Matas Buzelis
 
Matas Buzelis Autoplius.lt plėtros vadovas

Dinamiška Lietuvos automobilių rinka, aukščiausia pavara sėkmingai rieda į įkalnę. Rezultatai gerėja, kreivės kyla į viršų, o kai kuriais skaičiais jau pasivijome ir prieškrizinių 2008-ųjų metų rezultatus.

Geros nuotaikos aplanko ne tik dėl besitęsiančių naujų automobilių prekybos augimo. Bendras sandorių skaičius pasiekė bene geriausią rodiklį per pastaruosius aštuonerius metus, ir nesvarbu, kad už lango kanda šaltas ruduo, o regionuose grasina netgi žiema – Lietuvos automobilių rinkoje tikras pavasaris.

Žydinti statistika leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos versle vis dar šviečia saulė – mat, didžioji dalis naujų automobilių nuperkama būtent juridinių asmenų, t.y. įmonių. Tačiau džiugu ir tai, kad vis didesnė privačių pirkėjų dalis gali sau leisti rinktis visiškai naują transporto priemonę. Tai – vakarietiška tendencija.

Lyg banguojanti Baltijos jūra svyruojanti naudotų automobilių kaina ir toliau artėja prie 2015 metų pirmojo ketvirčio vertės – 3,4 tūkst. eurų. Įvedus eurą ji palaipsniui didėjo, pasiekdama rekordinę 3,8 tūkst. eurų sumą. Todėl pagaliau galima atsipūsti – sumažėjusi naudotų automobilių kaina ne tik kelia Lietuvos automobilių rinkos apsukas, bet ir didina bendrąją apyvartą. Sandoriai klesti.

Lietuvių meilė seniems automobiliams vis dar neblėsta – į šalį ir toliau įvežamos senesnės transporto priemonės ir Baltijos šalių perspektyvoje tenka nusileisti ne tik pavyzdingai Estijai, bet ir Latvijai.

Tačiau pastebimi pokyčiai automobilių pasiskirstyme pagal degalų tipą šiek tiek kompensuoja pastarąją problemą – fiksuojama, kad į šalį įvežama vis daugiau benzininių transporto priemonių. Stabilios kuro kainos nebegąsdina ir galingesnių benzininių automobilių vairuotojų, o tai daro teigiamą įtaką net pakylėtiems prestižinio segmento automobilių pardavimams.

Populiariausių markių sąraše – taip pat pastebimi pokyčiai. Neskaitant reeksporto lyderių „Fiat“ markės automobilių, lietuviai vis dažniau vokiškas transporto priemones iškeičia į japoniškas. 2016 metų trečiojo ketvirčio „Barometro“ duomenimis, „Toyota“ po itin sėkmingos vasaros pabaigos – rudens pradžios iš antrosios vietos išvijo „Volkswagen“ markę. Ir tai yra didelis pasiekimas.

Negana to, elektromobilių infrastruktūros plėtros planai kitų metų pradžioje šalies greitkeliuose įdiegti naujas baterijų įkrovimo stoteles tik sustiprina prekybą elektromobiliais – per trečiąjį ketvirtį jų į Lietuvą įvežta 50 – 6 kartus daugiau nei į Latviją ir Estiją kartu sudėjus. Tai – puikūs rezultatai, liudijantys, jog šalis yra ne tik pasiruošusi elektromobilių plėtrai, bet ir perša perspektyvią nuomonę apie lietuvių pribrendimą automobilio mokesčiui.

Tik klausimas, ar naujai išrinkta valdžia pagaliau susės prie apskrito stalo ir apsvarstys, kaip logiškai ir nenuskriaudžiant mažiausias pajamas gaunančių vairuotojų būtų galima apmokestinti transporto priemones bei kaip tiksliai panaudoti surinktas lėšas?


