Pykti ar įsižeisti dėl žmonių, neskiriančių automobilių žiedo nuo ralio, negalima. Autosportas Lietuvoje ir taip yra nepavydėtinoje populiarumo situacijoje ir dėl to kaltinti vien tik „bloguosius valdžios atstovus“ būtų neteisinga. Nemaža dalis sportininkų patys įdeda per mažą indėlį populiarindami savo sportą, per mažai „grąžos“ atiduoda savo rėmėjams ir lenktynių partneriams. Neturėtume ir stebėtis, kad iki šiol labai didelė dalis lietuvių nežino nei kas tokie yra Vytautas Švedas, Dominykas Butvilas, Jonas Gelžinis, Ramūnas Čapkauskas ar kiti šiai dienai garsiausi Lietuvos automobilių ralio bei žiedinių lenktynių sportininkai. Tačiau šiandien ne apie tai...

Šiandien kaip žmogus, dalyvaujantis tiek automobilių ralio, tiek automobilių žiedinėse varžybose, norėčiau kaip įmanoma paprasčiau išaiškinti skirtumus tarp šių autosporto šakų.

Panašumų ir daug... ir mažai...

Automobilių ralį lyginti su automobilių žiedinėmis lenktynėmis, būtų kažkas panašaus kaip lyginti krepšinį ir futbolą. Atrodo, ir ten, ir ten yra kamuolys (automobilis), ir ten, ir ten yra žaidėjų komandos, ir ten, ir ten stengiamasi įveikti priešininkų komandas. Visgi technika ir žaidimo taisyklės skiriasi kardinaliai...

Technika

„Žiedo“ automobiliai yra pritaikyti važiuoti tik lygia asfaltuota kelio danga. Norint pasiekti kuo didesnį sukibimą su asfalto danga, automobiliai yra stipriai žeminami, dedamos plačios žemo profilio „slick“ tipo padangos. Žiediniame automobilyje sėdi tik vienas žmogus – vairuotojas. Visa kita komandos dalis dirba vadinamuosiuose „boksuose“ arba „Pit Lane“. Greičiausi pasaulyje homologuoti žiediniai automobiliai (tokie kaip „Porsche 911“, „Audi R8“, įvairios formulės ir prototipiniai automobiliai) yra varomi galiniais ratais. Be abejo, yra nemažai ir priekiu bei keturiais ratais varomų greitų automobilių, tačiau autosporte, kaip ir krepšinio ar futbolo lygose, egzistuoja klasės, suskirstančios automobilius pagal jų techninius pajėgumus.

Raliui ruošti automobiliai yra universalesni nei žiediniai. Jais važiuojama tiek asfalto danga, tiek įvairiais žvyrkeliais. Pastarojoje kelio dangoje nepralenkiami yra keturiais ratais varomi automobiliai. Ralio automobiliui, jei greičio ruožas žvyrinės dangos, yra dedamos specialaus rašto, aukšto profilio, itin kietais šonais padangos, sugebančios ne tik gerai kibti į smėlėtą paviršių, tačiau ir atlaikančios labai stiprius smugius į galvos dydžio akmenis ir panašias kliūtis, kurias ralistams „iškapsto“ priekyje jau pravažiavę dalyviai. Ralio automobilyje, skirtingai nei žiedo, ekipažą visada sudaro du asmenys – vairuotojas ir šturmanas.

Žaidimo taisyklės – Ralis

Ralis, tai tokia autosporto šaka, kuri vyksta sportininkams mažai žinomais miestų bei priemiesčių keliukų atkarpose. Be abejonės, varžybų metu, eismas tais keliais yra uždaromas, žiūrovams neleidžiama stovėti pavojingose zonose ir pan. 

Ralio ekipažas (vairuotojas ir šturmanas) dažniausiai dieną prieš varžybas turi galimybę keletą kartų lėtai pravažiuoti ir susipažinti su greičio ruožais bei susirašyti savo stenogramas (t.y. sportininkai pasižymi posūkių, tramplynų bei kitų trasos elementų seką, jų „aštrumą“ bei atstumą tarp jų). Kadangi ralio greičio ruožų atkarpų suma dažniausiai susideda iš daugiau nei 100 km vingiuotų keliukų ir žvyrkelių, trasą įsiminti mintinai yra praktiškai neįmanoma, todėl ralyje važiavimas greitai be šturmano prilygsta sėdėjimui ant tiksinčios bombos, nes anksčiau ar vėliau lenktynes baigtumėte „įkėlęs“ automobilį į kokį nors, šalia staigaus posūkio augantį, beržą...

Ralio dalyviai startuoja po vieną, dažniausiai kas 1 minutę ir stengiasi kuo greičiau įveikti greičio ruožo atkarpą. Visų ralio greičio ruožų įveikimo laikai galiausiai susumuojami ir ralį laimi tas, kuris mažiausiai laiko užtruko įveikti visą distanciją.

Žaidimo taisyklės – Žiedas

Idealiausias ir lengviausiai atpažįstamas automobilių žiedo pavyzdys yra „Formulė-1“. Žiedinių lenktynių trasos yra uždaro ciklo „ratas“, dažniausiai 3-5 km ilgio ir turintis keliolika skirtingų posūkių. Visi automobiliai startuoja vienu metu bei varžosi tarpusavyje, priklausomai nuo varžybų – keliolikos, keliasdešimties ar kelių šimtų ratų distancijoje. Žiedinėse lenktynėse gana dažnai įvyksta dalyvių automobilių tarpusavio kontaktai, kurių dažnas rezultatas – abiejų dalyvių lenktynių nebaigimas. 

Pasaulyje yra ne vienas šimtas specialiai automobilių-motociklų žiedinėms lenktynėms įrengtų trasų. Lietuvoje lenktynių trasą turime tik vieną – Kačerginės „Nemuno žiedą“. Lenktynės taip pat gali vykti ir miestų gatvėmis, specialiai tam renginiui jas uždarant bei pasirūpinant visais būtinais saugumo elementais tiek dalyviams, tiek žiūrovams. Būtent tokiu būdu yra rengiamos šiemet jau 14-ą kartą startuosiančios Palangos 1000 km lenktynės. Čia keletai dienų uždaramas eismas šalia Palangos esančiame viaduke bei paruošiamos visos trasos prieigos dalyvių patogumui, žiūrovų saugumui ir varžybų stebėjimo malonumui.

Taigi, ar liepos 13 d. susitiksime Palangoje, 1000 km žiedinėse lenktynėse?