Stasys Brundza iki savo kolekcijos išpardavimo turėjo kas šeštą Lietuvoje įregistruotą „Cadillac“ automobilį. Lietuvio kolekcija buvusi didžiausia Europoje, bet tai įrodo vieną faktą – „Cadillac“ Lietuvoje žinomi ne daugiau nei mandarino medžiai. Girdėję dauguma, bet čiupinėję ir matę savo akimis – mažuma.

„Cadillac“ nepopuliarumą šalyje dar geriau įrodo faktas, kad populiariausias šio gamintojo modelis yra „Eldorado“ – 1952-2002 m. gamintas automobilis. Septintos kartos „Eldorado“, pro „Cadillac“ gamyklų vartus riedėjęs 1971-1978 metais, šiandien yra vienas pigiausių egzotiškesnių to laikotarpio automobilių, tad būtent jų Lietuvoje yra daugiausia – 23 („Regitros“ duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 280 „Cadillac“ automobilių, o iš jų 36 – įvairių kartų „Eldorado“). 

2013-ųjų pabaigoje išgirdęs, kad kažkas Lietuvoje planuoja pardavinėti naujus „Cadillac“, nustebau. Drąsu. Čia tarsi atidaryti stručių fermą Lietuvoje – šalyje, kurioje bet koks egzotiškesnis dalykas vertinamas nepatikliai. Dar labiau nustebau, kai tarp „Metų automobilio 2015“ konkurso dalyvių išvydau „Cadillac CTS“ – prabangų sedaną, konkuruojantį su BMW 5 ar „Lexus GS“. 

Tad naujus „Cadillac“ Lietuvoje galima rasti. Kaip ir stručius. Kur rasti paukščių, galima „pagooglinti“, o nauji „Cadillac“ Lietuvoje veisiasi šalia... KIA. Korėjietiškų automobilių centre Vilniuje jau keletą mėnesių galima išvysti ir kelis prabangius amerikietiškus sedanus. O visai neseniai prie jų prisijungė ir krosoveris – SRX, pakliuvęs į šių eilučių autoriaus rankas.

Standartinė įranga duoda į kaulus

„Cadillac SRX“ neatrodo labai prabangus krosoveris tol, kol neatsisėdi prie jo vairo, neišbandai užpakalinės sėdynės ir nepažiūri kainoraščio. Odinės, šildomos, ventiliuojamos sėdynės, trijų zonų klimato kontrolė, du ekranai gale su belaidėmis ausinėmis, „Bose“ garso aparatūra bei dar viena kita dešimtis dalykų, kurie kitų gamintojų modelių kainoraščiuose įvertinami keturženkle suma eurais, „Cadillac SRX“ turi jau standartinėje komplektacijoje. 

Tai atskleidžia kitą dalyką – jeigu norite pigaus krosoverio su dyzeliniu varikliu, kuris turėtų tik elektra valdomus langus ir dar keletą privalumų, ieškokite konkurentų – „Audi Q5“, BMW X3, „Mercedes-Benz GLK“, „Volvo XC60“, „Range Rover Evoque“ ar „Lexus NX“. Jų pradinė kaina, lyginant su „Cadillac“, yra tarsi kitos klasės automobilio, tačiau kiekvienas jų turi labai ilgą papildomos įrangos sąrašą, kuriame pažymėjus daug varnelių, automobilio kaina gali išaugti dvigubai.

„Cadillac“ tas negresia. Jo kaina yra ganėtinai konkreti – 56 237 eurai. Visa įmanoma papildoma įranga kainuotų 5 799 Eur, o į ją įeina vienintelis svarbus dalykas – aktyvus autopilotas, kurio pagalba galima sekti iš paskos kitam automobiliui. Kiti šimtus eurų kainuojantys privalumai – išskirtinė kėbulo spalva, kitokio dizaino ratlankiai, apdailos komplektas ir dar keli neesminiai dalykai. 

