Galima pripasakoti nemažai anekdotinių istorijų (ir ne tik apie vairuojančias šviesiaplaukes) apie tai, kaip į benzininį automobilį vairuotojas ar vairuotoja per klaidą ar neapsižiūrėjimą pripylė dyzelino. Arba atvirkščiai… Tačiau ar visada, pripylę pilnutėlį baką nepigių degalų, nuvažiuojate panašų atstumą.

 

Vakarietiški degalai geresni?

Lengvųjų automobilių vairuotojai dažnai dalijasi patirtimi, kad Vokietijoje, Olandijoje ar Lenkijoje pripildytas bakas benzino ar dyzelino leidžia nuvažiuoti ilgesnį atstumą, nei kad įveiktumėte Lietuvoje, kur pilate degalus kurioje nors vietinėje degalinėje. Aišku, galima daryti pirmą prielaidą, kad važiuojant užsienio šalių keliais, paprastai pasirenkamas optimalus greitis: nėra miestų spūsčių, todėl mažesnės ir degalų sąnaudos.

Ar iš tiesų vakarietiškų degalų objektyviai išmatuojami parametrai yra geresni, 2012-aisiais pabandė įsitikinti kolegos iš TV laidos „Ne vienas kelyje“. Vokietijos „Aral“ ir „Jet“, Lenkijos „Orlen“, Lietuvoje „Neste“, „Lukoil“ ir „Alauša“ degalinėse paimtų mėginių kompaniją VGTU laboratorijoje papildė ir baltarusiškas dyzelinas. Mokslininkai testavo įvairius variklio parametrus, tikrina sąnaudas, dūmingumą ir kitus rodiklius. Variklio bandymo testas buvo atliekamas, imituojant važiavimą 50, 80, 110 km/val. greičiu, varikliui veikiant trimis skirtingais apkrovų režimais.

Važiuojant visais greičiais mažiausiomis sąnaudomis nustebino baltarusiškas dyzelinas, o prasčiausią įvertinimą mokslininkai skyrė Vokietijos „Aral“ degalinėje pirktam dyzelinui.

Imituojant važiavimą 50 km/val. greičiu geriausiai įvertintos Lenkijos „Orlen“ degalinėje pirkto dyzelino savybės, o daugiausia prireikė „Alaušos“ degalinėje pirktų degalų. „Alauša“ buvo autsaiderė, kai testuose buvo „važiuojama“ 80 km/val. greičiu, o mažiausiai reikėjo „Aral“ degalų iš Vokietijos. Tačiau „Aral“ degalams „nepatiko“ 110 km/val. greitis – čia vokiškos produkcijos reikėjo daugiausiai, o taupiausiai mokslininkų įranga naudojo „Orlen“ degalus iš Lenkijos.

Ekologiškiausiais buvo pripažinti Lenkijos „Orlen“ degalinėje pirkti degalai, jie aplinką teršė mažiausiai, o daugiausia pretenzijų dėl ekologiškumo buvo skirtas baltarusiškam dyzelinui.

Autsaideriu šiame TV bandyme liko Vokietijos „Aral“ degalinės produkcija ir dyzelinas iš „Neste“. Įdomu, kad šiek tiek anksčiau „Neste“ benzinas panašiame tyrime buvo įvertintas geriausiai.

Verta akcentuoti, kad skirtumai tarp matuotų parametrų buvo labai nedideli – vairuotojui skirtumą tarp „Aral“, „Orlen“ ar „Neste“ pajusti praktiškai neįmanoma.

Įmonės nelinkusios rizikuoti

Bendrovės „Limoris“ savininkas Vytautas Labutinas sako, kad rimtai dirbančioje įmonėje vairuotojui nereikia sukti galvos, kur piltis degalus: stabtelėjimus degalinėse numato vadybininkai, kurie žino bendrovės ir degalinių tinklų sutartis: „Turime sutartis su keliais degalinių tinklais įvairiose šalyse, jas pasirašėme, siekdami palankiausių sąlygų verslui. Gal ne visada tose degalinėse skelbiama kaina yra patraukliausia klientui „iš gatvės“, bet mes ir nuolaidas gauname, ir atsiskaitymo terminai mums tinka. Vadybininkai, planuodami vairuotojo maršrutą, visada praneša, kur derėtų užsukti į degalinę, ypač pilantis pilnus bakus. Aišku, visi žino, kad Belgijoje ar Liuksemburge degalai pigesni nei Vokietijoje. Austrijoje kaina irgi yra palankesnė. Pastaruoju metu krito dyzelino kainos Prancūzijoje – anksčiau šioje šalyje beveik niekada nepildavome degalų, o dabar – apsimoka. Aišku, kad toliau nuo greitkelių esančiose degalinėse kaina bus patrauklesnė – todėl vadybininkai rekomenduoja vairuotojams padaryti keliolikos kilometrų lanką, nes toks nukrypimas nuo tiesaus maršruto tikrai leidžia sutaupyti“, – pasakoja V. Labutinas.

Kadangi jų įmonės maršrutai driekiasi Vakarų Europoje, pašnekovas nenorėjo leistis į diskusijas apie Rusijos degalų kokybę: „Galiu pasakyti tik kolegų, su kuriais dirbame, atsiliepimus. Pasirinkus rimtas degalines Rusijoje, ypač prie didžiųjų miestų, tikrai neturėtų kilti bėdų dėl degalų kokybės. Bet jei vairuotojas pilasi kurą pigiausioje degalinėje kažkur kelio viduryje, po to bando „nupiešti“ čekį, nes sutaupė – gali tekti ir variklio kapitalinį remontą daryti. Tokių atvejų girdėjau, tiesa, negaliu tvirtinti – ar tai buvo anekdotai, ar realios situacijos. Bent jau mūsų partneriai prieš keletą metų kalbėjo, kad dėl sieros kiekio variklių purkštukų amžius stipriai trumpėja“, – dalijasi mintimis verslininkas.

