Kelių remontas ir rekonstrukcija neišvengiami, siekiant užtikrinti bent patenkinamą kelių būklę ir funkcionalumą, tačiau kelių naudotojams šie procesai sukelia tam tikrų nepatogumų, kurie neretai iššaukia ir priešiškumą, ir neatsakingą elgiasį kelyje.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, skaudžių nelaimių mūsų šalies keliuose per pirmuosius šių metų mėnesius padaugėjo daugiau nei trečdaliu, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotrapiu.

Sužeistųjų keliuose skaičius ypač išaugo Utenos (122,22 proc.), Panevėžio (85,92 proc.), Kauno (61,31 prc.) regionuose. Šioje nesaugioje, kartais argesyvioje aplinkoje remontuojamuose Lietuvos keliuose dirba tūkstančiai kelininkų, dėl neatsakingo automobilininkų elgesio patiriančių padidintas rizikas.   

„Dirbantys kelyje žmonės patiria ne tik psichologinę įtampą, bet ir realų pavojų sveikatai ir gyvybei. Sunkiasvoriai automobiliai švilpia remontuojamu keliu net nepristabdydami. Jeigu greitis ribojamas iki 50 kilometrų per valandą, tai realiai automobiliai važiuos 90-100 kilometrų per valandą greičiu.

Jeigu automagistralėje ribojame greitį iki 90 kilometrų per valandą, tai daugelis automobilininkų leidžia sau šia ribą pasidinti iki 140 kilometrų per valandą. Įsivaizduokite, kai tokiu geičiu už pusmetrio nuo darbo vietos prašvilpia vilkikas su priekaba. Dažnam kelininkui kyla grėsme iš darbo namo nebesugįžti“, – apie kelininkų darbo realijas rekonstruojamuose keliuose pasakojo AB „Panevėžio keliai“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas Kęstutis Simonavičius.  

K.Simonavičius prisimena prieš porą metų kelyje susidariusią tokią situaciją, kai sunkiojo automobilio vairuotojas užmigo prie vairo ir  tiesiog įvažiavo į kitos kelių tiesimo įmonės statybvietę. Laimei, tuo metu joje nebuvo žmonių. O štai kiek daugiau nei prieš 8-erius metus, „Panevėžio kelių“ remontuojamame kelio ruože, grūdus gabenęs vilkiko vairuotojas, gerokai viršydamas leistiną greitį ir nepaisydamas draudžiamojo ženklo „Lenkti draudžiama“, lenkimo metu kliudė ta pačia krytimi važiuojantį traktorių, nebesuvaldė vilkiko ir mirtinai traumavo kelkraštyje dirbusį bendrovės  darbuotoją.

Saugaus eismo ir tolerancijos kelyje akcija „Taisom kelią“ organizuota  viename sudėtingiausių eismo saugumo prasme šių metų objektų – rekonstruojamoje tarptautinės ir valstybinės reikšmės kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis atkarpoje. Visus darbus kelininkams šiame magistraliniame kelyje tenka atlikti nenutraukus automomobilių eismo, o tik jį apribojus. 

Šiuo metu 16 kilometrų ruože eismas viena kelio juosta organizuotas net 6 atkarpose, o automobilių judėjimą reguliuoja laikinieji šviesoforai. Dar kituose ruožuose dėl rangos darbų ribojamas greitis, nes viena kelio juosta uždaryta, o priešpriešinis eismas vyksta kelkraščiu. Dėl eismo ribojimų kelionė iš Utenos į Zarasus ir priešinga kryptimi gali pailgėti iki 30-40 minučių. Šie apribojimai būtini,  kad būtų galima vykdyti kelio rekonstrukciją, tačiau automobilininkai neišvengiamai patiria papildomų nepatogumų. 

Rekonstruojamoje kelio zonoje „Taisom kelią“ akcijos dalyvių kalbinti vairuotojai daugelių atveju reiškė nepasitenkinimą kelio atnaujinimu ir ribojimais, kurie pailgina kelionę. 

„Taisom kelią“ – AB „Panevėžio keliai“ inicijuota eismo saugumo ir bendradarbiavimo kelyje programa, kurios metu kelių naudotojams primenama apie būtinybę gerbti kelyje dirbančius žmones ir važiuoti saugiai, nekeliant pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

Valstybinės reikšmės kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis “Panevėžio keliai” per pusantrų metų rekonstruos beveik devyniolika kilometrų kelio. Darbai vykdomi 16 kilometrų ilgo ruože, iki Zarasų miesto ribos. Antrasis ruožas, kuris atnaujinamas to paties projekto metu, yra 2,6 kilometro ilgio,  jis prasideda ties Zarasų miesto riba ir tęsiasi iki sienos su Latvija. Darbai vyks iki 2015 metų vasaros vidurio.

Pagal parengtą projektą, bus nufrezuota 24 tūkst. kubinių metrų senos asfaltbetonio dangos, nuimta 22 tūkst. kubinių metrų augalinio grunto, iškasta 84 tūkst. kubinių metrų kito grunto. Rekonstruojama kelio juosta eina per penkis  durpynus. Trijuose iš šių ruožų kelio sankasos stabilumui užtikrinti bus panaudota šiuolaikiška skaldos polių įrengimo technologija: bus įrengta 1213 skaldos polių.

Sankasoms durpynų vietose sutvirtinti bus panaudota 20 tūkstančių kvadratinių metrų geotekstilės ir geotinklų. Šalčiui nejautriam sluoksniui (smėlio pasluoksniui) įrengti prireiks 98 tūkst. kubinių metrų smėlio, skaldos sluoksniui – 60 tūkst. kubinių metrų skaldos, o asfaltbetonio dangai įrengti  – 59 tūkst. tonų asfaltbetonio mišinio.

Darbų vykdymo metu bus rekonstruota dešimt senų vandens pralaidų, įdiegtos eismo saugumo priemonės:  pastatyta 10,75 kilometro metalinių atitvarų, 4 saugos salelės, sankryža Degučių gyvenvietėje rekonstruota į žiedinę. Siekiant apsaugoti mažiausius kelio kaimynus, 5 kilometrų ruože bus įrengti aptvėrimai nuo varliagyvių. Vykdant darbus numatyta rekonstruoti 14 autobusų stotelių, įrengti pėsčiųjų takus, sankryžų apšvietimą, rekonstruoti ryšių linijas, elektros tinklų linijas, pakelės drenažo linijas. 

Projekto „Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas-Zarasai-Daugpilis) plėtra. Dangos rekonstravimo III etapas“, sutartis Nr. 1” rangos darbai vykdomi vadovaujantis 2013 m. gruodžio mėnesio sutartimi su LAKD. Sutarties kaina su PVM – 87,7 mln. Lt.