Automobilį išregistruoja automatiškai, o įregistruoti – sunku
Viktoras DaukšasViktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas

Šiais metais automobilių rinką smarkiai paveikė keletas naujų taisyklių. Viena jų – automatinis automobilio išregistravimas, jei transporto priemonė neturi techninės apžiūros arba nėra apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Dėl šio pakeitimo per septynis mėnesius Lietuvos automobilių parko statistika neteko daugiau nei pusės milijono arba 525,3 mln. automobilių. Jų niekas nenuskandino ir neatidavė į metalo laužą. Jie tiesiog nebeturi teisės riedėti Lietuvos gatvėmis. Oficialiai jų net nėra.

Nauja tvarka labiausiai smogė seniausiems automobiliams. Dviem trečdaliais, arba 67,4 proc., sumažėjo 21 m. ir senesnių registruotų automobilių kiekis. Ir tai normalu, nes didžioji dauguma šių automobilių jau seniai nebenaudojami.

Vos pradėjus kalbėti apie šį taisyklių pakeitimą, pagyvėjo automobilių rinka. Dalis senesnių automobilių savininkų suskubo parduoti nebenaudojamas transporto priemones. Tai pagyvino Lietuvoje registruotų automobilių rinką 7,4 proc. Trečiąjį šių metų ketvirtį parduota 4,5 tūkst. daugiau tokių automobilių nei pernai tuo pačiu metu.

Ryškių pokyčių sukėlė nauja automobilių įregistravimo tvarka. Dabar prieš registraciją automobilis turi pereiti privalomąją techninę apžiūrą. Tai sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą tarp pardavėjų. Naujoji tvarka gaišina prekeivių automobiliais laiką, didina išlaidas. Už visa tai, galų gale, turi sumokėti pirkėjas.

Nestebina, jog patvirtinus naują tvarką dalis pardavėjų registravo automobilius kaimyninėje Latvijoje – ten ir pigiau, ir greičiau. Tačiau ir toks sprendimas kainuoja laiką bei pinigus.

Naujos taisyklės – tai pagrindinė priežastis, kodėl trečiąjį šių metų ketvirtį buvo pasiektas naujai įvežtų automobilių antirekordas. Vos 30 tūkst. per tris mėnesius. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį į šalį įvažiavo 40,2 tūkst. automobilių. Tai net 25,5 proc. mažiau.

Tiesa, naujų automobilių rinkoje fiksuojamas gan žymus šuolis. Trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kyla déjà vujausmas, nes naujų automobilių parduota daugiau 25,7 proc. Lygiai tiek pat procentų nukrito naujai įvežtų naudotų automobilių kiekis. 2013 m. trečiąjį ketvirtį buvo parduota 3270 nauji automobiliai, o per tą patį laikotarpį šiemet – 4110. Šį šuolį galima aiškinti ir kaip gerėjančios ekonomikos ženklą ir kaip reakciją į euro įvedimą.

Lietuvos automobilių rinka jautriai reaguoja į visus pokyčius, tad šiuo metu rinka aktyvi ir įdomi.

Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas


1 Sandorių skaičius – didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu

Penkerius metus iš eilės trečiaisiais ketvirčiais naujų ir naudotų automobilių sandorių skaičius augo. Šių metų trečiąjį ketvirtį pirmą kartą rinkoje pastebėtas nuosmukis – įvyko 4,7 proc. arba 4895 sandoriais mažiau. 2014-ųjų III ketvirčio rezultatai labai artimi tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais. Tuomet įvyko 99,5 tūkst. sandorių.

Nors automobilių sandorių skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais sumažėjo, bendra rinkos apyvarta – didėjo. Trečiąjį šių metų ketvirtį naujų ir naudotų automobilių Lietuvoje parduota už 1,319 mlrd. Lt. Tai yra 1,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (1,298 mlrd. Lt).

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius įvyko 291 tūkst. sandorių. Tai yra 0,3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2013-aisiais.  

Trečiąjį šių metų ketvirtį smarkiai krito naujai į šalį įvežtų ir parduotų automobilių skaičius. Jei praėjusių metų liepos-rugsėjo mėnesiais įvyko 40,2 tūkst. naujai įvežtų naudotų automobilių sandorių, tai šiemet – vos 30 tūkst. Tai – net ketvirtadaliu (25,5 proc.) mažiau.

