Slidus kelias žiemą – normalu

Kiek besistengtų kelininkai, kiek tonų druskos ant kelių bebūtų išbarstyta, tačiau žiemą eismo sąlygos yra sudėtingos danga beveik visada daugiau ar mažiau slidi. Žinoma, įsibėgėjant žiemai dauguma vairuotojų perprogramuoja savo mąstymą ir kelyje elgiasi adekvačiai, tačiau apie tuos, kuriems to padaryti nesisekė, dažnai tenka rašyti jau būtuoju laiku.

Jei vasarą kelias būna arba šlapias, arba sausas, tai žiemą prisideda dar du veiksniai – sniegas ir ledas. Šiame straipsnyje papasakosime apie pastarąjį. Ne bet kokį ledą, o „juodąjį“ ledą.

„Juodasis“ ledas

Apie šią gamtos išdaigą, tiesiogiai sąveikaujančią su vairuotojų patirtimi, papasakoti sutiko Panevėžio regiono kelius prižiūrinčios įmonės direktorius Rolandas Žagaras. Anot pašnekovo, tai klastingas reiškinys, kurio neįvertinus pasekmės dažnai būna tragiškos.

„Kaip visada, žiemos reiškinius sudaro daug aspektų, todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad „juodasis“ ledas susidaro nuo to ar kito veiksnio – neįmanoma. Čia susideda tokie dalykai, kaip temperatūra, rasos taškas, vėjas, eismo intensyvumas. Nuo padangų asfaltas šyla, danga šlampa, tuo metu lauke šąla, o čia dar vėjas gairina asfaltą. Praktikoje yra pasitaikę tokių atvejų, kai „juodasis“ ledas magistralėje „Via Baltica“ susidaro, o šalia esančiame krašto kelyje, kur eismo intensyvumas mažesnis, – „juodojo“ ledo nėra. Visko suvesti vien į oro ar technines sąlygas negalima. Šis reiškinys įtakojamas daugelio veiksnių vienu metu“, – pasakojo Rolandas Žagaras.

„Šis reiškinys yra pavojingas todėl, kad jis susidaryti gali itin greitai, todėl kelininkai ne visada spėja „juodojo“ ledo ruožus pabarstyti. Ant švarios, juodos asfalto dangos plonas ledo sluoksnelis vairuotojams labai sunkiai pastebimas. Jie dažnai neįvertina situacijos, važiuoja kaip važiavę. Juoda danga iš pažiūros atrodo neslidi, o iš tikrųjų ten jau tyko pavojus. Problema ta, kad vairuotojai laiku neįvertina situacijos, važiuoja dideliu greičiu“, – tvirtino direktorius.

Tragiškų pavyzdžių toli ieškoti nereikia

„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad yra buvę skaudžių įvykių, kuriuos analizuojant visų žvilgsniai krypo į „juodąjį“ ledą. Žinoma, kaip ir visuose įvykiuose, yra ir daug kitų faktorių, tokių, kaip vairuotojo įgūdžiai, saugus greitis, situacijos įvertinimas, padangų ir automobilio techninė būklė“, – praeities įvykius prisiminė VĮ „Panevėžio regiono keliai“ direktorius.

Visi su skausmu prisimena 2009-ųjų sausį, kai Panevėžio rajone įvykusi avarija pareikalavo trijų gyvybių. Eismo įvykio metu vienas žmogus žuvo ir du buvo sužeisti, tačiau netrukus avarija peraugo į tragediją. Nukentėjusiesiems žmonėms į pagalbą atskubėjo du Panevėžio rajono greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Į nelaimės vietą taip pat buvo išsiųstas Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesių automobilis, kuris netoli avarijos vietos pradėjo slysti ir mirtinai partrenkė avarijos vietoje dirbusius greitosios medicinos pagalbos darbuotojus.

Dar viena eismo nelaimė įvyko pernai, kai ankstų šeštadienio rytą ugniagesiams – gelbėtojams pranešta apie kraupią avariją Pasvalio rajone, prie Talačkonių kaimo. Magistralėje „Via Blatica“ susidūrus „Audi B4“ ir mikroautobusui „Fiat“ keturi žmonės žuvo, trys buvo sužaloti.

