nuo karščio išsikėlusi kelio danga ar ant jos išsiliejusios medžiagos – taip pat gali tapti skaudžių avarijų priežastimi.