Perkant naudotą automobilį atsargumo niekada negali būti per daug. Tai savo kailiu patyrė vilnietis Aurimas, kuris įsigydamas nenaują „Opel Astra“ įtarė, kad mašina gali būti techniškai netvarkinga. Kaip galiausiai paaiškėjo, tikrasis automobilio savininkas buvo paruošęs gerokai sudėtingesnį apgavystės planą.

Kaip 15min.lt pasakojo sostinėje gyvenantis Aurimas, 2012 m. kovą žvalgantis naudoto automobilio jį sudomino gerokai mažesnė už rinkos vidurkį „Opel Astra“ kaina. Anot jo, įsimintina buvo jau pirma mašinos apžiūra ir susitikimas su jos pardavėju. Pastarasis pasakojo esą automobilį pirkęs dukrai, o dabar ši išvažiuoja į užsienį, todėl ir tenka parduoti.

„Buvo smulkių gedimų – neveikė spidometras, variklis buvo apsipylęs tepalais. Bet automobilis važiavo. Atrodė jis neblogai ir aš taip pagalvojau, kad trūkumus galima nebrangiai sutvarkyti. Tada dar pasakiau, kad pagalvosiu ir jei ką – paskambinsiu“, – pirmuosius įspūdžius prisiminė Aurimas.

Pardavėjai pasirodė įtartini

Vaikinas pasakojo, kad iš karto suprato, jog automobilio pardavėjas meluoja. Visgi jis manė, kad tai susiję su automobilio gedimais, todėl galiausiai nusprendė mašiną pirkti. Vyras, su kuriuo vilnietis susitiko pirmą kartą, telefonu pranešė, kad pats atvykti esą negali, todėl pirkimo dokumentus sutvarkyti padės jo draugas.

„Tas jo draugas aiškino, kad nieko nežino, nes automobilį pardavinėja ne jis. Tam, kad nuvyktume iki „Regitros“, atvežė man raudonus numerius. Aš iš karto pasakiau, kad pinigų nemokėsiu tol, kol automobilio neužregistruosime“, – apie automobilio registraciją pasakojo Aurimas.

Kadangi abu „Opel Astra“ pardavėjai vaikinui pasirodė įtartini, jis dėl visa ko nusirašė antrojo iš jų automobilio valstybinį numerį. Patikrinus perkamo automobilio kėbulo numerį „Regitros“ duomenų bazėje jokie nemalonūs siurprizai neišlindo ir galiausiai buvo sutarta jį registruoti Aurimo vardu.

„Jie man davė šveicariškos pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Išeina taip, kad kaip pardavėjai jie niekur nėra matomi. Tarsi aš pats tą automobilį atsivariau į Lietuvą ir perku tiesiai iš to žmogaus Šveicarijoje“, – pasakojo vaikinas.

Susiruošė parduoti – sužinojo, kad vogtas

Toks dokumentų tvarkymas minėtiems pardavėjams leidžia išlikti „nematomiems“, kadangi jų asmens duomenys niekur nefigūruoja. Anot Aurimo, sprendimas nusirašyti antrojo pardavėjo automobilio numerį vėliau pasirodė esąs itin įžvalgus.

Informacijos apie įtartinus vyrukus jam prisireikė jau po poros mėnesių. Supratęs, kad „Opel Astra“ neatitinka jo poreikių, Aurimas nusprendė automobilį parduoti. Net ir įskaičiavus į automobilio kainą tą sumą, kurią jis išleido remontui, greitai atsirado pirkėjas. Nuvykus į „Regitrą“ tvarkyti dokumentų paaiškėjo, kad automobilis yra ieškomas policijos.

„Nesupratau, kaip taip gali būti. Juk registravau neseniai ir tuomet dar buvo viskas gerai, o dabar automobilis jau yra ieškomas. Pasirodo, informacija apie tai, kad automobilis yra paieškomas, į duomenų bazę buvo įtraukta dviem savaitėm anksčiau, nei aš mėginau jį parduoti“, – pasakojo Aurimas.

