Nemunas Dagilis yra vienas labiausiai patyrusių lietuvių žiedinėse lenktynėse. Sėkmingam verslininkui lenktynės yra papildoma veikla, tačiau čia pasiekimų netrūksta: kartu su broliu Nerijumi jie ne kartą nugalėjo 1000 km lenktynėse Palangoje bei pasiekė aukštų rezultatų kitose varžybose.

Šiemet broliai vėl jungiasi į komandą, o trečias jų narys – turbūt geriausias Lietuvos žiedinių lenktynių specialistas Robertas Kupčikas. „Balpol-15min powered by Oktanas Racing“ pasivadinusi komanda važiuos „Porsche 911 GT3 Cup“ automobiliu, o jos tikslas nesikeičia jau dešimtmetį – pirma vieta.

Vienas komandos vairuotojų Nemunas Dagilis sutiko pasidalinti mintimis apie savo požiūrį į žiedines lenktynes, „ENEOS 1000 km lenktynių“ vadinimą verslininkų varžybomis ir tai, kad automobilių sportas be pinigų neįmanomas.

– 1000 km lenktynėse dalyvaujate jau daug metų. Ne kartą esate dalyvavę ir kitose lenktynėse, tačiau ištikimas esate tik šioms lenktynėms. Kodėl?

– Geras klausimas, aš ir pats jį sau kartais užduodu. 

Galvoju, kad tai vienintelis stiprus žiedinių lenktynių renginys Lietuvoje. Aišku, būtų dar smagiau, jeigu ir trasa būtų normali, bet turim, ką turim. Geriau jau kažką turėti, negu nieko neturėti, juo labiau kad organizatoriai kiekvienais metais vis kažką patobulina.

– 2014 metais pasikeitė lenktynių trasos konfigūracija. Kuri pačiam patinka labiau – ankstesnė ar naujoji?

– Realiai ten pasikeitė du posūkiai, esminio skirtumo nėra. Aš pats didelio skirtumo nepajutau.

– Lyginant komandų pasiruošimą, pavyzdžiui, 2004-aisiais su 2014-aisiais. Kas pasikeitė?

– Mano pirmos varžybos, man atrodo, buvo 2002-ais metais. Pradžioje mes samdėme lietuvius mechanikus. Tais metais be mūsų, Kudlos ir Venskūno turbūt niekas nevažiavo su „Porsche“. Nenoriu sakyti kažko blogo apie tuometinius mechanikus, tačiau jų supratimas buvo siauresnis. 

Vėliau pradėjome samdyti užsieniečius mechanikus, kurie kiekvieną ar kas antrą savaitgalį dalyvauja lenktynėse ir mintinai žino šiuos automobilius. 

– Jūs su broliu ilgą laiką sudarote komandą ir kaip trečią narį priimate vis kitą jos narį. Kodėl šįkart pasirinkote Robertą Kupčiką?

– Nėra taip, kad mes priimtume kažką – mes tiesiog žinome keletą žmonių, kuriais galime pasitikėti.

Su Robertu Kupčiku esu važiavęs ne vienose lenktynėse, kartu esame lenktyniavę dar 2008-aisiais. E.Dapšas pabaigė karjerą prieš keletą metų, o su B.Vanagu važiavome trejus metus: 2012-2014 metais.

Šiemet vėl važiuosime su Robertu. Buvo kalba ir su Benediktu, kad važiuosime šiemet, bet išsiskyrė nuomonės – mes manom, kad vienas vairuotojas negali dvejose komandose važiuoti. Kiek žinau, jis daro stiprią savo komandą – kviečiasi abu Bleekemolenus. Sebastianas jau yra dalyvavęs 1000 km lenktynėse, o Jeroenas yra aukščiausios klasės lenktynininkas. 

– Jau pernai metais „ENEOS 1000 km lenktynės“ buvo stipriausios per ligšiolinius 15 metų, tad galima prognozuoti, kad šiemet dalyvių sąrašas bus dar stipresnis?

– Aš manau, kad gerokai stipresnis. Jeigu pernai metais mes matėme 3-4 komandas, kurios gali laimėti, tai šiemet tokių mašinų bus iki 10, kurie „sėdės“ pusantros-dviejose sekundėse.

– Kaip vyksta pasiruošimas šioms lenktynėms? Kada pradėjote ieškoti automobilio, trečio lenktynininko ir atlikti kitus pasiruošimo darbus?

