Sparčiai tobulėjančioje automobilių pramonėje inžinieriai daug dėmesio skiria apsaugai nuo ilgapirščių. Tačiau tobulėja ne tik gamintojai, bet ir vagys, sugebantys išspręsti visus gamintojų sukuriamus rebusus.

„Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ šiemet nuo sausio 1 dienos iki lapkričio 26 dienos registravo 44 klientų automobilių vagystes – 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vertinant beveik vienuolika mėnesių, šiemet, kaip ir pernai, vidutinis žalos dydis sudaro kiek daugiau nei 19 tūkst. Lt“, – teigia „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Statistika atspindi, kad apdrausti ir vėliau pavogti automobiliai savininkams sugrąžinami ganėtinai retai. A.Pilčicas sako, kad šiemet buvo surasti vos keturi vogti automobiliai, tuo pačiu laikotarpiu pernai – 7. Skaičiuojant procentais, šiemet buvo rasta vos 9 proc. pavogtų automobilių. Nauja tendencija – jų atrandama ne tik Rusijoje, bet ir pas kaimynus latvius ar estus.

Išmaniosios vagystės

Prieš kelis dešimtmečius automobilių vagystėms nusikaltėliai naudodavo paprastus metodus. Įsilaužę į mašinos vidų jie standartinį vairo užraktą tiesiog nulauždavo arba nukenksmindavo išardę užvedimo spynelę. Po to automobilį galima užvesti kad ir atsuktuvu.

1998-aisiais nuo Vokietijos automobilių gamintojų konvejerių pradėjo riedėti mašinos su tikru vagių galvos skausmu – „imobilaizeriais“. Originalaus rakto viduje montuojama unikali mikroschema, kurią atpažinusi spynelė leidžia užvesti variklį. Visgi laikui bėgant ilgapirščiai rado būdų, kaip įveikti ir šį barjerą. Pasak gamintojų, net kai kurie „nepavagiami“ „Audi“, BMW, „Volkswagen“ bei kitų markių modeliai jau dingsta iš savininkų kiemų.

Pasirodo, vagys naudojasi spraga, kurią paliko pats gamintojas – ilgapirščiai įsilaužia į remonto servisams skirtų sistemų smegenis. Pažangi jų aparatūra, OBD („on-board diagnostics“) jungtimi sujungta su automobilio sistemų valdymo kompiuteriu, sukuria „tikrą“ užvedimo raktą. Kaip tai daroma? Išdaužę automobilio langą vagys kaipmat į spynelę įkiša tuščią raktelį, užprogramuoja jį kaip atsarginį, išjungia signalizaciją, o užvedę variklį tiesiog nuvažiuoja. 

Viena pagrindinių naujų automobilių saugumo problemų – per lengvai pasiekiamos OBD jungtys. Europos Sąjunga reglamentuoja, kur šio žemyno rinkai skirtuose automobiliuose turi būti montuojamos diagnostikos jungtys, tad vagys žino, kur jų ieškoti – po vairo kolonėle.

„OBD jungtimi prisijungę specialią įrangą bei apėję gamyklinę apsaugą vagys pavagia automobilį, o sukauptą patirtį gali panaudoti vogdami ir kitos markės modelius“, – teigia apsaugos įrangą montuojančios kompanijos UAB „Vilniaus ALTAS“ direktorius Vytautas Grigaitis.

Jo teigimu, vis daugiau automobilių pavagiama iš savininkų pasisavinant užvedimo raktelius.

Be to, ilgapirščiai ilgai ir kruopščiai planuoja savo nusikaltimus: pirmiausia išsirenka juos dominantį automobilį, kaupia informaciją apie jo buvimo vietą, o vagia tik tuomet, kai nebelieka beveik jokios rizikos, kad nepavyks.

Dėl to specialistai pataria nepatikėti naujos mašinos raktelių net ir menkiausią įtarimą keliantiems žmonėms. Įtartinos reputacijos servise patys darbuotojai gali padėti nusikalstamo pasaulio atstovams.