Lygiai tiek pat – ketvirtadaliu – išaugo naujų automobilių pardavimai. Trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, naujų automobilių parduota 25,7 proc. daugiau. 2013 m. trečiąjį ketvirtį buvo parduota 3270 naujų automobilių, o per tą patį laikotarpį šiemet – 4110.

Naujai įvežtų naudotų automobilių rinkos sumažėjimą kompensavo ne tik naujų automobilių pardavimų šuolis, bet ir ženkliai užaugę Lietuvoje registruotų automobilių pardavimo rodikliai. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo parduota 60,6 tūkst. Lietuvoje registruotų automobilių, o šiemet per tą patį laikotarpį – 65,1 tūkst. Tai 4,5 tūkst. arba 7,4 proc. daugiau.


2 Naudotų ir naujų automobilių kaina – padidėjo

Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos liepos-rugsėjo mėnesiais buvo atitinkamai 10,7 ir 72,8 tūkst. litų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinė naudotų automobilių kaina, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, – šiek tiek padidėjo. Naudoti automobiliai brango vidutiniškai 153 litų (1,4 proc.), nauji – 2 tūkst. litų (2,8 proc.).

Visų amžiaus grupių automobilių vidutinė kaina, lyginant su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu – kilo. Tik automobiliai, kurių amžius viršija 21 metus, kaina krito beveik dešimtadaliu arba 211 litais.

Šiemet 1-5 metų amžiaus automobiliai brango vos 0,8 proc., t.y. 257 litais, iki 31,9 tūkst. litų. Populiariausių 11-15 metų automobilių vidutinė kaina pakilo vos 125 litais (šio amžiaus grupės automobilio kaina – 7,5 tūkst. litų). 6-10 metų senumo automobiliai brango 232 litais, t.y. 1,3 proc. Dabar jie kainuoja 17,5 tūkst. litų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį naujų automobilių vidutinė kaina pasiekė 72,8 tūkst. litų ribą. Pernai trečiąjį ketvirtį ji buvo 70,8 tūkst. litų, t.y. 2 tūkst. arba 2,8 proc. mažesnė.

Naujų automobilių apyvarta trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šoktelėjo beveik 29,2 proc. ir pasiekė 299,2 mln. ribą, pernai buvo 231,5 mln. litų.

Augo ir automobilių iki vienerių metų apyvarta. Trečiąjį šių metų ketvirtį šio amžiaus grupių automobilių parduota už 29,9 mln. litų. Tai 34,5 proc. daugiau nei pernai.

Didžiausia apyvartą – 399,7 mln. litų pasiekta 6-10 automobilių rinkoje. Tačiau tai yra 7,8 proc. mažiau nei pernai.

Naujesni automobiliai – brango, senesni – pigo

Autoplius.lt portale parduotų naudotų automobilių vidutinės kainos trečiąjį 2014 metų ketvirtį augo. Dyzeliniai automobiliai – pabrango, o senesni benzininiai – pigo.

Labiausiai brango 1-5 metų senumo dyzeliniai automobiliai. Jų kaina paaugo 3,6 proc., t.y 1,2 tūkst. litų (nuo 31,6 tūkst. iki 32,8 tūkst. litų). Pakilo ir 6-10 metų senumo dyzelinių automobilių kaina. Praėjusių metų ketvirtį šios amžiaus grupės dyzelinio automobilio kaina buvo 16,4 tūkst. litų, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 16,8 tūkst. litų.

Pabrango ir naujesni benzininiai automobiliai. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį 1-5 metų benzininių automobilių kaina siekė 28,2 tūkst. litų, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 28,6 tūkst. litų (1,5 proc. daugiau).

6-10 metų benzinu varomų automobilių kaina išliko nepakitusi, o populiariausių šalyje 11-15 metų amžiaus automobilių kaina sumažėjo apie 200 litų ir pasiekė 6 tūkst. litų už automobilį.