– Ne taip ir seniai jis prasidėjo. Mašinos paieškos šiemet išvis nebuvo, nes Nerijus važiuoja „Porsche Carrera Cup GB“ serijoje, tad jis tik kovo ar balandžio pradžioje atsiėmė naują „Porsche 911 GT3 Cup“. Robertas formą palaiko pastoviai, tad mano pasiruošimas kol kas silpniausias. Bet turėsime testus Belgijoje, gal į Hokenheimą spėsime, tai iki lenktynių viskas čia susikomplektuos. 

– Manote, kad geriau nuvažiuoti į lenktynių trasas, bet kas porą savaičių, nei kas antrą dieną lankytis kartodrome?

– Žinoma. Mano galva, geriausios trasos pasiruošimui visoms lenktynėms yra Niurburgringas ir „Spa“. Šitose trasose gali rasti visus posūkius, kurie atsikartoja kitose lenktynių trasose. Jeigu važiuoji į Hokenheimą, Barseloną ar Stambulą, visus posūkius būsi pravažiavęs „Spa“ arba Niurburgringe.

– Kodėl jau ilgą laiką nebedalyvaujate 24 val. lenktynėse?

– Esame dalyvavę ne vienose 24 val. lenktynėse, ir 2006-ais, ir 2007-ais metais. Tais metais net turėjome „Pole“ poziciją Dubajaus 24 val. lenktynių absoliučioje įskaitoje – nežinau, ar iš lietuvių kas dar yra tą pasiekęs. Tada turėjome labai stiprią komandą. 

Minčių vėl važiuoti tokio ilgio lenktynėse kyla, bet žinot... Kai važiuoji 22-23 valandas tokiose lenktynėse, absoliučioje įskaitoje „maliesi“ pirmame trejetuke, tau paskui nėra noro sėsti į silpnesnės klasės mašiną ir važiuoti tam, kad važiuotum 60-70 vietoje. Tam, kad važiuotum pirmame penkete, anksčiau biudžetai būdavo 200-300 tūkst. eurų. Dabar, manau, be pusės milijono ten nieko nenuveiksi.

Lietuvoje patys žinome, kaip sunku yra su rėmimu. Jeigu ne draugų kontoros, iš šalies rėmėjus surasti labai sunku.

Net tokiam R.Kupčikui, kuris, mano manymu, žiedinėse lenktynėse Lietuvoje neturi konkurencijos, sunku susirasti kažką.

– Kiek žmonių turi būti komandoje „ENEOS 1000 km lenktynėse“? Kiek bus jūsiškėje?

– Pastaruosius trejus metus mūsų komandoje buvo labai daug žmonių. Žinant Benediktą, kuris yra puikus organizatorius ir apgalvoja kiekvieną smulkmeną, didelio žmonių kiekio neišvengsi. Mes iki tokių smulkmenų šiemet neisim, bet faktas, kad prie mašinos pastoviai dirbs keturi mechanikai, inžinierius, degalų pylėjai. Be vairuotojų, komandoje 10-12 žmonių tikrai bus.

 Ar pritartumėte teiginiui, kad jaunas lietuvis gali būti perspektyvus lenktynininkas tik jeigu išvažiuoja iš Lietuvos?

– Aš turiu savo kategorišką nuomonę ir galiu pasakyti, kad niekas niekada iš Lietuvos nevažiuos „Formulėje-1“. Net jeigu jis bus labai tobulas vairuotojas. 

2008-ais metais važiavau su Marcu Benzu, jis yra šveicaras. „Porsche Supercup“ lenktynėse jis važiavo nuo 2006-ų metų, o 2004-ais ar 2003-iais metais, kai Felipe Massa atėjo į F-1, su juo konkuravo būtent M.Benzas. Kadangi Brazilijos rinka yra 200 mln. gyventojų, plius ten yra F-1 trasa, ir nors jis buvo už Massą greitesnis, F-1 pasirinko būtent F.Massą. Taip Marcas buvo labai gražiai „atsiūtas“ ir nuėjo dalyvauti kėbulinių automobilių lenktynėse.

Jis tiesiog neturėjo tiek rėmėjų, resursų, buvo iš nedidelės šalies ir t.t.

– Ar galima teigti, kad „ENEOS 1000 km lenktynės“ – verslininkų lenktynės, daugiau šou nei sporto renginys?

– Teisybės iš dalies yra. Bet jūs man pasakykit bent vieną lietuvių lenktynininką, kurio artimieji ar tėvai nebūtų verslininkai. Paimkime Kazimierą Vasiliauską, Simą Juodviršį, Gelžinius – jeigu ne jų tėvai, kurie sirgo autosportu ir galėjo padėti finansiškai, vargu ar jie tiek būtų pasiekę. 