Jie be jokio skubėjimo OBD jungtimi gali prisijungti savo aparatūrą bei sukurti atsarginį automobilio raktelį. Įmontavę siųstuvą, pranešantį apie automobilio buvimo vietą, vagys žinos, kada automobilis bus paliktas atokioje vietoje, ir tuomet galės be jokios dramos atsarginiu raktu išjungti signalizaciją, atsidaryti dureles, užsikurti ir nuvažiuoti. Nelaimėliui šeimininkui  liks tik gaudyti vėją laukuose ir aiškintis savo draudimo kompanijai, kaip „nepavagiamas“ automobilis iš po nosies dingo be originalių raktelių.

Užsivesti nebūtina

Draudimo kompanijos reikalauja, kad prabangūs automobiliai turėtų ir palydovinę sekimo sistemą, kuri apie vagystę ar bandymą atjungti akumuliatorių automatiškai praneša siunčiamais signalais.

Bendrovės „Vilniaus ALTAS“ vadovas V.Grigaitis priduria, kad vis labiau populiarėja GSM sistemos, kurios taip pat padeda nustatyti automobilio buvimo vietą bei tam tikromis komandomis leidžia blokuoti variklio darbą ar panašias funkcijas. Tokia įranga veikia ir atjungus automobilio akumuliatorių.

Tačiau net ir šios brangiai kainuojančios naujovės negarantuoja, kad automobilis nebus pavogtas. „Papildoma apsaugos nuo vagysčių įranga nėra šimtu procentų efektyvi, bet ji priverčia ilgapirščius kuo ilgiau užtrukti. Teoriškai mašiną pavogti galima ir kitais būdais“, – teigia V.Grigaitis.

Neturėdami galimybės užvesti mašinų ilgapirščiai jas gali užsikelti ant priekabų arba pakrauti į sunkvežimius, o nuvežę į tam tikrą vietą žaibiškai išardyti.

Parduodami ir dokumentai

Automobilių skelbimų interneto portaluose galima rasti apynaujų automobilių kėbulų už nedidelę kainą.

Sakykime, 2009-ųjų aukštos klasės mašinos kėbulas su dokumentais parduodamas už maždaug 6,5 tūkst. Lt. Iš mašinos nelikę nieko – nėra jokių dalių, tačiau akcentuojama svarbi detalė: „Yra dokumentai“. Ką veikti su pliku kėbulu ir jo dokumentais, kai trūkstamų detalių kaina viršija visiškai naujos mašinos vertę?

Pasak ekspertų, galima įtarti, kad tokius skelbimus deda automobilių vagys ar jų bendrininkai. Vagių grupuotės po „medžioklės“ Vakarų Europoje į Lietuvą parvažiuoja su laimikiu, bet jį realizuoti nėra paprasta.

Tam, kad automobilį būtų galima parduoti be jokių kriminalinių įrašų, reikia kito kėbulo numerio ir variklio. Tikėtina, kad kai kurie iš skelbimuose įdėtų parduodamų variklių yra būtent iš vogtų arba dideles avarijas patyrusių automobilių. Ilgapirščiai iš užsienio atsiveža vogtą kelių metų senumo BMW X5, pakeičia kėbulo numeriu pažymėtas automobilio vietas bei variklį. Pardavus tokį „mažai riedėjusį, visus privalumus turintį“ geidžiamą visureigį, pastangos atsiperka su kaupu. 

„Jei registracijos momentu Lietuvos ir tarptautinėse informacinėse sistemose nėra paskelbta apie automobilio, jo dokumentų ar valstybinių numerio ženklų paiešką ir „Regitroje“ atliekant identifikavimo patikrinimą nustatoma, kad automobilio, jo dokumentų identifikavimo duomenys yra tvarkingi, toks automobilis gali būti įregistruotas“, – teigia įmonės „Regitra“ viešųjų ryšių specialistė Laimutė Užupė.

Tad pasitaiko, kada žmonės įsigiję bei užregistravę naudotą automobilį po kurio laiko sužino, jog jis vogtas.

„Dažniausiai tai sukčiavimo draudimo kompanijų atžvilgiu atvejai, kai automobilis parduodamas, užregistruojamas Lietuvoje, o savininkas po kurio laiko praneša, kad jis pavogtas ir paskelbiama šio automobilio paieška. Tokiu atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatomos šio automobilio pardavimo ir visos kitos aplinkybės“, – teigia Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.