1 Lietuvos automobilių rinkoje geriausi rezultatai per pastaruosius 8 metus

106 tūkstančiai. Tiek sandorių, Autoplius.lt turimais duomenimis, įvykdyta Lietuvos automobilių rinkoje per trečiąjį šių metų ketvirtį. Šalie automobilių parkas ne tik įveikė automobilių prekybos nuosmukį, kuriam įtakos turėjo 2015 metais įvestas Euras, bet sugrįžo į prieškrizinį laikotarpį. Tai – pats geriausias rezultatas Lietuvos automobilių rinkoje per pastaruosius aštuonerius metus.

Šių metų liepos – rugsėjo mėnesiais Lietuvoje sudaryta 8,7 proc. arba 8,5 tūkst. daugiau automobilių sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Per 2016 m. trečiąjį ketvirtį šalyje įvyko 106 tūkst. automobilių sandorių. Naujų automobilių pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 15,4 proc., o iš viso per trečiąjį ketvirtį Lietuvoje parduota 5,6 tūkst naujų automobilių.

Akivaizdžiai paaugo iš užsienio į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių sandorių skaičius. Jeigu 2015 metų trečiąjį ketvirtį į šalį pirmai registracijai buvo įvežta kiek daugiau nei 31,1 tūkst. naudotų automobilių, tai šiais metais tuo pačiu laikotarpiu jų skaičius padidėjo daugiau nei dešimtadali – iki 34,5 tūkst. arba 10,8 proc.

Vietinių sandorių skaičius augo lėčiausiai – 7,1 proc. ir trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 65,9 tūkst. Kaip ir buvo prognozuota, statistika parodo, kad bendru sandorių skaičiumi Lietuvos automobilių rinka neatsilieka nuo rekordinių metų ir sėkmingai išlaiko gerą tempą.


2 Vidutinės kainos grįžta į sveiko proto ribas

Vidutinės naujų bei naudotų automobilių kainos išlieka pakankamai stabilios. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą labai svarbių faktorių. Visų pirma, tai – praeitų metų rezultatai. Po Euro įvedimo naudotų automobilių kainų grafikas visų 2015 metų retrospektyvoje tapo nestabilus ir kiekvieną ketvirtį sulaukėme didelių staigmenų – tai kainos krito, tai kilo. Lygiai prieš metus, rudenį tai buvo tyla prieš audrą – prieš stulbinantį 400 eurų šuolį.

2016 metų trečiąjį ketvirtį vidutinė naudoto automobilio kaina siekė 3,5 tūkst. eurų. Ir tai yra puikios žinios, reiškiančios, jog šis parametras sėkmingai mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės. Nedaug trūksta iki 2015 metų pirmojo ketvirčio rezultato – 3,4 tūkst. eurų vidutinės kainos. Visgi, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 2016-ųjų liepos – rugsėjo mėnesiais vidutinė naudoto automobilio kaina didėjo simboline 100 eurų reikšme arba 2,9 proc. Tačiau verta prisiminti, kad metų pradžioje vidutinė naudoto automobilio kaina siekė net 3,8 tūkst. eurų.

Lyginant su praeitų metų trečiuoju ketvirčiu, 2016-ųjų liepos – rugsėjo mėnesiais Lietuvoje didėjo visų amžiaus grupių automobilių kainos. Labiausiai – 15,0 proc. išaugo 16-20 m. amžiaus transporto priemonių kaina, kuri siekė 1333 eurus. Tuo pačiu laikotarpiu pernai tokį automobilį buvo galima įsigyti vidutiniškai už 1159 eurus.

Pinigine išraiška labiausiai šoktelėjo 6–10 metų amžiaus transporto priemonių kainos. Jei 2015 m. trečiąjį ketvirtį minėto amžiaus grupės automobilis kainavo vidutiniškai 5,4 tūkst. eurų, šiais metais tuo pačiu laikotarpiu tokių automobilių kaina ūgtelėjo 500 eurų ir siekė 5,9 tūkst. eurų.