Galima priminti, kad prieš keletą metų kai kurių lengvųjų automobilių gamintojai Rusijos rinkai oficialiai netiekdavo automobilių su dyzeliniais varikliais. Dabar Rusijoje oficialiųjų atstovų salonuose jau galima įsigyti ir dyzelinių BMW, ir „Mercedes“: vadinasi, baimė dėl degalų kokybės pasitraukė į antrą planą. Tačiau pastaba, kad reikėtų rinktis žinomų tinklų degalines – išlieka.

Ekspertizių rezultatai – beveik be priekaištų

Į CargoNews.lt klausimą apie pastarųjų metų patikrinimus Lietuvos degalinėse Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos vyriausioji inspektorė Monika Reinikytė atsakė, jog šiemet per 5 mėnesius inspekcija atliko 108 benzino ir dyzelino patikrinimus degalinėse. Iš viso buvo patikrinti 43 bešvinio 95 markės benzino ir vieną bešvinį 98 markės benzino bandinį. Bandinių kokybė tikrinta Šiaulių naftos produktų bandymų laboratorijoje. Atlikus  benzino bandymus pažeidimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta. Inspekcija per minėtą laikotarpį atliko 65 patikrinimus dėl dyzelino kokybės degalinėse: iš 62 bandinių trijuose žiemos laikotarpiu drumstimosi temperatūra nustatyta aukštesnė negu  -16 laipsnių C, filtruojamumo temperatūra – aukštesnė negu -26 laipsnių C. Neatitiktis nustatyta prasidedant žiemos laikotarpiui, kadangi laiku nebuvo pakeistas dyzelinas į arktinį dyzeliną.

Trijuose dyzelino bandiniuose nustatyta pliūpsnio temperatūra yra žemesnė negu 55 laipsniai Celsijaus. Dviejuose bandiniuose nustatytas sieros kiekis yra didesnis negu leidžiamas 10 mg/kg. Kad vis dar pasigirstantys pranešimai apie vandeniu skiestus degalus ne iš piršto laužti, rodo ir vienas rastas pažeidimas, kai dyzelino bandinyje rastas vandens kiekis viršija 200 mg/kg.

Tiesa, vyriausioji inspektorė M. Reinikytė akcentavo, jog 6 iš 9 patikrintų degalinių, kuriose rasta pažeidimų, yra rajonuose, kaimuose, nedideliuose miesteliuose, tikrintos degalinės nepriklauso Lietuvos didžiosioms naftos produktų tiekimo įmonėms.

„Pastaraisiais metais nusistovėjo stabili tendencija – degalų kokybė gerėja, pažeidimų skaičius mažėja – tai labai gerai pastebima žiemą per didelius šalčius. Anksčiau, stipriai atšalus orams, pasipildavo skundai dėl kuro kokybės, dabar tokių beveik nebeliko“, – CargoNews.ltsakė M. Reinikytė.

Užpylimo pistoletai – irgi tvarkoje

Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas Igoris Tkačenko pripažino, kad kalbų apie įvairias sąmokslo teorijas girdi jau seniai. Tačiau realūs patikrinimai rodo, kad degalinėse naudojama įranga veikia be priekaištų. Pagal Lietuvoje galiojančius standartus, degalinės kuro kolonėlės darbo paklaida yra 0,25 procento. „Kiek tikrinimų pastaraisiais metais darėme, pažeidimų nebeužfiksavome. Mūsų apskrityje apie pažeisimus negirdėjau jau gal dvejus metus, nors skundų su įtarimais gauname. Tačiau kontrolinių patikrinimų metu tikrai fiksuojame tikslų degalinių darbą – leidžiamų paklaidos ribų degalinės neperžengia“, – tvirtino kalbintas pareigūnas.

Jo nuomone, didieji degalinių tinklai naudoja šiuolaikišką įrangą, ją laiku keičia, tikrina, atlieka profilaktinius darbus. Tačiau ir mažesnės degalinės, esančios ne tik prie didžiųjų magistralių, pastaraisiais metais rūpesčių nekelia. Nors patikrinimų atliekama tikrai nemažai. „Neseniai jūsų kolegos žurnalistai bandė savarankiškai įrodyti, jog degalinės apvaginėja klientus, nuo kiekvieno užpylimo „sutaupydamos“ po keliolika ar keliasdešimt mililitrų. Deja, skandalo išpūsti nepavyko – ir alternatyvūs tikrinimai patvirtino, kad degalinių įranga dirba tiksliai“, – sakė I. Tkačenko.

Rusijoje situacija prastesnė

Neseniai paskelbti Rusijos degalinių patikrinimo duomenys rodo, kad pažeidimų užfiksuota maždaug 20 procentų degalinių. Prasčiausia situacija Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje, ten degalų kokybės arba degalų pardavimo tvarkos pažeidimų rasta 58 procentuose degalinių, Uralo apygardoje problemų buvo 57 proc., Pavolgio apygardoje – 31 proc. degalinių. „Rosstandart“ inspektorių duomenimis, dažniausiai užfiksuojami nusiskundimai dėl kokybės – per didelis sieros ar geležies kiekis, oktaninio ir cetaninio skaičiaus neatitikimas. Nekokybiški degalai gali rimtai pakenkti varikliui.

Straipsnio autorius: Saulenis Pociūnas/Cargonews.lt