3 Daugiausiai parduota 11-15 metų amžiaus automobilių

2014 m. trečiąjį ketvirtį automobilių parduota už 1,319 mlrd. Lt.: naudotų automobilių – už 1,0199 mlrd. litų, naujų – už 299,2 mln. litų. Lyginant su 2013 m. trečiuoju ketvirčiu, automobilių rinkos apyvarta augo 1,6 proc. (pernai parduota už 1,298 mlrd. litų).

Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausia (31,5 proc.) parduota 11-15 metų amžiaus automobilių – 31,2 tūkst. Jie sudarė 17,7 proc. visos rinkos apyvartos. Lyginant su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, daugiau nei dešimtadaliu sumažėjo populiariausio amžiaus 11-15 metų automobilių pardavimai. Jei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo parduota 35,3 tūkst. automobilių, tai šiemet per tą patį laikotarpį – 31,2 tūkst. Tai 11,8 proc. mažiau.

6-10 m. amžiaus automobilių pardavimai sudarė 23,1 proc. viso automobilių rinkos. Šio amžiaus automobiliai sudarė net 30,3 proc. visos rinkos apyvartos, nors šių automobilių pardavimai taip pat krito. Praėjusių metų liepos-rugsėjo mėnesiais buvo parduota 25,2 tūkst. tokių automobilių, šiemet – 22,9 tūkst. Tai yra 2,3 tūkst. arba 9 proc. mažiau.

16-20 metų amžiaus automobilių parduota 22,8 tūkst. Tai yra 23 proc. visų parduotų automobilių ir sudarė vos 5,8 proc. visos automobilių rinkos.  

Jaunesni nei penkerių metų automobiliai sudarė 12,9 proc. visos rinkos sandorių, tačiau jie užėmė net 44,9 proc. visos automobilių rinkos apyvartos.


4 Lietuvoje gerėja naujų ir naujai įvežtų automobilių santykis

Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, parduodant vieną naują automobilį, į šalį buvo įvežti 7,3 naudoto, Latvijoje šis santykis mažesnis – 3, o Estijoje – 5,8 karto mažesnis nei Lietuvoje. Estijoje įvežant vieną naują automobilį, importuojama 1,3 naudoto automobilio.

Pastebima, jog Lietuvoje naujų ir naujai įvežtų automobilių santykis mažėja. Lyginant šių metų trečiąjį ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, santykis sumažėjo nuo 12,3 iki 7,3. Tokį didelį pokytį lėmė stipriai padidėję naujų automobilių pardavimai ir kritę naudotų automobilių pardavimai.


5 Lietuvoje didėja naujesnių automobilių dalis

Didžioji dauguma į Lietuvą įvežamų automobilių dalis – 6-15 metų amžiaus. Beveik 8 iš 10 visų į šalį įvežamų automobilių yra būtent šio amžiaus. Dažniausiai į Lietuvą įvežami populiariausi – 11-15 metų senumo automobiliai. Jie sudaro 38,7 proc. visų įvežamų automobilių. Atitinkamai 6-10 metų senumo automobiliai užėmė 37,6 proc. rinkos.

Būtent šio amžiaus transporto priemonės sudaro didžiąją dalį į Latviją įvežamų automobilių. Iš visų kaimynų sieną kertančių pardavimui skirtų automobilių 43,6 proc. yra 6-10 metų amžiaus, o trečdalis – 11-15 metų senumo.

Tarp naujai įvežtų naudotų automobilių Estijoje taip pat dominuoja 6-10 metų senumo transporto priemonės. Šioje šalyje jos sudaro 40,9 proc. visų naujai įvežtų automobilių.

Lyginant procentines dalis, Estijoje dvigubai didesnė dalis tenka naujai įvežtiems automobiliams, kurių amžius – 1-5 metai. Šios amžiaus grupės transporto priemonės sudaro 26,1 proc., Latvijoje – 16,9 proc., o Lietuvoje – vos 11,5 proc. visų naujai į šalį įvežamų naudotų automobilių.

Bendras į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį – ketvirtadaliu mažesnis nei praėjusiais metais. Sumažėjo visų amžiaus grupių įvežtų transporto priemonių skaičius. Labiausiai, beveik trečdaliu, sumažėjo 11-15 metų amžiaus naujai įvežamų automobilių kiekis. Praėjusių metų liepos-rugsėjo mėnesiais į Lietuvą įriedėjo 16,5 tūkst. šio amžiaus transporto priemonių, šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 11,5. Beveik 5 tūkst. mažiau.