Mažiausiai tiek procentine išraiška, tiek piniginiu skirtumu pasikeitė jauniausios amžiaus grupės – nuo 1 iki 5 m. amžiaus transporto priemonių kaina. Ji keitėsi vos 13 eurų (iki 11,8 tūkst.) arba 0,1 proc. Ironiška, tačiau antrąjį šių metų ketvirtį būtent šios amžiaus grupės transporto priemonės labiausiai brango.

Vidutinė naujų automobilių kaina išlieka stabili ir lyginant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,5 proc. arba 100 eurų iki 20,9 tūkst. eurų.

Labiau pabrango senesni automobiliai

Trečiąjį šių metų ketvirtį analizuojant naudotų automobilių vidutines kainas pastebėta įdomi tendencija – kuo senesnis dyzelinis automobilis, tuo jis labiau pabrango. Beveik nauji, 1-5 m. amžiaus automobiliai netgi pigo, nors ir simboliškai – vos 1,2 proc., tačiau visų kitų amžiaus grupių dyzeliniai automobiliai brango.

Labiausiai išaugo seniausių – senesnių nei 21 m. amžiaus grupės automobilių kainos. Dabar tokie automobiliai kainuoja vidutiniškai 1000 eurų ir yra net 23,4 proc. brangesni už analogiškos amžiaus grupės automobilius pernai metais.

Naudotų benzininių automobilių rinkoje pabrangimas fiksuotas padrika tvarka – labiausiai per metus pabrango 16-20 m. senumo transporto priemonės ir jos vidutiniškai kainuoja 1,1 tūkst. eurų.

Dėl išlikusios stabilios naujausių dyzelinių automobilių kainos 1-5 m. amžiaus grupėje tarp skirtingų degalų tipų automobilių praktiškai nebeliko kainų skirtumo. Jos vidutiniškai skiriasi tik 100 eurų. Galima teigti, jog tai parodo, kad Lietuvos vairuotojai vis labiau vertina benzinines transporto priemones ir nėra pasiryžę mokėti daugiau už dyzelinius automobilius.


3 Naujų automobilių pardavimai didina rinkos apsukas

Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje automobilių sandorių įvykdyta už 467,5 mln. eurų: naujų automobilių apyvarta sudarė 117,4 mln. eurų, naudotų automobilių – 350,1 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, automobilių rinkos apyvarta išaugo 14,9 proc. arba 51,4 mln. eurų. Nors ir antrojo šių metų ketvirčio rezultatai buvo įspūdingesni, toks apyvartos augimas yra labai reikšmingas Lietuvos automobilių rinkai.

Nauji automobiliai sudarė ketvirtadalį bendros rinkos apyvartos (25,1 proc.), nors pagal kiekį tokie automobiliai užima tik 5,4 proc. visų sandorių.

Populiariausių, 11–15 metų amžiaus grupės automobilių per trečiąjį 2016-ųjų ketvirtį parduota už 96,4 mln. eurų – 21,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.


4 Dideli importuotų automobilių kiekiai neleidžia vaikytis Latvijos ar Estijos rezultatų

Daugiau nei 15 proc. paaugę naujų automobilių pardavimai tik nežymiai „atskiedė“ naujų ir naujai įvežtų naudotų automobilių santykį Lietuvoje. Nors ir pagal šį parametrą Lietuva užima paskutinę poziciją tarp Baltijos šalių, rodiklis keitėsi į gerąją pusę. Vienam naujam automobiliui atiteko 6,1 įvežto naudoto (2015 trečiąjį ketvirtį – 6,4).

Tam daug įtakos turėjo gausėjantis įvežtų į šalį naudotų automobilių sandorių skaičius. Tuo tarpu Latvijoje naujų ir naujai įvežtų automobilių santykis siekia 1 prie 2, o pavyzdingoje Estijoje – 1 prie 1,1.


