Kiekvienas vairuotojas su transporto spūstimis kovoja savaip – važiuoja į darbą anksčiau arba bando aplenkti pagrindines miesto arterijas, tačiau eismo specialistai ir automobilių draudimo ekspertai nuogąstauja, kad vairuotojų gudrybės nesibaigia net ir pakliuvus į transporto spūstį.

Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų statistika liudija, kad per pastarąsias keturias savaites 1 iš 10 avarijų buvo padaryta važiuojant lėta eiga. Tokių „kamštinių“ nutikimų žalos yra minimalios, tačiau jų galėtų būti žymiai mažiau. Be to, nevykę vairuotojų bandymai išvengti spūsčių tik padidina jų mastą. 

„ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas pateikia 3 dažniausiai pasitaikančias klaidingas vairuotojų nuostatas, kurios lemia eismo įvykius transporto spūstyse. Pasak jo, nors šių avarijų metu padaroma žala paprastai nesiekia 1000 litų, skaudžios ir moralinės tokių įvykių patirtys – vairuotojai gali kaltinti tik save.

Uždaras ratas: kiekvienas gudresnis už kitus

Pasak A. Pilčico, spūstyje atsiskleidžia tikrasis vairuotojų mandagumas. Kol vieni kantriai laukia, kiti savo kelią į darbą ar namus bando trumpinti kitų vairuotojų sąskaita. Piktybiškai neužleisti iš šalutinio kelio bandančio įsukti vairuotojo, staigiu manevru persirikiuoti į plyšį gretimoje juostoje, sukti iš netinkamos eismo juostos ¬– tai tik keli nekantriausių vairuotojų būdai greičiau ištrūkti iš kamščio, kurie dažnai ne tik nesutaupo laiko, bet ir baigiasi avarijomis. 

„Geriausias patarimas, pakliuvus į spūstį – apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių eismo taisyklių. Tie, kurie bando pergudrauti kitus spūstyje stovinčius vairuotojus, dėl pavojingų manevrų tik patiria daugiau streso ir geriausiu atveju sutaupo vos kelias minutes“, – sako A. Pilčicas.

Anot žalų administravimo eksperto, tokie gudruoliai sukelia pavojingas avarines situacijas, taip pat supykdo kitus vairuotojus. Kai kurie jų nusprendžia neatsilikti – taip sukuriamas uždaras ratas, kuriame vieni kitiems trukdo judėti. Dėl to transporto srautas juda tik lėčiau. 

„Būk trečias“: nepastebi avarijos priešais

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika atskleidžia, kad kas dešimtoje kamštyje įvykstančioje avarijoje nukenčia 3 ar daugiau automobilių. Vien per keturias pastarąsias savaites tokių įvykių pasitaikė 15. Tai liudija, kad transporto spūstyse lėtai judantys vairuotojai ne visada laiku sugeba įvertinti jų akyse įvykusią avariją ir patys tampa tokio eismo įvykio dalyviais.

„Net ir stovint spūstyje, kai automobiliai juda labai lėtai, vairuotojai neturėtų atsipalaiduoti ar užsiimti pašaline veikla: rašyti trumpųjų žinučių, valgyti, skaityti laikraščių ar, kas būdinga moterims, dažytis. Taip galima lengvai prisijungti prie susidūrusių automobilių virtinės“, – sako A. Pilčicas. 

Pasak jo, avariją pastebėjus laiku, reikia sulėtinti greitį arba visiškai sustoti ir įvertinti situaciją. Apvažiuoti į eismo įvykį pakliuvusius automobilius reikia tik laikantis visų kelių eismo taisyklių: nepamiršti rodyti posūkio signalą ir nesukeliant papildomų avarinių situacijų. 

Nežino, kaip ištrūkti, bet improvizuoja

Ne visos vairuotojų pastangos išvengti spūsčių yra bevaisės: pasitaikius tinkamoms aplinkybėms puikiai gatves pažįstantys gyventojai sugeba išsukti iš lėtai judančio transporto srauto ir apvažiuoti kamštį aplinkiniais keliais. Deja, avarines situacijas analizuojantys žalų administravimo ekspertai pripažįsta, kad dauguma spūstyse padaromų avarijų nutinka dėl vairuotojų emocijų. 

„Vairuotojas turi įvertinti, ar jo pastangos išvengti spūsties yra tinkamos. Jei automobilis važiuoja pirmąja eismo juosta, tuomet jo išsukimas bus sklandus, tačiau bandant išsukti iš antros ar trečios juostos, pastangos gali būti bevaisės ir net kelti pavojų susidurti su gretima juosta judančiais automobiliais“, – teigė A. Pilčicas.

Nepaisant to, nemažai vairuotojų bando eismo lėtumą pralaužti savo aktyvumu ir atlieka įvairius abejotinus manevrus. Tai provokuoja avarines situacijas ir gali visiškai paralyžiuoti eismą.

Pasak eismo specialistų, transporto spūstys dideliuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, įprastai priklauso nuo kelių veiksnių: paros laiko, savaitės dienos bei sezono. 

„Nuo birželio mėnesio vidurio, kai prasideda atostogų metas, transporto srautai ženkliai sumažėja ir tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis dėl grįžtančių atostogautojų bei studentų vėl padidėja. Daugiausiai spūsčių užfiksuojama spalio-lapkričio mėnesiais, per šventes ir ilguosius savaitgalius. Automobilių srautai nevienodi ir savaitės dienomis – pavyzdžiui, penktadieniais kamščiai prasideda valanda anksčiau nei įprastai ir turi kryptį ne tik į miegamuosius rajonus, bet ir užmiesčio link. Sekmadienio vakare eismas daugiausiai vyksta atvirkštine kryptimi“, – teigė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo skyriaus vadovas Jevgenijus Solovjovas.

Norint išvengti nemalonumų kamščiuose, specialistai pataria susiplanuoti savo laiką taip, kad didžiausio eismo arterijos būtų pravažiuojamos anksčiau arba vėliau piko valandų, jei yra galimybė, iš anksto važiuoti aplinkiniu keliu.