Kauno rajone, Ramučiuose, gyvenantis Kazimieras Stankevičius labiau žinomas Japonijoje, Kanadoje ar Naujojoje Zelandijoje nei Lietuvoje. Vyras yra tituluojamas kaip vienas geriausių meninio automobilių lyginimo meistrų pasaulyje, kuomet automobilio kėbulas ištiesinamas nepažeidžiant originalaus dažų sluoksnio.

K.Stankevičius į savo rankas paima guminį plaktuką, užsimoja ir trenkia per automobilio dureles, šios tuoj pat sulinksta. Dar keli smūgiai ir durelės tampa panašios į muzikos instrumentą – armoniką. „Nesijaudinkite, tai tik maži įlenkimai, kelios akimirkos ir neliks nė žymės“, – nuramina K.Stankevičius. Meistro rankose – naujausias jo išradimas pavadinimu „Samurai“. Įrankiu pradedama ritmingai stuksenti ir deformuotos skardos akyse tiesinasi.

Likimo išdaiga, pakeitusi jaunuolio gyvenimą

„Man buvo vos 13 metų, kai pirmą kartą susidūriau su automobilių remontu. Brolis dirbdamas taksistu sudaužė naują automobilį „Volga“. Avarijos metu automobilis apvirto, buvo sulankstytas stogas ir durelės. Laimei, dažai išliko sveiki.

Tais laikais, grįžtant į taksi depą, reikėjo pravažiuoti pro dispečerius, kurie atidžiai patikrindavo automobilio būklę. Brolis buvo apimtas nevilties ir naktį grįžęs į namus paprašė mano pagalbos“, – prisiminimais dalinasi K.Stankevičius.

Kazimieras tuo metu mokėsi meno mokykloje ir puikiai kaldavo įvairius meno kūrinius iš vario bei metalo. Dirbę visą naktį, broliai ištiesino skardas, o pagrindinį darbą atliko jaunėlis. Ryte grąžinus automobilį į taksi parką niekas iš dispečerių nepastebėjo, kad jis buvo remontuotas.

„Vėliau sužinojau, kad brolis, norėdamas apsidrausti, pasikvietė vietinius taksi meistrus, kad šie galutinai įvertintų mūsų lyginimą. Meistrai tik paklausė: „o kuri vieta buvo sulankstyta?“ – pirmąjį remontuotą automobilį prisiminė meistras. – Taip ir prasidėjo mano karjera. Po mėnesio jau rikiavosi tokia automobilių eilė, kad visi net netilpo kieme. Atvažiavę klientai prašydavo pakviesti tėtį, nes niekas negalėdavo pagalvoti, kad paauglys ir yra pagrindinis meistras.“

Netrukus gandas apie jauną vaikiną, darantį „stebuklus“, pasklido po visą šalį.

Pagrindiniai klientai būdavo turtingi to meto žmonės: taksistai bei aukšti valdžios pareigūnai. Ne kartą jam teko remontuoti generolų, ministrų mašinas. Nepaisant aukštų pareigų, daugelis jų nevengdavo taurelės, dėl to ir apdaužydavo automobilius. Vyriausybinius automobilius meistras privalėjo suremontuoti per kuo trumpesnį laiką, kadangi tai būdavo tarsi įsakymas.

„Sykį, naktį, išgirdau beldimą ir, tiesiogine to žodžio prasme, buvau išverstas iš lovos. Atvykę sovietų valdžios pareigūnai liepė sutaisyti jų automobilį. Tą reikėjo padaryti per naktį, nes ryte šis automobilis turėjo pasitikti delegaciją iš Maskvos. Mašina buvo sudaužyta itin smarkiai, sulankstyti visi šonai, stogas perlinkęs. Į pagalbą pasikviečiau visus savo brolius. „Volgą“ per naktį suremontavom. 8-tą ryto automobilis buvo kaip naujas. Tuo metu gavau „komunistinio darbo spartuolio“ diplomą bei buvau pamalonintas čekišku alumi. Vėliau sužinojau, kad jie tą mašiną apvertė vairuodami neblaivūs“, –  juokiasi Kazimieras.

Lietuvio išradimai garsina Lietuvą

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kazimierą užplūdo klientai iš visos Europos. Vėliau lietuvis tapo gerai žinomas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, įkūrė savo vardo įmonę „Stanliner“.

Meninio lyginimo technologiją praėjusio amžiaus viduryje atsitiktinai išrado vokiečiai „Mercedes-Benz“ gamyklos darbuotojai. Sakoma, kad tam jie panaudojo paprasčiausią šaukštą, kuriuo išlygino įlenkimus nesugadindami dažų.

Lietuvis, įsisavinęs ir perpratęs klasikinę automobilių lyginimo įrangą, pradėjo tobulinti esamus ir kurti naujus, analogų neturinčius, įrankius, skirtus būtent šiam darbui. Jo kurtais įrankiais pradėję naudotis kiti šio amato meistrai netruko suprasti, kad jie yra kur kas geresni nei tradiciniai, ir pradėjo kreiptis į Kazimierą dėl konsultacijų.

