Kazlų Rūdoje svarstoma statyti automobilių sporto trasą, kurioje būtų galima rengti bet kurias lenktynes. Tai būtų didžiausias tokio tipo statinys ne tik Lietuvoje – nei Baltijos šalys, nei Lenkija ar Baltarusija tokio lygio lenktynių trasų neturi.

Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentas ir vienas šio projekto iniciatorių Darius Jonušis teigė, kad preliminari tokio statinio kaina siektų 40-60 milijonų eurų, tačiau galimybes vertino atsargiai.

„Viskas pozityvu ir eina labai nebloga linkme. Turime potencialių investuotojų, tačiau kol projektas nepasirašytas, kol nepadėti pinigai ant stalo, tol visada yra tikimybė, kad tie žmonės gali persigalvoti“, – sakė D.Jonušis.

Jo teigimu, į tokį projektą investuojantis žmogus turi būti susijęs su automobilių sportu – jis ne tik investuotų į trasą, bet ir sugebėtų pritraukti didelių renginių. 

Artimiausia tokio lygio trasa – už 1 000 km

„Kai kas sako, kad esame pasaulio pakraštys, tačiau investuotojai supranta, kad pirmas šiame regione „iššovęs“ su tokia trasa laimės. Turime daug trasų – Piarnu, ta pati Kačerginė, bet jos visos vietinės reikšmės. Čia kalbame apie kito kitokio kalibro trasą", – pasakojo LASF viceprezidentas. 

Naujoji 260 ha sklype pastatyta trasa atitiktų Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) lygį „Grade 2“ – taip žymimos lenktynių trasos, kuriose gali vykti įvairios kėbulinių automobilių ir formulių varžybos, išskyrus „Formulę-1“. Apie pastarąją, net ir turint visus reikalavimus atitinkančią trasą, svajoti neverta – Baltijos šalys tokiam renginiui yra per mažos. 

„Grade 2“ žymėjimus turi tokios trasos kaip „Laguna Seca“ Amerikoje, Brno Čekijoje ar „Brands Hatch“ Anglijoje. Aukščiausią įvertinimą – „Grade 1“ – turi F-1 lenktynėms pritaikytos trasos, kurių artimiausia – „Hungaroring“ Vengrijoje.

„Svarbiausia, kad automobilių sportas kiltų aukštyn. Negalime turėti gerų tenisininkų, jeigu neturime aikštynų. Negalime turėti gerų futbolininkų, jei neturime gerų stadionų“, – svarstė D.Jonušis.

Vietos pasirinkimas – dėl logistikos

Prieš dešimtmetį geriausiu XX amžiaus lietuviu lenktynininku vadinamas Stasys Brundza buvo pateikęs trasos projektą – garsiausio lenktynių trasų architekto visame pasaulyje Hermanno Tilkės projektuotą kompleksą netoli Lentvario. Tai būtų buvusi „Grade 3“ lygio trasa, prilygstanti esančioms Lenkijoje prie Poznanės ar „Žaliuoju pragaru“ vadinamam „Nurburgring Nordschleife“.

Jeigu vienas projektas jau yra visiškai parengtas, netgi šimto hektarų ploto žemės sklypas nupirktas, tai kodėl nebuvo deramasi dėl tokių projektų sujungimo? „Nereikėtų painioti šių projektų. Atsakyti, kodėl tas projektas neįvykdytas, galėtų Stasys Brundza – aš nieko apie tai nežinau“, – sakė D.Jonušis.

„Būtų gražu ir džiugu, jeigu kur nors atsirastų, bet ne taip jau paprasta. Aš pritariu visoms visomss iniciatyvoms. Prie Lentvario turiu 100 hektarų žemės, esame padarę visus apskaičiavimus. Mūsų trasos kaina kartu su vairavimo mokymo centru buvo apie 23 mln. eurų, tačiau tada pinigų nesurinkome“, – kalbėjo S.Brundza apie 2004-ųjų projektą.