Jeigu bandytume analogiškai sukomplektuoti „Cadillac“ konkurentus, jie būtų brangesni ir kai kurių funkcijų vis tiek neturėtų. Tai stipriai sukonkretina žmogaus pasirinkimą – jeigu reikia pigesnio krosoverio, į „Cadillac“ nesidairyk. Jeigu galvoje sukasi automobilis už 60 tūkst. eurų – SRX vertas dėmesio. 

Jei piniginė leidžia dar viena kita dešimtimi tūkstančių daugiau, viskas tampa gerokai paprasčiau – užtenka nueiti į „Porsche“ saloną ir iš jo išvažiuoti sėdint prie „Macan“ vairo. Jokių alternatyvų bandyti net neverta – jos nepaliks tokio įspūdžio kaip „Porsche“ kūrinys, tik per plauką netapęs Lietuvos „Metų automobiliu 2015“.

Amerika širdyje

SRX yra antras mano bandomas naujas „Cadillac“ modelis – praėjusį rudenį teko kelis šimtus kilometrų įveikti vairuojant „Cadillac CTS“. Jeigu pastarąjį galima pavadinti amerikiečiu, bandančiu brautis kelią Europoje, tai SRX krosoveris be Amerikos savo įvaizdžio neįsivaizduoja. Ji čia visur.

Visų pirma – variklis. 3,6 l darbinis tūris, 318 AG ir 360 Nm. Žinoma, benzininis. Morališkai senstelėjusi 6 laipsnių automatinė pavarų dėžė, keturi varomi ratai ir daugiau nei dviejų tonų masė. 15,8 litro šimtui kilometrų mieste „ant popieriaus“, o realiai – arti dvidešimties. O viso to rezultatas – 8,1 sekundės trunkantis spurtas nuo 0 iki 100 km/val.

Skaičiai nėra stebuklingi, kad ir iš kurios pusės bežiūrėtum. BMW X3 35i „xDrive“ turi 306 AG ir iki 100 km/val. įsibėgėja per 5,6 sek., o „Audi Q5 3.0 TFSI“ išvysto 272 AG, bet 100 km/val. pasiekia per 5,9 sek. Degalų sąnaudų jau geriau nelyginti, nes čia „Cadillac“ atsilieka visu dešimtmečiu.

Gero variklio „Cadillac“ neturi, o kaip su pakaba? Vilniaus miesto duobes ji sugeria geriau nei vidutiniškai, tačiau automobilis valdomas keistai. Stabilumo kontrolę galima visiškai išjungti, tad SRX valdymo savybes įvertinti nesunku – tereikia kelių posūkių žvyrkelyje, po kurių paaiškėja, kad tai gana inertiškas, turintis polinkį slysti priekine dalimi („understeerinti“) automobilis. Valdymo srityje jis patvirtina krosoverio vardą – tokio, kuris buvo sukurtas prieš 8 metus. Šiandieniniams BMW X4 ar „Lexus NX“ jis neprilygsta.

„Cadillax SRX“ iš esmės nesiskiria nuo sedano CTS konkurenciniais pranašumais. Jie abu turi daug prabangios įrangos, demonstruoja amerikietišką požiūrį į komfortą ir automobilio valdymo savybes bei turi variklius ir pavarų dėžes, kurie su efektyvumu nebendrauja. Tai – Amerika.

Jeigu amerikietiškos „Cadillac“ vertybės jums priimtinos arba jei elektroninės įrangos gausą vertinate labiau nei bet ką kita – bėkite pas korėjiečius, į KIA saloną Vilniuje.

Skamba ironiškai, bet jeigu tekstą skaito Robertas Petrauskas, tokį klausimą galėtų panaudoti protų mūšiui: į kokios šalies automobilių atstovybę turėtum eiti, jeigu Lietuvoje nori įsigyti naują „Cadillac“?

Straipsnio autorius: Paulius Sviklas