Automobilių gamintojas „Lamborghini“ yra pagarsėjęs įspūdingais superautomobiliais, kuriuose variklis yra sumontuotas viduryje, bet iki šių dienų kai kurie pamena, jog „Lamborghini“ užsiėmė ne tik sportiškų dvidurių automobilių gamyba. Pirmuosiuose „Lamborghini“  modeliuose variklis buvo montuojamas priekyje: pirmiausiai buvo sukurtas garsusis „Hummer-esque LM002“,  o vėliau pasirodė ir šis konceptas – „Lamborghini Portofino“.

„Portofino“ turėjo sedano kėbulą ir 4 į viršų atsidarančias duris, kas jau tapo visiškai įprastu reiškiniu net ir šiuolaikiniuose „Lamborghini“ modeliuose. Už galinės sėdynės galėjome išvysti 3,5 l V8 variklį.

Labiau įsižiūrėjus, galima įžvelgti panašumų į „Dodge Intrepid“ ar kitus devintojo dešimtmečio „Chrysler“ automobilius. Ir visam šitam reiškiniui yra priežastis.

Gali pasirodyti keista, jog 1987-ųjų Frankfurto automobilių parodoje pristatytas „Portofino“ turėjo „Lamborghini“ ženkliuką, nors buvo sukurtas „Chrysler“ kompanijos 1986 metais. Dizaineris Kevinas Verduynas šį konceptą vadino „Chrysler Navajo“.

1987 metais dėl „Lamborghini“ kamavusių problemų „Chrysler“ sugalvojo nusipirkti šią kompaniją. Jos vadovas Lee Iacocca buvo atsakingas už italų kompanijos pirkimą.

Tuomet „Chrysler“ viceprezidentas Bobas Lutzas futuristiniame Verduyno kūrinyje įžvelgė nemažai potencialo ir paprašė padaryti keletą mažų pakeitimų, jog automobilį būtų galima pristatyti kaip „Lamborghini“ koncepcinį modelį Frankfurto automobilių parodoje.

Nors dizainas ir buvo pilnai sukurtas „Chrysler“ dizainerių, tačiau Frankfurte jis buvo pripažintas kaip turintis „Lamborghini“ ugnelę. Automobilis buvo kiek per drąsus tiems laikams ir gamybos stadijos nepasiekė.

Kalbant apie specifikacijas, „Portofino“ turėjo viduryje sumontuotą iš „Jalpa“ modelio pasiskolintą 3,5 l V8 variklį ir, žinoma, galinius varomuosius ratus. Taip pat čia buvo panaudota ir 5 laipsnių pavarų dežė. Įsibėgėjimo iki 100 km/val. ar maksimalaus greičio testai nebuvo atlikti.

Šis automobilis buvo išskirtinis ir tuo, jog jo priekis buvo ilgas, o ratai sumontuoti kuo toliau nuo centro – taip buvo sukurta didelė interjero erdvė. Vėliau toks stilius buvo pastebėtas „Chrysler“ LH platformoje, kuri naudota „Eagle Vision“, „Dodge Intrepid“ ar „Chrysler LHS“ modeliuose.

Sunku spėlioti, ar šis automobilis važiavo, tačiau sprendžiant pagal tai, jog jis buvo kuriamas remiantis „Jalpa“ platforma ir turėjo „Jalpa“ variklį, visko gali būti.

„Lamborghini“ kompanijos atstovai nuliūdo pamatę šį dizainą ir automobilį išvadino „didžiąja bulve“. Na, nesvarbu kas patiko ar nepatiko „Lamborghini“, nes „Chrysler“ šio automobilio dizainas labai patiko, kaip ir likusiai auditorijai. „Portofino“ laimėjo keletą apdovanojimų ir gavo „žalią šviesą“ panašaus automobilio gamybai.

„Portofino“ 1993 metais vėl išvydo dienos šviesą, tačiau su keletą drąsių pakitimų - viduryje montuojamas variklis buvo perkeltas į priekį ir automobilis tapo varomas priekiniais ratais, kurios platformą pasiskolino iš „AMC/Renault/Eagle“.

Keista pagalvoti, jog „Dodge Intrepid“ ar „Chrysler LHS“ iš pradžių buvo „Lamborghini“ logotipą turintis automobilis su viduryje sumontuotu varikliu.