D.Jonušis nesunkiai rado argumentų, kodėl Kazlų Rūda, kad ir nutolusi nuo sostinės per 140 kilometrų, būtų puikus pasirinkimas dideliam tarptautiniam objektui, į kurį kiekvieną savaitgalį keliautų žmonės iš aplinkinių valstybių.

„Kodėl Kazlų Rūda? Didelis plotas, patogi infrastruktūra – šalia „Via Baltica“, netoli Kauno oro uostas, už 200 km Klaipėdos uostas. Kitas dalykas – arti nebūtų gyvenviečių“, – kalbėjo D.Jonušis ir priminė VšĮ „Plytinės kartodromas“ pavyzdį. Kartodromas neatsigina netoli esančių daugiabučių gyventojų skundų, nors veikia gerokai ilgiau nei greta jo pastatyti namai.

„Nemuno žiedui“ nėra ko baimintis

D.Jonušis pripažino nemanantis, kad prie Kazlų Rūdos atsiradus naujai trasai, iškils grėsmė vienintelei Lietuvos žiedinių lenktynių trasai – Kačerginės „Nemuno žiedui“.

„Manau, kad „Nemuno žiedas“ toliau veiktų. Tai visiškai nesusiję dalykai. Yra manančių, kad gal reikėtų geriau investuoti į „Nemuno žiedą“, kad valstybė turėtų ten prisidėti, bet negalima painioti jau esamų trasų su galimai naujai atsirandančiu objektu Lietuvoje“, – įsitikinęs „Promo events“ įmonės, organizuojančios 1 000 km lenktynes ir Sartų žirgų lenktynes, vadovas.

„Nemuno žiedo“ trasos direktorius Arūnas Samochinas pritarė D.Jonušiui – Kačerginės trasoje galėtų būti atidarytas vairuotojų mokymo centras, ji galėtų tapti gera treniruočių baze lenktynininkams.

Pasak D.Jonušio, svarbiausias dalykas – Kazlų Rūdoje kalbama ne apie valstybės, o apie privataus investuotojo skiriamus pinigus. „Bet kuriame objekte privačių investicijų pritraukimas yra įmanomas, tad kuo čia dėtas „Nemuno žiedas“?“, – retoriškai klausė jis.

Investicija į esamą trasą racionalesnė?

Tačiau „Nemuno žiedo“ direktorius A.Samochinas teigė, kad šį projektą vertina skeptiškai. Jo manymu, Kazlų Rūdos geografinė padėtis yra prastesnė nei „Nemuno žiedo“ ir labiau apsimokėtų investuoti į jau esamą trasą nei statyti naują objektą. Juo labiau kad Kačerginės trasos reljefas yra išskirtinis – čia daug kalnų ir nuokalnių, tai ją išskiria iš trasų visame pasaulyje.

„Jeigu ateis investuotojas ir investuos tą didelę sumą, tai valstybės tikrai bus prašoma prisidėti. Galbūt nutiesti kelius, galbūt pastatyti kokį viaduką. Manau, kad valstybė turės prisidėti bent 10 proc., tai sudarytų ne vieną milijoną eurų. Investavusi tokią sumą į „Nemuno žiedą“, valstybė turėtų šimtaprocentį trasos akcijų paketą ir nebūtų tik menka didelio objekto dalininkė, kur viską valdytų privati bendrovė“, – samprotavo A.Samochinas.

Visiškai atnaujinti „Nemuno žiedo“ trasai reikėtų apie 4,5 mln. eurų. Jos vadovas nekalba apie infrastruktūrą ir kitus aplinkinius objektus, tačiau kapitališkai renovuoti trasą tokios sumos užtektų.

„Nemuno žiedo“ direktorius teigė, kad jo vadovaujamai trasai bankrotas negrėstų net ir atsiradus naujam kompleksui. Jis veda derybas su „Volkswagen Castrol Cup“ lenktynių Rytų Europoje organizatoriais, kurie išreiškė susidomėjimą vieną ar du čempionato etapus surengti „Nemuno žiede“. Tiesa, su sąlyga – jeigu trasa būtų renovuota.