„Visą savo gyvenimą paskyriau šiam darbui, tai ilgos nemigo naktys ir geležinė kantrybė, tik darbas man padėjo atsigauti po sunkios širdies ligos. Niekada negalvoju apie pinigus, pirmiausia darbas, o vėliau atlygis“, – sako 48 metų patirtį turintis specialistas.

2013 metais buvo sukurta „Samurai“ technologija. Pirmiausiai ją įvertino Japonijos specialistai. Ją išbandęs ir įvertinęs įrankių galimybes, garsiausias Japonijos automobilių lyginimo technikas Hiroshi Fuji neteko žado. Dar po metų „Samurai“ debiutavo didžiausioje Azijos šalių automobilių parodoje ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. K.Stankevičius neabejoja, kad ateityje didžioji dalis pasaulio meistrų dirbs Lietuvoje sukurta technologija „Samurai“.

Skirtingai nuo klasikinės sistemos, tai visiškai nauji prietaisai. Jais dirbant nenaudojama jėga, prietaisai skirti tiek dideliems, tiek mažiems įlenkimams lyginti.

„Mano sūnus Paulius sparčiai mokosi šio amato. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris išmoko dirbti mano pagamintais „Samurai“ įrankiais. Pauliui dar tik 14 metų ir jis yra, ko gero, jauniausias meninio automobilių lyginimo specialistas pasaulyje. Vaikinui patinka šis amatas, jis man talkina nuo mažens,“ – didžiuojasi sūnumi Kazimieras.

Meistras tapo mokytoju

Įrankius galima įsigyti interneto parduotuvėje, bet, kaip sako meistras, to nepakaks, nes norint tapti geru specialistu, reikia mokytis. Todėl Kazimieras pradėjo mokyti „Samurai“ technologijos kitus meistrus. Jo mokinių yra visame pasaulyje, o į namus Kauno rajone buvo atvykę mokiniai iš Rusijos, Vokietijos, Graikijos, Pietų Afrikos, Naujosios Zelandijos, Kanados, Japonijos ir net iš Australijos.

Kauno rajone įkurtame mokymo centre atlikę praktiką ir išlaikę kvalifikacinius egzaminus, meistrai gauna sertifikatą, liudijantį, kad jie yra aukščiausios klasės specialistai.

Paklaustas, ar buvo sulaukęs pasiūlymų išvykti iš Lietuvos, Kazimieras sako, kad jų buvo labai daug, bet to visai nesureikšmina.

Naujausias pasiūlymas buvo iš Japonijos. Japonai ypač vertina rankų darbą ir už tai moka didžiulius pinigus. K.Stankevičius turi sukaupęs nemažą nuotraukų albumą, kuriame įamžinti jo mokiniai. Paklaustas, kodėl kone visose nuotraukose galima išvysti Vytį ar trispalvę, vyras prisipažįsta, kad yra Lietuvos patriotas.

Visiems savo mokiniams įteikdamas sertifikatus padovanoja ir rūbų komplektą, ant kurio išsiuvinėta Lietuvos simbolika. „Meistrai dirba visame pasaulyje, dažnai dalyvauja įvairiose automobilizmo parodose pristatydami „Stanliner“ įrankius. Visada buvau ir liksiu lietuvis, esu patriotas. Man svarbu, kad visi žinotų, kad jie mokėsi Lietuvoje ir dirba su lietuviškais įrankiais, tokiu būdu mėginu populiarinti tėviškės vardą“, – paaiškina vyras.

Meniška siela atsiskleidžia kūryboje

Šiuo metu Kazimieras automobilių nebetiesina, tai daro labiau dėl savo malonumo ir tik išskirtiniams klientams, atvarantiems ypač prabangius automobilius.  

Apie remontuotus prabangius automobilius vyras pasakoti galėtų valandų valandas, tačiau išskiria vieną istoriją, nutikusią su nauju „Porsche“. Visiškai naujas automobilis buvo vežamas tranzitu per Kauną į Maskvą. Transportuojant buvo įlenktos durelės.

Automobilius gabenusi įmonė kreipėsi pagalbos į lietuvį. Tačiau problema buvo ta, kad dureles reikėjo tiesinti jų neatidarius, nes nauji automobiliai, kol neatiduoti pardavimo salonui, yra užplombuoti. Pasitelkiant sukauptas žinias „Porsche“ buvo suremontuotas nepaliekant nė mažiausios žymės. „Sulaukiau skambučio iš Maskvos, nes užsakovai negalėjo patikėti, kad tai buvo tas pats automobilis“, – pasakoja K.Stankevičius. 

Naujausiu meistro pomėgiu tapo meninis skardos lankstymas nesugadinant dažų. Kaip profesionalumo įrodymą vyras demonstruoja durelėse išgaubtą Galilėjo portretą. Visą darbo procesą Kazimieras nufilmavo ir patalpino neseniai sukurtoje savo „Facebook“ paskyroje. Pasak jo, tai yra pats sudėtingiausias darbas, kurį jam teko daryti per visą savo gyvenimą. 

Straipsnio autorius - Erikas Ovčarenko