Kaip važiuoti „juoduoju“ ledu?

Taigi, kaip važiuoti „juoduoju“ ledu? Kaip suprasti, kada „juoduoju“ ledu jau važiuojame? Ką daryti, kad nepaslystume ir kaip išvengti tragedijos paslydus? Į šiuos klausimus GAZAS.LT žurnalistams atsakymus rasti padėjo Vilniaus Sportinio vairavimo centro vadovas ir treneris, automobilio valdymo žinovas Andrejus Savčenko.

Pirmiausia pašnekovo pasiteiravome, kaip vairuotojas turėtų suprasti, kad važiuoja „juoduoju“ ledu?

„Vairuotojas privalo stebėti bet kokius dangos pasikeitimus. Pasikeitus dangos išvaizdai reikia išsiaiškinti, kas būtent pasikeitė. Galima sustoti ir apžiūrėti, bet paprasčiau yra tiesiog sumažinti greitį ir paspausti stabdį. Tik nepamirškite pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinti, kad už jūsų nėra automobilių. Dažniausia „juodasis“ ledas atrodo kaip gražus vasarinis asfaltas ir tik įsižiūrėjus galima pamatyti lengvą blizgesį. Bet kuriuo atveju, reikia nepamiršti, kad už lango ne vasara ir važiuoti privaloma atsargiai“, – kriterijus, pagal kuriuos atpažinsite „juodąjį” ledą, įvardijo Andrejus Savčenko.

„Sukibimas graduojamas taip: asfaltas, žvyras, sniegas, ledas. Aišku, jei įmanoma – geriau važiuoti sniegu, bet išlikite budrūs. Gilus sniegas irgi pavojingas. Jei jau įvažiavote į „juodojo“ ledo atkarpą, pasistenkite išvengti staigių veiksmų. Švelniai atleiskite akseleratorių ir dar švelniau pradėkite stabdyti. Jeigu automobilis be stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) galima naudoti pulsuojantį stabdymą, spaudžiant ir atleidžiant stabdžių paminą. Vairavimas irgi turi būti labai švelnus, vairas sukamas tik tiek, kiek reikia, nes kuo didesniu kampu pasuksite vairą, tuo ilgiau važiuosite tiesiai“, – patarimais pasidalijo vairavimo specialistas.

Kritinėse situacijose svarbu nepanikuoti

Jei visgi jūsų automobilis, įvažiavęs į „juodojo“ ledo spąstus, pradėjo slysti – nepanikuokite. Andrejus Savčenko sako, kad prasidėjus slydimui beveik visais atvejais tragedijos išvengti galima.

„Atsakymas, kaip suvaldyti pradėjusį slysti automobilį, yra labai ilgas ir reikalauja atskiro straipsnio. Skirtingos varančiosios ašys kontroliuojamos kitaip. Bandant trumpai aprašyti veiksmus, kuriuos vairuotojas turi atlikti prasidėjus slydimui, galima suklaidinti skaitytojus ir gauti atvirkštinį efektą. Tačiau yra bendrų patarimų, kuriuos gali pritaikyti bet kokį automobilį vairuojantis asmuo. Svarbiausia – nepanikuokite, laikykite priekinius ratus pasuktus į tą pusę, kur reikia važiuoti. Vairas yra svarbiausias įrankis kovojant su slydimais. Automobiliuose su stabdžių antiblokavimo sistema, kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia – galite švelniai stabdyti. Automobiliai su elektroninės stabilumo kontrolės sistema (ESP) dažniausiai pasistengs jums padėti. Svarbiausia – vairuokite ir pasistenkite atsikratyti greičio“, – trumpai patarė A.Savčenko.

„Vairuotojas, net ir tiksliai nežinantis ką daryti, tačiau bandantis automobilį suvaldyti, turi 50 procentų tikimybę tą padaryti sėkmingai. Vairuotojo, kuris nedaro nieko, galimybės išvengti avarijos lygios nuliui“, – baigė pokalbį sportinio vairavimo treneris.

Straipsnio autorius: Tomas Markelevičius/GAZAS.LT