Taip jau susiklostė, kad vienas iš redakcijos žurnalistų Saulius Rinkevičius pradėjo žvalgytis maršruto Vilniuje populiarėjančiam „darbas-namai“ tipo bėgimui. Dėliojant trasos taškus toliau nuo pagrindinių kelių ir taikant begti arčiau gamtos kolega Paulius Sviklas pareiškė, esą su automobiliu važiuoti į darbą yra gerokai patogiau sugaištama mažiau laiko, o jei modelis ekonomiškas – ir degalų sąnaudos nebus didelės.

Kilo ginčas ir galiausiai buvo nuspręsti viską išsiaiškinti „vyriškai“, t.y. lenktynėse. Varžybų dalyviai šį kartą buvo du. Pirmas iš jų, bėgioti rytais mėgstantis 172 cm ūgio ir 63 kg svorio S.Rinkevičius. Antras – 1,4 litro darbo tūrio benzininį TSI ir elektros motorus turintį bei 1500 kg sveriantį hibridinį „Volkswagen Jetta“ sedaną vairuojantis Paulius Sviklas.

Lenktynių starto vieta pasirinkta netoli vieno iš eksperimento dalyvių gyvenamosios vietos esančio prekybos centro Žemynos gatvėje stovėjimo aikštelė. Finišuoti abu žurnalistai turėjo savo darbo vietoje – Saltoniškių g. 9 įsikūrusioje 15min.lt redakcijoje.

Maršrutai buvo skirtingi. Automobilį vairuojantis P.Sviklas iš Laisvės pr. turėjo pasukti tiesiai į Ukmergės g. ir nuriedėti žemyn beveik iki pat redakcijos, nusukdamas tik į Paribio g., o S.Rinkevičius vengdamas automobilių srauto turėjo pasukti link Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ir prabėgdamas Ozo gimnaziją kirsti Šeškinės parką. Maršrutų distancija: 4,5 km – automobiliui ir 4,24 km – bėgikui.   

Lenktynių pradžia pasirinktas ketvirtadienio, birželio 6 d. rytas, 8 val. Abiejų varžybų dalyvių išankstinės prognozės buvo panašios – jei automobilis įstrigs eismo spūstyje, bėgikas turi puikius šansus įveikti distanciją pirmas. Antra vertus, jei eismo srautas nestrigs savo jėgomis pasikliaujančiam bėgikui šansų bus nedaug.      

Lenktynes šį kartą didžiule persvara laimėjo hibridinis „Volkswagen Jetta“. P.Sviklas su šiuo automobiliu lenktynių distanciją įveikė per 8 min. įskaitant ir laiką, kurio jam prireikė pastatyti automobilį požeminėje aikštelėje ir nusigauti iki lifto. S.Rinkevičiui prireikė beveik 21 min. Nors intrigos šiose lenktynėse pritrūko, galime patvirtinti, kad prasidėjus vasarai pasiekti kelionės tikslą automobiliu sostinėje tapo gerokai lengviau netgi piko metu.  

Įdomi yra šių lenktynių energijos sąnaudų ir aplinkos taršos statistika, kurią pasitelkdami programėles išmaniesiems telefonams, automobilio gamintojo informaciją, meteorologų duomenis ir fizikinių dydžių konvertavimui skirtas programėles, manome, suskaičiavome pakankamai tiksliai.

Bėgikas sunaudojo 267 kcal arba 1117 kJ energijos ir į aplinką išmetė maždaug 231 g anglies dvideginio dujų. Hibridiniam sedanui įveikiant lenktynių distanciją prireikė 0,279 l benzino arba 9711 kJ energijos. Anglies dvideginio emisija automobiliui siekė 647 g. Atkreipiame dėmesį, kad kitų dujų emisija eksperimento metu nebuvo vertinama.

Daugiau apie 15min.lt ekolenktynių eigą – vaizdo siužete:

Pauliaus Sviklo įspūdžiai:

Prieš startą šioks toks jaudulys buvo. Visų pirma (jeigu tektų pralaimėti) – kokio domeno reiktų ieškoti vietoj Gazas.lt? Sportbaciai.lt ar Pestute.lt? Bet tokios mintys užėmė viso labo apie 2 proc. viso apmąstymų srauto.

Bėgantis kolega sakė, kad jo kelionė turėtų trukti apie 20 minučių. Automobilis, jeigu eismo ir kitų automobilių nulis, tuos 4,5 km gali įveikti per 5 minutes. Tačiau jeigu pasitaikys vien raudoni šviesoforai ir didelis eismas, tokia kelionė gali trukti ir 50 minučių.

Startas! Pirmos dešimtys metrų yra sėkmingos „Volkswagen Jetta“ – 170 AG žvaliai pajudina pusantros tonos sveriantį sedaną, o jautrūs stabdžiai priverčia tuos pačius 170 AG nurimti jau prie pirmo šviesoforo. Laukiu. Matau, kaip šone prabėga kitas neįprastų lenktynių dalyvis. Jeigu pirmos dešimtys metrų buvo mano, po kokio šimto viena ŽG (žmogaus galia) išsiveržė į priekį prieš 170 AG.