Pastebimai sumažėjo ir 6-10 metų naujai įvežtų automobilių kiekis. Jų įvežta 24,1 proc. mažiau. Šios amžiaus grupės transporto priemonių skaičius krito nuo 14,8 tūkst. vienetų 2013 m. trečiąjį ketvirtį iki 11,2 tūkst. vienetų tuo pačiu laikotarpiu šiemet. 16-20 metų automobilių kiekis sumažėjo 23,4 proc. (3,2 tūkst. vnt.) – tai 962 vienetais mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

Latvijoje, priešingai, kilo arba nekito visų amžiaus grupių naujai įvežtų automobilių kiekis. Iš viso į kaimyninę šalį atvežta 10,5 proc. daugiau automobilių (viso – 15,2 tūkst.).

Lietuvoje populiariausi – vokiški automobiliai

Nors šių metų trečiąjį ketvirtį visų geriausiai parduodamų naudotų automobilių pardavimai Lietuvoje ženkliai krito, populiariausios buvo išskirtinai vokiškos kilmės transporto priemonės. Mažiausią nuosmukį dešimtuke patyrė „Mercedes-Benz Sprinter/T1“ modelio automobiliai, kurių pardavimai smuktelėjo tik 6,4 proc., jų šį ketvirtį parduota 671 vienetai.

Nors „Opel Vectra“ dešimtuke išlaikė tą pačią aštuntąją vietą, šio modelio automobiliai patyrė didžiausią nuosmukį. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, „Opel Vectra“ pardavimai sumažėjo net 36,8 proc. Šį ketvirtį jų parduota tik 737 vienetai arba 429 vienetais mažiau nei 2013 m. tą patį ketvirtį.

Nepaisant to, jog pardavimai smuko, populiariausiu automobiliu šį ketvirtį, kaip ir praėjusiais metais, užtikrintai išliko „Volkswagen Passat“. Jų parduota daugiausiai – 2499 vienetai, tačiau tai yra beveik tūkstančiu vienetų mažiau, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

„Opel Astra“, lyginant su 2013 m. tuo pačiu ketvirčiu, iš penktosios pakilo į trečiąją dešimtuko vietą. Nors jų pardavimai krito 30,3 proc. „Opel Astra“ automobilių parduota 1577 vienetai.

Latvijoje populiariausi – vokiški ir švediški naudoti automobiliai

Latvijoje, priešingai nei Lietuvoje, šių metų trečiojo ketvirčio geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtuke pardavimai augo. Čia tarp populiariausių modelių pateko 8 vokiški ir du švediški „Volvo“ automobilių modeliai.

Didžiausią pardavimų šuolį pasiekė šeštoje vietoje esantis „BMW 5-series“ modelis, kurio pardavimai išaugo daugiau nei 42,1 proc. Šių automobilių parduota 158 vienetais daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Didžiausias nuosmukis fiksuotas „Opel Astra“ automobilių pardavimuose. Jie smuktelėjo beveik 32 proc. (115 vienetų), tad per trečiąjį ketvirtį parduota tik 247 šio modelio automobiliai.

Latvijoje populiariausias naudotų automobilių dešimtuke, kaip ir Lietuvoje, buvo „Volkswagen Passat“ modelis. Nors šių  automobilių parduota beveik 3 kartus mažiau nei Lietuvoje (tik 852 vienetai), lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, „Volkswagen Passat“ pardavimai Latvijoje didėjo beveik 12 proc.


Tarp perkamiausių Estijoje – ir JAV bei Japonijoje pagaminti automobiliai

Estijoje naudotų automobilių pardavimai smuktelėjo panašiai kaip ir Lietuvoje. Palyginus su kitomis Baltijos šalimis, Estijoje geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtukas įvairesnis. Nors ir čia vokiškos kilmės automobiliai išlieka populiariausi, dešimtuke atsiranda modeliai iš Švedijos („Volvo V70 / XC70“), Japonijos („Toyota Avensis“) ir JAV („Ford Mondeo“).