5 Latvijoje ir toliau mažėja įvežtų automobilių skaičius

2016 metų liepos-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje naujai įvežtų naudotų automobilių kiekis padidėjo daugiau nei dešimtadaliu – 10,8 proc. Palyginti šiuos rezultatus su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenis, tokių sandorių registruota 3,4 tūkst. vnt. daugiau, iš viso – 34,5 tūkst.

Tiek Latvijos, tiek Estijos padėtis naujai įvežamų naudotų automobilių sandorių srityje – atvirkštinis. Kaimyninės valstybės lėtino apsukas iš užsienio atvežtų automobilių rinkoje: Latvijoje tokių sandorių skaičius per metus susitraukė 9,0 proc., o Estijoje – 4,1 proc.

Lietuviai ištikimi seniems automobiliams

Naujai iš užsienio įvežtų automobilių suskirstymas pagal amžiaus grupes parodo Lietuvių meilę seniems automobiliams. Senas šalies automobilių parkas vis nepribręsta atsinaujinti – vairuotojai neišsižada senų transporto priemonių.

Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, 11-15 m. amžiaus automobilių į Lietuvą pirmai registracijai įvežta daugiausiai. Jų dalis siekia net 42,4 proc. iš visų įvežtų automobilių – 2,5 proc. punkto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Labiausiai, 4,9proc. susitraukė 6-10 m. amžiaus grupės įvežtų naudotų automobilių kiekis – tokios transporto priemonės rinkos dalis siekė 29,0 proc. Įdomu tai, kad ne tik Estija, bet ir Latvija gali pasigirti, kad būtent šios amžiaus grupės naudoti automobiliai į šalis buvo įvežami labiausiai. Latvijoje jų 37,4 proc. iš visų įvežtų automobilių, o Estijoje – 35,1 proc.

Tačiau pavyzdingoji Estija gali didžiuotis net 3 kartus didesne iš užsienio atvežtų 1-5 m. amžiaus grupės automobilių dalimi. Jeigu Lietuvoje tokių transporto priemonių dalis sudaro vos 8,5 proc., tai Estijoje jų – net 26,6 proc. Negana to, net Latvijoje žymiai dažniau iš užsienio įvežami 1-5 m. amžiaus automobiliai nei Lietuvoje – iš visų į Latviją įvežtų automobilių jų dalis sudarė 17,7 proc. Ir tai yra dvigubai geresnis rezultatas nei Lietuvoje.

Naudoti „Volkswagen“ markės automobiliai – Baltijos šalių favoritai

Baltijos šalių autoparkus labiausiai papildė „Volkswagen“ markės automobiliai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šios markės modeliai sudarė didžiausias įvežtų automobilių dalis. Lietuvoje užregistruota net 6647 tokie VW markės modeliai atvežti iš užsienio, nors ir augimas per metus siekė tik 2,0 proc. Tai tik parodo, kad lietuviai mėgsta šį prekinį ženklą.

Tačiau verta pabrėžti ir tai, kad populiariausių markių penketuke savo pozicijas labiausiai stiprino prestižinio segmento automobilių gamintojai – būtent „Audi“ ir BMW. Jų per šių metų trečiąjį ketvirtį įvežta atitinkamai 15,9 ir 12,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Įdomu tai, kad populiariausių markių penketuke Latvijoje – vien nuosmukiai. Nuo vos 2,2 proc. kritimą patyrusios BMW markės iki penktadaliu mažiau įvežtų automobilių nei 2015-ųjų trečiąjį ketvirtį „Volkswagen“ markės. Tačiau ir tokį didelį kritimą patyręs prekinis ženklas vis tiek išliko pirmuoju tarp geidžiamiausių.

Estijos populiariausių iš užsienio įvežtų automobilių markių penketuke VW su 1176 modeliais išlaiko apčiuopiamą persvarą prieš antroje vietoje esančius BMW (814 vnt.), tačiau „Volkswagen“ šiame penketuke yra vienintelis ekonominės klasės automobilių gamintojas. 3, 4 ir 5 vietas atitinkamai dalinasi „Audi“, „Mercedes-Benz“ ir „Volvo“.