Įsuku į skersgatvį, judu link J.Baltrušaičio gatvės, ten – iki statybinių reikmenų prekybos centro ir tada – į Ukmergės g. tiesiąją. Važiuojant garsaus poeto garbei pavadinta gatve, galvoje sukasi turbūt vienintelė mintis: „Ar nebus spūsties Ukmergės g.“ Visi šviesoforai galėtų plieksti raudonai ir automobilis vis tiek būtų pirmas, tačiau jeigu tik pasitaikytų didelis transporto srautas, tektų arba važiuoti A juosta, arba pripažinti pralaimėjimą. Nei to, nei to daryti nesinorėjo.

 Į kairę, gatvele link Ukmergės g. ir opa – pirma smulki pergalė yra. 10 sekundžių kas dvi minutes šviečianti žalia rodyklė, leidžianti atlikti mano norimą manevrą į dešinę, šviečia kaip tik reikiamu metu. Judam į Ukmergės gatvę, kuri yra... Praktiškai tuščia! Sakydamas „Praktiškai“, turiu galvoje po dešimt automobilių prie dviejų priekyje matomų šviesoforų. Jie bus įveikti per minutę, jėga!

Po jų „Volkswagen Jetta“ kyla į Šeškinės kalną ir vienintelė galima nesėkmė – spūstis leidžiantis nuo jo. Bet ir čia jos nėra – transporto srautas nejuda 80 km/h, kaip įprasta Vilniuje, tačiau leidžiantis net ir 50 km/h automobilis dešimt kartų viršija bėgančiojo greitį. Keista, kad tokiu metu Vilniaus gatvės yra draugiškos automobiliui – matyt, kalta vasara, kai tėvams nereikia vaikų vežti į mokyklą ir iš gatvių dingę studentai.

Pergalė jau ranka pasiekiama. Posūkis ties degaline į dešinę, į kairę, nuo kalno ir kelias įveiktas per... 8 minutes. Dar spėju žvilgtelti į hibridinės „Jetta“ degalų sąnaudas – 6,5 l/100 km. Taip, iki leistinų 50 km/h bėgėdavausi spausdamas akceleratorių iki dugno. Tačiau paskutinieji šimtai metrų įveikti neskubant ir papozuojant operatoriui, tad vidutinės testo degalų sąnaudos – 6,2 l/100 km.

Sauliaus Rinkevičiaus įspūdžiai:

Turiu pripažinti, kad maršrutą man sudėliojo draugas. Jo įgūdžiai naudojantis kompiuteriu gerokai pranoksta manuosius. Taip pat jis yra bėgimo entuziastas ir puikiai žino, kur dėlioti tarpinius taškus.

Prieš lenktynes maršrutą prabėgau vos vieną kartą, tačiau rezultatu buvau patenkintas. Pirmyn (iš Žemynos g. į Saltoniškių g.) nubėgau per 22 min., atgal – per 25 min. Tiesa, grįždamas pasirinkau ilgesnį maršrutą ir vien dėl tos „kilpos“ sugaišau apie 1,5 min. taigi įkalnę įveikiau padoriu tempu.

Galvojau, kad lenktynių dieną koją gali pakišti miego trūkumas, tačiau nuo pirmojo km jaučiausi puikiai. Tai parodė ir bėgimo tempo išklotinė, kurioje ties pirmu km buvo įrašytas geriausias laikas – 4 min 33 s. Apibėgus Ozo gimnaziją teko pastovėti prie pėsčiųjų perėjos, dėl ko trečio km įveikimo laikas buvo pats prasčiausias – vos 5 min 32 s.

Visgi kaip paaiškėjo nusileidus į netoli prekybos centro, kuriame įsikūrusi 15min.lt redakcija, esančią automobilių stovėjimo aikštelę (kurią turėjo kirsti ir Paulius) skubėti nebuvo kur. Kolegos niekur nesimatė. Dar mėginau pakniopstom lėkti į vidų, tikėdamasis, kad galbūt jis liko kažkur toli Ukmergės g., tačiau kuomet įžengiau į redakciją ir pažvelgiau į kairę jis jau sėdėjo savo darbo vietoje ir patenkintas gėrė kavą.

Pralaimėjau nepadoriu maždaug 13 min. skirtumu, tačiau džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pasinaudoti dušu, kadangi ankstyvą rytą redakcija buvo apytuštė.

Jei kolega gėrė kavą, man buvo būtinas vanduo. Atstumas buvo nedidelis, todėl jaučiausi puikiai. Praleidus pusryčius kaip reikiant kamavo alkis, todėl be vizito į prekybos centrą apsieiti nepavyko.   

Apie revanšą su Pauliumi jau kalbėjome, tačiau kitą kartą lenktynes surengsime rudeniop – kai miesto gatves vėl perpildys grįžę studentai ir šiltuose kraštuose pailsėję vilniečiai. Atstumas galėtų būti ir didesnis, o trasa sudėtingesnė. Tuomet pažiūrėsim, kas laimės.