Žiema – pasninga, papusto, palyja ir vėl pasninga. Žodžiu, orų mišrainė. Prie viso to, kai atsisėdu prie savo automobilio vairo, turiu susigyventi su dar viena problema – keliai nenuvalyti. Tragedija!

Kaip kelininkai nesugeba atlikti savo darbų? Juk taip paprasta, atsisėdi į „Kamaz“ ir valai kelius? O dabar per juos aš turiu visur važiuoti vėžlio greičiu. Jaučiuosi pasipiktinęs, bet, kad išliečiau savo pykti, parašysiu feisbuke „Ir vėl žiema kelininkus užklupo netikėtai”.

Štai taip įsivaizdavau daugumą Lietuvos vairuotojų, kurie nemenkai pokštavo/piktinosi socialiniuose tinklapiuose dėl kelių būklės. Nemažai internautų rodė savo nepasitenkinimą paskelbdami tokį „sąmojingą“ įrašą. Bet buvo ir tokių, kurie prirašė dar pastraipų krūvą manydami, kad jie žino visas priežastis, dėl ko kelininkai dirba taip neadekvačiai (juk mes visada žinome kitų problemas geriau negu jie patys).

Aš - priešingos nuomonės ir esu gana patenkintas situacija keliuose: mačiau 4-ias sniego valymo mašinas per vieną dieną, kurios nekukliai stumdė sniegą nuo gatvių. Jeigu mačiau, reiškia kelininkai dirbo, kas yra džiugu. Tai parodo, kad jie buvo pasiruošę. Daugumai vairuotojų reikėtų suprasti, kad penki „Gaz’ikai“ viso miesto per kelias minutes neišvalys, o ypač, kai smarkiai sninga. 

Jeigu pažiūrėtume iš kitos perspektyvos, ar gali būti taip, kad vairuotojai yra nepatenkinti, nes patys nėra pasiruošę žiemai? Ir ar gali būti, kad vairuotojų praktinis pasiruošimas yra gan prastas, kad, kai iškrenta sniegas, visi pradeda panikuoti ir reiškia nepasitenkinimą? Ir kodėl vokiečiai, austrai, švedai ir dar galybė kitų tautų be problemų prisitaiko prie snieguotų sąlygų, o būtent mes esame tokie jautrūs, kai kalbame apie sniegą keliuose? Manau, reikėtų mums atsakyti į šiuos klausimus patiems prieš kritikuodami kelininkus.

Manau, kad keliai yra nepravažiuojami, jeigu mašina važiuoja per sniegą braukdama dugną, o visa kita – normalu. Taip mąstyti gali visi Lietuvos piliečiai, tik reikėtų nepagailėti lėšų geroms padangoms arba pamokoms gerinti vairavimo įgūdžius (pvz. nuvykti į vairuotojų rengimo centrą Panevėžyje, kur po dienos apmokymų jūs įgausite reikiamos patirties žiemai bei pamiršite tendenciją kaltinti kelio darbininkus). Iš pirmo žvilgsnio antras pasiūlymas gali skambėti absurdiškai, bet panašios pamokos yra privalomos prieš vairavimo egzaminą kai kuriuose šalyse. Ir ne be reikalo. Šių pamokų svarbą galime pastebėti Europos šalių avaringumo metinėse ataskaitose, kur Lietuvą galime rasti sąrašo gale. O jeigu šie abu variantai jums atrodo netinkami, galime paprašyti valdžios aukštesnių akcizų kurui. Tada ne tik valstybė išgalės įsigyti naujos sniego valymo technikos, bet tuo pačiu galės sutvarkyti nekuklią dalį Lietuvos, o ypač Kauno, kelių.