Lietuviai renkasi naudotus vokiškus automobilius

Iš geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtuko lyderio pozicijos Lietuvoje jau eilę metų joks modelis neišstumia „Volkswagen Passat“. Jų per 2016 m. trečiąjį ketvirtį vidinėje rinkoje užregistruota beveik 2,5 tūkst. – 3,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais.

Antroje vietoje esančius „Audi A6“ modelius skiria didesnė nei 500 automobilių persvara, tačiau būtent šie automobiliai per 2016 metų liepos-rugsėjo mėnesius patyrė milžinišką 29,8 proc. šuolį. To pakako, kad „Opel Zafira“ nusiristų į 3 poziciją (1507 vnt.).

Populiariausių naudotų automobilių dešimtuke šių metų trečiąjį ketvirtį nebeliko vietos japoniškiems „Toyota Avensis“ – visas 10 pozicijų užima tik vokiški automobiliai. Tuo tarpu tendencijos jau kelintą ketvirtį iš eilės išlieka panašios – labiausiai didėja prestižinių automobilių rinkos dalis.

Latvijoje didėjo prabangių automobilių sandorių skaičius

Latvijos geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtuke – labai aiškus senbuvių dominavimas. Nors ir stipriausiai savo pozicijas įtvirtino 5 serijos BMW bei „Volvo V70/XC70“ automobiliai, kurių kiekis, lyginant su 2015 metų trečiuoju ketvirčiu padidėjo atitinkamai net 52,4 bei 39,0 proc., pirmoje vietoje stabiliai išliko „Volkswagen Passat“ (994 modeliai, augimas – 36,4 proc.).

Net 7 iš 10 populiariausių šių metų trečiojo ketvirčio automobilių patyrė dviženklį procentinį prieaugį, o dėl kuklių rezultatų „Volkswagen Golf/Rabbit“ iš 4 pozicijos nukrito į 7-ąją.

Estijos populiariausių naudotų dešimtuke – mažėjančios tendencijos

Estijos vidinėje rinkoje atlikti sandoriai neįnešė daug dinamikos į populiariausių modelių dešimtuką. Pirmoje vietoje ir toliau stabiliai išlieka „Volkswagen Passat“ su 431 modeliu (13,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu), tuo tarpu augimą (1,9 proc.) patyrė tik vieninteliai „Audi A4“ modeliai, kurių per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius šioje šalyje užregistruota 214 vnt.

„Volkswagen Golf/Rabbit“ pagal įvykdytų sandorių skaičių iš 7 nukrito į 8 poziciją, o dešimtuką papildė ir vienintelį japonišką „Toyota Avensis“ modelį išstūmė dar vienas „Premium“ klasės žaidėjas – C klasės „Mercedes-Benz“ (132 automobiliai).

Benzinu varomų automobilių dalis didėjo tik Lietuvoje

Lietuva pagal iš užsienio įvežamų automobilių degalų tipą kitoms Baltijos šalims diktuoja vakarietišką pavyzdį. Nors ir nežymiai, tačiau 0,6 proc. punkto (iki 18,6 proc. ) didėjanti benzinu bei 1,3 proc. punkto (iki 77,4 proc.) mažėjanti dyzelinu varomų automobilių dalis verčia prie prielaidos, jog Lietuviai vis dažniau sėda į ekologiškai švaresnius automobilius. Tačiau su tokiais pokyčiais norint pasivyti Estijos lygį turėsime palaukti bent pora metų.

Naujai įvežtų naudotų automobilių į Latviją pasiskirstymas pagal degalų tipą atrodo taip: benzininių automobilių dalis užima 14,3 proc. (1,5 proc. punkto mažiau nei 2015 m. liepą-rugsėjį), o dyzelinių – 83,7 proc. iš visų į šalį įvežtų automobilių.