Leido naudotis, kol vyko tyrimas

„Opel Astra“ iš vilniečio buvo konfiskuota, policija paėmė jos parodymus ir pradėjo minėtų automobilio pardavimą organizavusių piliečių paiešką. Vėliau Aurimas išsiaiškino, kad gali automobiliu naudotis bent jau tol, kol vyksta tyrimas. Reikėjo tik parašyti prašymą prokurorui ir po trijų mėnesių mašina grįžo pas vilnietį. Pagal nurodytas sąlygas automobiliu jis galėjo naudotis, tačiau keisti detalių ar parduoti transporto priemonę neturėjo teisės.

Tyrimas, anot Aurimo, truko labai ilgai. Liudyti iškviesti vyrukai, su kuriais perkant automobilį teko bendrauti vilniečiui, neneigė, kad pardavė jam „Opel Astra“. Vėliau paaiškėjo, kad automobilis ieškomas Šveicarijoje. Dar įdomiau tai, kad jis buvo privačios kompanijos, kurios įkūrėjas buvo lietuvis, nuosavybė.

„Tie vyrukai policijoje pasakojo, kad automobilio savininko nepažįsta. Tik padėjo jam parduoti automobilį. Ir jau ne pirmą kartą. Jis paprašydavo, o jie parduodavo mašinas Lietuvoje“, – kalbėjo Aurimas.

Emigrantas susipyko su „verslo partneriais“

Oficialioje versijoje taip pat buvo skelbiama, kad vienas iš tų vyrukų su Šveicarijoje kompaniją turinčiu lietuviu buvo sutaręs pirkti sporto ir laisvalaikio prekes savo įmonei. Idant transportavimas būtų pigesnis, Šveicarijoje jis gaudavo tiekėjo automobilį, kurį turėjo teisę parduoti Lietuvoje.

Policijos protokole, kuriuo su 15min.lt taip pat pasidalino Aurimas, surašytuose parodymuose Šveicarijoje gyvenantis lietuvis tvirtina, kad jo verslo partneriai ilgainiui nustojo atsiskaitinėti už gautas prekes ir automobilius. Jo teigimu, „Opel Astra“ hečbekas taip pat buvo nusavintas neteisėtai.

„Galiausiai mane pripažino automobilio savininku, nes aš jį įgijau teisėtai. Ikiteisminio tyrimo protokole netgi surašyta, kad aš ėmiausi visų saugumo priemonių pirkdamas tą automobilį. O tiems vyrukams konfliktą pasiūlyta spręsti atskiroje byloje“, – lengviau atsiduso Aurimas.

Parduoda ir praneša apie vagystę

Anot jo, sukčiavimo schema tokiais atvejais visada veikia vienodai. Parvarytas automobilis parduodamas Lietuvoje ir tuo pat metu pranešama apie tai, kad jis buvo vogtas. Už užsienyje draustą transporto priemonę lietuviai dar sugeba gauti ir draudimo išmoką.

„Tas lietuvis, kuris Šveicarijoje turi įmonę, toje šalyje yra ieškomas už įvairius nusikaltimus. Ir vis tiek sugebėjo policijai pranešti apie automobilio vagystę. Lietuvoje jį tyrėjai vieną kartą prisišaukė, tačiau daugiau jo pagauti nepavyko“, – kalbėjo Aurimas.

Praėjus mėnesiui po to, kai buvo uždaryta byla, vilnietis dar gavo laišką iš muitinės. Jame buvo prašoma susimokėti už automobilį, kuris buvo įvežtas iš Šveicarijos. Kadangi pagal oficialius pirkimo dokumentus Aurimas „Opel Astra“ įsigijo tiesiai iš jos savininko užsienyje, norėdamas įrodyti, kad ne jis įvežė į šalį automobilį, vaikinas pateikė muitininkams ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Teksto autorius: Saulius Rinkevičius/GAZAS.LT