Bet taip yra visur, visame pasaulyje. Lengviau tiems, kurių tėvai yra daug pasiekę ir yra pasaulinės žvaigždės. Tie patys Bleekemolenai – jų tėvas Michaelas, kad ir nedaug, bet važiavo F-1 ir buvo žinomas lenktynininkas. Taip ir sūnums paprasčiau.

Imant Palangą, iš sportinės pusės, kad ir tas pats Ramūnas Čapkauskas – jis yra verslininkas. Visi kažką daro. Iš šalies didelio biudžeto neprisitrauksi: arba važiuosi pačiame gale, arba turi įdėti savo.

Komentaruose kartais paskaitai, kad tai yra verslininkų lenktynės, kad čia žmonės „susimeta“, užsidaro kelią ir pasivažinėja. Tegul tie, kurie taip rašo, ką nors padaro ir čia atvažiuoja. Bet čia turbūt toks žmonių bruožas, pavydas – „jeigu aš negaliu, tegul ir kiti negali“.

– Kokia danga pats mėgsti važiuoti labiau, sausa ar šlapia? Ar galima teigti, kad ant šlapios dangos atsiskleidžia geresni lenktynininkai, o ant sausos – greitesni automobiliai?

– Daug kas priklauso nuo automobilio. Tie, kas turi sportines ABS sistemas, kurių automobilių priekiniai ratai varomi, tie gali būti greitesni ant šlapios dangos savo klasėje. Pas mus varomi galiniai ratai, automobilis galingas, bet jeigu ir užlis, tai mes važiuosim 1-2 vietoje, ne žemiau trečios. 

Nesutinku su tokiu teiginiu.

– Lenktynėse visi siekia būti pirmi. Ar didelis skirtumas pačiam, užimti antrą ar, pavyzdžiui, šeštą vietą?

– Pas mus istoriškai susiklostė taip, kad mes būname pirmi, antri, arba nefinišuojam išvis. Antra vieta būna, sakyčiau, skaudi, bet priklauso nuo to, kiek daug atsilieki nuo pirmo. Jeigu taip, kaip 2010-ais metais nuo pirmos vietos atsilikom 30 sekundžių, tai buvo pakankamai skaudu. 2008-ais metais mes atsilikome trimis ratais, tai mažiau skausminga.

Aš sakyčiau, kad pati skaudžiausia yra ketvirta vieta. Antra – ji turi savo šarmą. Aišku, ji nėra pirma, bet ji nėra ir šešta. Jeigu manęs paklaustų, kas geriau – antra ar šešta vieta, aš gal atsakyčiau, kad trečia.

– O lenktynėse galioja olimpinis principas – svarbiau dalyvauti, o ne laimėti?

– Be automobilių sporto, aš mėgėjiškai žaidžiu tenisą. Visi, kurie mane pažįsta, žino mano charakterį. Į sportą žmonės susirenka tam, kad laimėtų. Eiti vien tam, kad dalyvautum, neverta – dalyvauti varžybose aš galiu sėdėdamas prie televizoriaus.

– Ar lenktynininkai gatvėse yra kultūringi vairuotojai?

– Taip turėtų būti. Bet neseniai turėjome pavyzdį, kuris parodė, kad taip ne visada yra. 

Kažkur skaičiau, kad Palangoje ar Klaipėdoje neseniai policija sustabdė jaunuolį, kuris teigė esąs lenktynininkas ir žinantis, kaip važiuoti 200 km/val. Klausantis tokių istorijų, man kyla juokas. Aišku, vyrukui gal 18 ar 20 metų, būdamas tokio amžiaus, ir aš gal mėgdavau „paskraidyti“, bet kai tau beveik 40, pradedi kitaip mąstyti.

Pavyzdys turėtų būti ne tik lenktynininkai, bet ir visi sportininkai ar politikai.

Kaip sportininkas, gerai matomas saugaus eismo ambasadorius yra B.Vanagas. Jis išvis yra unikalus žmogus Lietuvoje. Mes su juo esame geri bičiuliai, tačiau šiemet būsime konkurentai. Kai pasižiūri iš šalies, aš net pats stebiuosi, iš kur jis turi tiek jėgų atiduoti save tiems projektams. 

Manau, kad ir kiti lenktynininkai turėtų tą daryti. 

Interviu autorius: Paulius Sviklas