Estijoje beveik kas ketvirtas (23,7 proc.) į šalį įvežamas automobilis yra benzininis, o beveik tris ketvirtadalius (74,8 proc.) užima įvežami dyzeliniai modeliai.

Tarp įvežamų alternatyviais degalais varomų automobilių Lietuva išlieka akivaizdžia lydere su 4,0 proc. tokių automobilių. Latvijoje jų dalis iš visų į šalį įvežtų naudotų automobilių siekia 2,0 proc., o Estijoje –pusantro procento.


6 Baltijos šalyse – pavasaris naujų automobilių pardavimams

Pagal bendrą naujų automobilių sandorių skaičių Baltijos šalyse fiksuojamas solidus augimas. 2016 metų trečiąjį ketvirtį visose šalyse buvo parduota 17 tūkst. naujų automobilių – 12,3 proc. arba 1,8 tūkst. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Daugiausiai naujų automobilių parduota Estijoje – 6,9 tūkst. vnt., tačiau pagal augimą ši šalis užima trečiąją vietą. Lietuvoje naujų automobilių sandoriu skaičiaus augimas trečiąjį ketvirtį siekė 15,4 proc. (iki 5,6 tūkst. vnt.), o Latvijoje – beveik identiškas – 15,5 proc. (iki 4,5 tūkst. vnt.).

Reeksportuoti nauji automobiliai

Per antrąjį šių metų ketvirtį iš 12518 įregistruotų naujų automobilių 17,7 proc. buvo išregistruota reeksportui. Tokia procentinė dalis rodo, kad tendencijos išlieka panašios į praeitų metų rezultatus ir vis labiau artėja prie 2014 metų. Verta paminėti, kad didžioji dauguma reeksportui išregistruotų naujų automobilių sudaro „Fiat“ markės modeliai.

Latvijoje per tą patį laikotarpį reeksportuota 921 transporto priemonė, o Estijoje – 554 vnt.

Augo naujų, benzinu varomų automobilių pardavimai

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje 1,6 proc. punkto didėjo benzinu varomų automobilių dalis, kuri sudarė 47,9 proc. visos naujų automobilių rinkos. Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, tokių transporto priemonių parduota 437 vnt. daugiau, iš viso – 2,7 tūkst. Naujų automobilių rinkoje benzininės transporto priemonės pranoko dyzelines – pastarųjų dalis sudarė 46,7 proc. – 0,8 proc. punkto mažiau nei benzininių.

Palyginti su praėjusių metų antrojo ketvirčio duomenimis, Latvijoje benzinu varomų transporto priemonių dalis didėjo 3,5 proc. punktais ir sudarė 47,0 proc. visos naujų automobilių rinkos. Tokio tipo automobilių parduota 422 vnt. daugiau nei praėjusiais metais, iš viso – 2,6 tūkst. Dyzelinu varomi automobiliai užėmė 48,1 proc. visų naujų automobilių rinkos.

Estijoje benzinu varomų naujų automobilių dalis išliko stabili – didėjo 0,5 proc. punkto (iki 58,7 proc.). Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais šalyje įsigyta 4,0 tūkst. tokio tipo naujų automobilių. Dyzelinu varomi automobiliai sudarė 36,8 proc. arba 2,5 tūkst. vnt.


7 Lietuviai „Volkswagen“ modelius keičia į naujus „Toyota“ automobilius

2016-ųjų liepos-rugsėjo mėnesio fenomenas Lietuvoje – „Toyota“ markės šuolis į antrąją vietą. Nebūtų didelė klaida šio fakto, kaip svarbios pergalės traktavimas, nes pirmoje vietoje esantys „Fiat“ didžiąją dalį lengvųjų automobilių reeksportuoja į užsienio šalis. „Toyota“ markės augimas siekė net 48,5 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per 3 pastaruosius mėnesius šalyje parduoti 768 nauji šios markės automobiliai.