Didžiausią pardavimų nuosmukį (37,2 proc.) dešimtuke patyrė amerikietiški automobiliai „Ford Mondeo“, o vienintelis modelis, kuriam pavyko išvengti nuosmukio ir net padidinti savo pardavimus buvo „BMW 3-Series“. Šio modelio automobilių pardavimai augo beveik 3 proc., parduota 7 automobiliais daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais.

Kaip bebūtų, vokiški „Volkswagen Passat“ automobiliai populiarūs visose Baltijos šalyse. Nepaisant to, jog jų pardavimai Estijoje mažėjo 14,6 proc., šių metų trečiąjį ketvirtį šis modelis taip pat užėmė pirmąją vietą geriausiai parduodamų automobilių dešimtuke. Per šį laikotarpį jų parduota 462 vienetai. 

Lietuvoje dyzeliniai naudoti automobiliai vėl populiarėja

Iš visų į Lietuvą naujai įvežtų naudotų automobilių – 77 proc. yra dyzeliniai. Šių metų trečiąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, dyzelinių automobilių dalis tarp naujai įvežamų automobilių padidėjo 4,5 proc. Tiesa, šiais degalais varomų transporto priemonių į šalį įvežta 6,1 tūkst. mažiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais (įvežta 23,1 tūkst.).

Ženkliai sumažėjo ir kitais degalais varomų transporto priemonių. Naujai įvežtų benzinu varomų transporto priemonių skaičius sumažėjo iki 5,9 tūkst. vienetų (3,8 tūkst. mažiau), o alternatyviais degalais iki 988 vienetų (368 automobiliais mažiau).

Latvijoje naujai įvežtų dyzelinių automobilių skaičius padidėjo 0,6 proc. Dabar jie sudaro 80,2 proc. visų naujai įvežtų automobilių. Jei praėjusių metų trečią ketvirtį į šią šalį buvo įvežta 11 tūkst. dyzelinu varomų transporto priemonių, tai šiemet per tą patį laikotarpį – 1,2 tūkst. daugiau – 12,2 tūkst.

Į Estiją šių metų trečiąjį ketvirtį mažiau įvežta dyzelinių automobilių. Šiais degalais varomų automobilių sumažėjo beveik tūkstančiu. Iš visų į šią šalį įvežtų automobilių trys iš keturių buvo dyzeliniai.

Du trečdaliai automobilių virš 21 metų neteko registracijos

Pradėjus galioti naujai tvarkai, kuomet automobiliai, kurių techninės apžiūros pasas nebegalioja ir kurie yra nedrausti, išregistruojami automatiškai, ženkliai sumažėjo registruotų automobilių kiekis. Jei šių metų kovo mėnesį šalyje buvo registruoti 1,924 mln. automobilių, tai spalio mėnesį – 1,308 mln. automobilių. Tai yra 32 proc. arba 616,5 tūkst. vnt. mažiau.

Dviem trečdaliais, arba 67,4 proc. sumažėjo 21 m. ir senesnių registruotų automobilių kiekis. Šios amžiaus grupės automobilių šių metų kovą buvo 762,4 tūkst. o dabar – 248,5 tūkst. Ketvirtadaliu (24,4 proc.) sumažėjo 16-20 m. senumo automobilių skaičius (nuo 435,7 tūkst. iki 329,5 tūkst.). 11-15 metų amžiaus automobilių taip pat mažėjo – 4,2 proc.  Naujesniųjų automobilių – 6-10 m. ir 1-5 m. daugėjo atitinkamai 4,4 proc. ir 7,6 proc. Net 219,9 proc. augo iki 1 m. registruotų transporto priemonių skaičius (nuo 3,3 tūkst iki 10,5 tūkst.). 1-5 metų automobilių nuo šių metų kovo iki spalio padaugėjo 7,6 proc – iki 68,9 tūkst.