„Aš neįsivaizduoju, kaip toks projektas atsipirktų. Gal kažkas nori uždirbti statant tą objektą, tai gal kažkam ir pavyks, bet pastačius ir vykdant veiklą, labai tuo abejočiau“, – kalbėjo beveik ketverius metus „Nemuno žiedui“ vadovaujantis A.Samochinas. 

Lenktynininkai laukia naujienų

LASF žiedinių lenktynių komiteto pirmininkas Mindaugas Boguševičius, paklaustas apie planuojamą trasą Kazlų Rūdoje, neslėpė ironijos.

„Kalėdos – stebuklų metas. Kol nepradės kasti žemės, neatveš kranų, aš į tą reikalą žiūrėsiu atsargiai“, – kalbėjo M.Boguševičius apie trasos Kazlų Rūdoje projektą.

2014-ųjų Lietuvos automobilių ralio čempionas ir žiedinių lenktynių dalyvis Ramūnas Čapkauskas neslėpė optimizmo. Nors negalėjo pakomentuoti, kiek realu tokį objektą turėti Lietuvoje, tačiau jis įsitikinęs, kad naują ir saugią trasą naudoti būtų kam. Juk šiuo metu lenktyniauti beveik nėra kur.

„Teigiamai vertinu, nes dabar žiedinių lenktyninių automobilių yra tiek, kad galėtų būti labai stiprus Lietuvos čempionatas. Vien prototipų yra mažiausiai dešimt, žiedinių M serijos BMW yra apie 20, o kiek dar visų kitų“, – sakė R.Čapkauskas.

Žiedinių lenktynių populiarėjimą Lietuvoje įžvlegti nesunku – 2014-ųjų vasarą vykusių 1 000 km lenktynių dalyvių parkas buvo stipriausias per visą šių varžybų istoriją, o šalyje kasmet daugėja žiedinių lenktynių renginių, kuriems netrūksta dalyvių.

„Šiandien turint tik „Nemuno žiedą“, daugelis pradedančiųjų lenktynininkų bijo ten važiuoti, nes tai pavojinga trasa – ji neatleidžia klaidų. Turim vieną problemą – nėra saugios žiedinės trasos“, – neslėpė R.Čapkauskas.

Kaina dar nėra žinoma

Buvo pasklidę gandai, kad Kazlų Rūdoje planuojamos trasos įrengimui prireiktų 150 mln. eurų, tačiau D.Jonušis juos paneigė. Už tokią sumą būtų galima įrengti „Formulės-1“ reikalavimus atitinkančią lenktynių trasą, pavyzdžiui, naujausia F-1 trasa Sočyje kainavo apie 160 mln. eurų.

„Kainą geriausiai galėtų pasakyti investuotojas, kai viską suskaičiuos. Kadangi trasa yra tik projektavimo stadijoje, tikslios kainos niekas nepasakys – galima tik spėlioti. Reali tokios trasos vertė, manau, sukasi tarp 40-60 mln. eurų“, – kalbėjo D.Jonušis.

Tokius aukštus reikalavimus atitinkančių trasų Lietuvoje ir artimiausiose valstybėse nėra – jai reikalingos specialios saugos zonos, didelė techninio aptarnavimo zona, laiko matavimo įranga, vandens nutekėjimo sistemos ir t.t.

D.Jonušis užsiminė, kad naujienų galima tikėtis vasario-kovo mėnesiais.

„Teoriškai, bet viskas yra teoriškai. Objektyviai vertinant, dar tikrai neaišku. Jeigu kalbėtume apie tai, ar tai visiškas muilas ir burbulas iš nieko – tikrai ne. Daug darbo yra nudirbta, dar žmonių prie to prisidėjo ir viskas eina gera linkme“, – sakė D.Jonušis.

Straipsnio autorius: Paulius Sviklas/GAZAS.LT