3, 4 ir 5 vietas dalinasi „Volkswagen“ (692 vnt.), „Škoda“ (442 vnt.) ir „Nissan“ (326 vnt.) markės modeliai. Akivaizdžiai padidėjo naujų čekiškų „Škoda“ modelių dalis – ji augo net 36 procentais.

Latvijos populiariausių naujų automobilių markių penketuke išliko „Volkswagen“ su solidžia persvara prieš „Toyota“ (atitinkamai 616 vnt. ir 529 vnt.). Tuo tarpu Estijos penketuke ir toliau dominuoja „Toyota“ prekinis ženklas su 996 naujais modeliais. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šios markės automobilių augimas siekė net 24,3 proc.

„Fiat 500“ populiariausias naujas automobilis Lietuvoje

Kaip jau tapo įprasta, Lietuvos naujų automobilių dešimtuko viršūnėje figūruoja „Fiat“ markės modeliai, kurių didžiosios dalies taip ir nepamatome šalies keliuose. Trečioje vietoje – „Škoda Octavia“ su 201 automobiliu (20,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu). Į septintąją populiariausių modelių dešimtuko poziciją įsiterpė ir korėjietiškas „KIA Sportage“ visureigis, kurių per liepos-rugsėjo mėnesius buvo parduota 154 vnt.

Didžiausią kritimą patyrė „Volkswagen Passat“ modeliai – jų per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 28,9 proc. iki 145 vnt. Per metus šie modeliai nukrito iš 3 į 8-9 poziciją.

Keturi iš dešimties populiariausių naujų automobilių Lietuvoje – japoniški. Tai ketvirtoje vietoje esantys „Nissan Qashqai“ (172 vnt.), penkti dešimtuke „Toyota Auris“ (162 vnt.), šešti „Toyota RAV4“ (155 vnt.) ir paskutinę sąrašo vietą garbingai užimantys „Toyota Avensis“ (115 vnt.).

Latvijoje naujų automobilių dešimtuką okupavo „Škoda” modeliai

Populiariausių naujų automobilių dešimtuke Latvijoje – „Škoda“ markės automobilių desantas. Iš 4 į 1-ąją poziciją iššoko „Yeti“ visureigiai. Jų per trečiąjį ketvirtį kaimyninėje šalyje parduota 197 vnt. – net 56,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Antroje vietoje – „Škoda Octavia“, kurių kiekis augo net 61,1 proc. (iki 174 vnt.).

Trečiąją ir ketvirtąją pozicijas dalinasi „Nissan Qashqai“ (158 vnt. arba 24,8 proc. mažiau nei pernai) ir „KIA Sportage“ (13,3 proc. augimas).

„Volkswagen Passat“ modeliai per šių metų trečiąjį ketvirtį nebuvo populiariausių trejete – jie iš 3-iosios

Vietos nukrito į 9-10 (101 vnt. arba 26,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu).

„Škoda Octavia” iš Estijos naujų automobilių dešimtuko viršūnės išstūmė japonišką „Nissan Qashqai“

Nors ir 2015-ųjų trečiąjį ketvirtį Estijoje populiariausio naujo automobilio titulas be konkurencijos atiteko japoniškam „Nissan Qashqai“, 2016 metais tuo pačiu laikotarpiu šie modeliai net nepateko į dešimtuką.

Pirmoje vietoje Estijoje įsitvirtino „Škoda Octavia“ su 305 automobiliais arba 16,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o antrąją ir trečiąją vietas atitinkamai pasidalino japoniški „Toyota Avensis“ (239 vnt.) ir „Toyota Auris“ (234 vnt.).

Privatūs asmenys nuperka vis daugiau naujų automobilių

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje pastebimai didėjo privačių automobilių pirkėju dalis. Ji per metus paaugo net 4,7 proc. punkto nuo 19,8 iki 24,5 proc. Tačiau net ir toks akivaizdus augimas nepriartino Lietuvos rezultato prie Latvijos ar Estijos. Šiose šalyse privačių pirkėjų dalis sudaro atitinkamai 26,7 ir 38,2 proc.