Kaip ir buvo galima tikėtis, po automatinio automobilių išregistravimo, labiausiai sumažėjo „Volkswagen“ markės automobilių. Jų dalis sumažėjo 34,1 proc. Dabar legaliai Lietuvos gatvėmis gali važinėti beveik ketvirtis milijono šios markės transporto priemonių (243 tūkst.). Ženkliai – 33 proc. sumažėjo ir kitų vokiečių gamintojų – „Audi” ir „Opel“ markių automobilių. Nepaisant to, šių automobilių vis dar registruota daugiau nei po 100 tūkst., atitinkamai – 169,4 ir 121,6 tūkst.

Net 48,5 proc. sumažėjo „Ford“ markės automobilių. Šių metų spalį jų buvo registruoti 138,3 tūkst., o dabar – 71,2 tūkst. šios markės automobiliai. 43,3 proc. sumažėjo „BMW“, 37,1 proc. „Mercedes Benz“ automobilių.

Trečdaliu sumažėjo „Volkswagen Passat“ automobilių (nuo 130,8 tūkst. iki 87,3 tūkst.). 44,9 proc. krito „Volkswagen Golf“ registruotų transporto priemonių.


6 Nauji automobiliai: pardavimai stipriai augo visose Baltijos šalyse

Per tris mėnesius Baltijos šalyse iš viso įregistruota 14,1 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, t.y. net 16,6 proc. daugiau nei 2013 m. trečiąjį ketvirtį (12,1 tūkst.). Estijai teko 44 proc. visų Baltijos šalių automobilių rinkos, Lietuvai ir Latvijai atitinkamai teko 29 proc. ir 27 proc.

Nors Estija mažiausia iš trijų Baltijos šalių, būtent ten nuperkama daugiausiai naujų automobilių. Per trečiąjį ketvirtį Estijoje nupirkta beveik pusė visų naujų automobilių Baltijos šalyse – 6,2 tūkst., t.y. 9,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

Lietuvoje liepos-rugsėjo mėnesiais parduota 4,1 tūkst. naujų automobilių, t.y. beveik ketvirtadaliu (25,7 proc.) arba 840 vienetais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu). Latvijoje naujų automobilių pardavimai taip pat žymiai  augo  – 19,9 proc. ir pasiekė 3,8 tūkst. naujų automobilių ribą.

Tiesa, Lietuvoje padidėjo ir naujų automobilių reeksporto dalis. Praėjusiais metais buvo reeksportuota 12,4 proc. naujų automobilių, o šiemet per pirmą pusmetį, ši dalis sudarė 19,5 proc. naujų automobilių.

Estija nupirko daugiausiai naujų elektra varomų automobilių

Labiausiai Lietuvoje šoktelėjo benzinu varomų naujų automobilių pardavimai. Jų parduota net 563 vienetais daugiau nei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį. Tai leido padidinti ir parduodamų naujų benzininių automobilių dalį Lietuvoje iki 39,4 proc.

Padidėjo ir dyzelinu varomų automobilių pardavimai. 2433 – tiek naujų šiais degalais varomų transporto priemonių buvo parduota liepos-rugsėjo mėnesiais. Prieš metus tuo pačiu metu jų buvo parduota 288 vienetais mažiau (2145).

Smarkiai Lietuvoje krito benzinu-dujomis varomų naujų automobilių pardavimai. Įsigytas tik vienas toks automobilis (pernai – 16). Vos paaugo benzinu ir elektra varomų transporto priemonių populiarumas. Jų parduota 53 vienetai. Tiesa, alternatyviais degalais varomų automobilių dalis Lietuvoje vis dar nesiekia nė dviejų procentų ir mažėja (1,4 proc.).

Trečiąjį šių metų ketvirtį parduoti net trys elektromobiliai. Šiuo metu svarstoma skatinti naujų hibridinių ir elektromobilių prekybą mažinant PVM. Hibridiniams iki 9 proc., o elektromobiliams iki 0 proc. Būtent elektromobiliams ši parama ypač reikalinga, nes šios transporto priemonės visiškai neteršia gamtos.

