Seime užregistruota Baudžiamojo kodekso pataisa, siūlanti bausti už automobilio ridos klastojimą. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 88 proc. lietuvių tokiam siūlymui pritaria. Net trečdalis apklausos dalyvių nurodė, kad tinkamiausia bausmė už tokį nusižengimą būtų laisvės atėmimas.

Viktoro Daukšo, Autoplius.lt plėtros vadovo teigimu, ridos klastojimo mastai Lietuvoje yra didžiuliai: beveik trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad buvo apgauti šios gudrybės, o beveik pusė įtaria, kad jų automobilio rida buvo sumažinta. 

„Akylesni pirkėjai pastebi, kad automobiliai Lietuvoje pigesni nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Kaip taip gali būti? Juk vien pargabenti automobilį reikalinga darbo jėga, transportas, degalai ir kitos išlaidos. Atsakymas iš tiesų slypi ridoje. Perkant automobilį iš Vokietijos tereikia „pakoreguoti“ jo ridą ir taip pakelti jo vertę. Todėl pirkėjai turėtų kruopščiai atkreipti dėmesį į mašinos būklę.“ – sako V. Daukšas

Įtarti, kad rida buvo suklastota, galima atidžiau apžiūrėjus automobilio išorę ir vidų. Kuo automobilis daugiau naudotas, tuo labiau pastebimas jo nusidėvėjimas, pavyzdžiui, išsėdėta vairuotojo sėdynė, aptrintas vairas, pedalai. Arba priešingai: dairotės į dešimties metų automobilį o jo salonas kaip naujas, tai irgi galimas signalas apie atsuktą ridą ir pakeistas sėdynes, pedalus ar kitas dalis. 

Pasak eksperto, eksploatuojant dyzelinius automobilius Vokietijoje normalu per metus nuvažiuoti 20-30 tūkst. kilometrų. Iš šios šalies yra atvežami ir Lietuvoje populiariausi 10-15 metų automobiliai. Remiantis paprasta matematika, galima paskaičiuoti, kad 10 metų senumo automobilis vidutiniškai gali būti nuvažiavęs nuo 200 iki 300 tūkst. kilometrų. Lietuvoje, nepriklausomai nuo automobilio amžiaus, populiariausia nurodoma arba sakoma rida yra 200 tūkst. km. Tuo tarpu Vokietijoje tarp automobilių iki penkių metų amžiaus dauguma parduodami su ridomis virš 200 tūkst. km. 

Tokia apgavystė, pasak Viktoro Daukšo, Lietuvoje vis dar nelaikoma nusikaltimu, nors kitose Europos Sąjungos šalyse už ją griežtai baudžiama. Vokietijoje už ridos klastojimą pirmą kartą skiriama piniginė bauda, antrą kartą – laisvės atėmimas. Jungtinėje Karalystėje keli asmenys už ridos klastojimą jau buvo pasodinti į kalėjimą.

Įvedant šį įstatymą svarbu, kad būtų paruošta aiški baudimo tvarka. Ši problema yra tiek įsisenijusi, kad pasitaikys ir tokių atvejų, jog pardavus jūsų paties prieš penkis metus pirktą automobilį, pirkėjas skųsis suklastotais duomenimis. Tuo tarpu jūs galite nė nežinoti, kad prieš pusę dešimtmečio kažkas jums pardavė automobilį su suklastota rida. Gali kilti didelių keblumų ieškant tų asmenų, kurie iš tiesų atsuko ridą. 

Lietuviai mano, kad už suklastotą ridą sukčius teisingiausia būtų bausti piniginėmis baudomis. Apklausa parodė, kad tam pritaria beveik 61 proc. žmonių. Tik 8 proc. atsakė, kad už ridos klastojimą neturėtų būti baudžiama. Dar mažesnė dalyvių dalis mano, kad už šią veiklą pakaktų įspėjimo. Kad už suklastotus ridos duomenis reiktų bausti laisvės atėmimu iki dviejų metų, sutinka beveik trečdalis apklaustųjų. Dar daugiau – 57 proc. – respondentų pritaria, kad tokia bausmė būtų tinkamiausia tiems, kurie ridą klastoja ne pirmą kartą.

V. Daukšo teigimu, priėmus Seimo užregistruotą pataisą, ridos klastojimo atvejų sumažėtų, tačiau, kaip pastebi automobilių rinkos ekspertas, toks sprendimas lemtų ir didesnes naudotų automobilių kainas.

V. Daukšas sako, kad dauguma apklausos dalyvių teigiamai vertina ir griežtesnę valstybės kontrolę naudotų automobilių rinkos ir pardavėjų atžvilgiu. Net 81 proc. respondentų pritarė, kad įvedus griežtesnę kontrolę bus labiau ginami vartotojų interesai.

„Lietuvoje pradėjus bausti už ridos atsukimą, kartu su automobilių kokybe ūgteltų ir jų pardavimo kainos. Kyla klausimas, ar lietuviai pasiruošę pirkti geresnės būklės, bet brangesnius automobilius? Ar toliau rinktųsi senesnes, bet daugiau nuriedėjusias transporto priemones?“, – svarsto V. Daukšas.

„Prieš įsigydamas automobilį, pirkėjas turėtų atidžiai jį apžiūrėti, rekomenduojama jį patikrinti autorizuotuose servisuose. Juose galima patikrinti, kurioje atstovybėje automobilis buvo prižiūrėtas, kokia jo tikra rida, kokių problemų automobilis turėjo“, – teigia Autoplius.lt plėtros vadovas. 

„Esame matę ne vieną skelbimą, kuriame parduodamas automobilis buvo nufotografuotas dar su, pavyzdžiui, švediškais numeriais. Kai kuriais atvejais patikrinus atitinkamose svetainėse, paaiškėdavo, jog 200 tūkst. km „nuriedėjusio“ automobilio rida sumažinta net 3 ar daugiau kartus.“