Įvertinus didžiausią Baltijos šalyse, beveik 5 proc. punktų privačių pirkėjų augimą Lietuvoje, galima teigti, kad vis daugiau fizinių asmenų pajėgia įsigyti naują automobilį. Ir tai yra puikios naujienos Lietuvai, liudijančios, jog gerėja privačių pirkėjų pragyvenimo lygis.

Neigiami Latvijos ir stabilūs Estijos rodikliai stabdo Baltijos šalių automobilių rinką

Pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse naujų ir naujai įvežtų automobilių rinka augo 5,1 proc. Iš viso trijose šalyse įregistruota 71,9 tūkst. tokių sandorių, tai 3,7 tūkst. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuvoje ir Estijoje naujų ir naujai įvežtų automobilių pardavimai atitinkamai augo 10,3 proc. ir 1,5 proc. Tuo tarpu Latvijoje šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais naujų ir naujai įvežtų automobilių rodikliai sumenko 3,9 proc.


8 Prognozės

Sėkmingai žydinti Lietuvos automobilių rinka ir toliau sklaido virš jos po Euro įvedimo sutelktus debesis. Stabili vidutinė kaina didina ne tik sandorių skaičių, bet ir apyvartą, todėl tikėtina, kad net ir šaltuoju metų sezonu prekyba automobiliams išliks auganti.

Artėja žiema. Tai padidintų vairuotojų išlaidų metas. Keisti reikia ne tik padangas ir langų apiplovimo ar aušinimo skystį, bet ir vairavimo įpročius. Tokiu metų laiku į rinkos paviršių iškyla visais kitais metų laikais ne tokie aktualūs automobiliai – būtent tie, kurie turi visų varančiųjų ratų važiuoklę. Neretai iš to siekiama ir pasipelnyti, nes kai didėja poreikis – didėja ir kaina. Tikėtina, kad vidutinė naudoto automobilio kaina paaugs bent simboline 100 eurų padala.

Matant naujų benzininių automobilių populiarėjimo tendencijas, galima paskaičiuoti, kad su tokiu progresu Estijos pavyzdį pasieksime jau po poros metų. Visgi, iki šios valstybės demonstruojamo naujų transporto priemonių pasiskirstymo pagal degalų tipą Lietuvai dar toli. Daugiau nei kas trečias naujas automobilis Estijoje nuperkamas būtent privataus asmens, tuo tarpu Lietuvoje – beveik kas ketvirtas.

Reikia pasidžiaugti sparčiai augančiu elektromobilių skaičiumi Lietuvoje. Nors ir šalyje infrastruktūra išvystyta toli gražu ne taip, kaip Estijoje, tokio tipo automobilių paklausa auga su kiekvienu ketvirčiu. Tai parodo, kad Lietuviai teigiamai vertina automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) pastangas didinti baterijų įkrovimo stotelių skaičių ten, kur jų trūksta labiausiai.

Galima į tai pažiūrėti ir kitu kampu: augantis elektromobilių skaičius šalies keliuose parodo, kad šalies vairuotojai teigiamai vertina automobilių pramonės evoliucijos kryptį. Ateityje tokių automobilių turėtų daugėti eksponentiškai, ypač – kada dyzelinių automobilių gamintojų galimybes pradės riboti dar griežtesni Euro standartai. Pramonės analitikų teigimu, tai gali suduoti skaudų smūgį tiems koncernams, kurių automobilių pardavimai yra praktiškai paremti dyzeliniais varikliais.

Šaltasis metų sezonas turėtų natūraliai prislopinti slėgį Lietuvos automobilių rinkoje, tačiau paskutinio metų ketvirčio bei visų 2016-ųjų rezultatai turėtų pranokti pernykščius metus.