Tačiau elektromobilių populiarėjimui trukdo keletas dalykų: jų nuperkama labai mažai, todėl nesiruošiama statyti elektromobilių krovimo aikštelių, o kol nėra krovimo aikštelių, žmonės bijo pirkti elektromobilius. Užburtas ratas: vieni nenori statyti, nes mažai naudotojų, kiti nenori pirkti, nes bus problema pasikrauti. Mokestinė lengvata tikrai paskatintų prekybą naujais elektromobiliais. Deja, kol kas nė neužsimenama apie jokias lengvatas naudotiems hibridiniams ir elektromobiliams. Skatinant jų pirkimą būtų galima daug greičiau „išjudinti“ augimą, juk naudotos tokio pobūdžio transporto priemonės būtų prieinamos daug didesniam kiekiui pirkėjų nei nauji.

Latvijoje ir Estijoje – priešingai. Nors ir nežymiai, alternatyviais degalais varomų naujų automobilių dalis – auga. Abiejose šalyse tokiais degalais varomų automobilių kiekis sudaro 3,6 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

Estijoje trečią šių metų ketvirtį buvo parduota net 115 alternatyviais degalais varomų automobilių daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Per tris mėnesius Estijoje buvo parduota 221 naujas toks automobilis.

Alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas/elektra, dyzelinas/elektra, benzinas/dujos, benzinas/etanolis, elektra.

Nauji, kaip ir naudoti, automobiliai dažniau perkami su dyzeliniais varikliais. Tiesa, Estijoje yra priešingai – nuperkama daugiau benzininių automobilių. Tokia situacija susidarė todėl, kad naujų automobilių kainos, priklausomai nuo degalų tipo, žymiai skiriasi. Be to, Estijos klimatas šios šalies gyventojus verčia rinktis būtent benzininius automobilius. Lietuvoje ir Latvijoje didžiąją dalį automobilių perka įmonės, o Estijoje naujus automobilius įsigyja žymiai daugiau privačių asmenų.

Dyzeliniai automobiliai yra brangesni, tad naujų šiais degalais varomų automobilių savininkams tenka nuvažiuoti dešimtis tūkstančių kilometrų, kad dyzelinio ir benzininio automobilio kainos skirtumas atsipirktų.


7 Naujų automobilių pirkimas

Per šių metų trečiąjį ketvirtį Baltijos šalyse populiariausių naujų automobilių markių penketukuose pirmavo tie patys vardai, kaip ir tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Lietuvoje ir Latvijoje populiariausi buvo „Volkswagen“ (atitinkamai 645 vnt. ir 708 vnt.), o Estijoje – „Toyota“  (728 vnt.) markės automobiliai.

Lyginant su 2013 metų trečio ketvirčio duomenimis „Toyota“ markės modelio pardavimai Lietuvoje ir Latvijoje smuktelėjo, o Estijoje išlaikė pirmą poziciją. Lyderis pagal parduodamų naujų automobilių skaičių išlieka „Volkswagen“. Šios markės automobilių parduota 1853 vienetai. „Toyota“ automobilių parduota 1498.

Lietuvoje ir Latvijoje visos naujų automobilių markės, patekusios į penketuką, sėkmingai augo, tačiau didžiausias šuolis pastebimas „Nissan“ markės pardavime Lietuvoje (64,1 proc.) ir net 108,9 proc. padidėjęs „Škoda“ automobilių populiarumas Latvijoje.

Latvijoje „Škoda“ markės automobiliai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pardavė 195 daugiau naujų automobilių ir iš šeštosios vietos 2013 metais pakilo į antrąją vietą šių metų penketuke.

Estijoje didžiausią augimą patyrė „Volkswagen“ automobiliai – beveik 30 proc. ir iš penktos vietos 2013 metais pakilo į trečią vietą šių metų penketuke, pardavę 115 vienetų daugiau automobilių.

Mažiausi augimai Baltijos šalyse fiksuoti skirtingų markių automobiliams. Lietuvoje mažiausią augimą patyrė „Škoda“ (15,3 proc.), Latvijoje – „Ford“ (4,8 proc.). Estijoje prancūzų „Renault“ patyrė 18,3 proc. kritimą.

Perkamiausias naujas automobilis Lietuvoje – „Fiat 500“

Lietuvoje geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuke užtikrinta lyderio pozicija atiteko „Fiat 500“ (407 vnt.), kurios įspūdingas pardavimų šuolis šį ketvirtį siekė net 342,4 proc. Palyginus su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, „Fiat 500“ pardavė 315 automobiliu daugiau nei 2013 metais.

Šiais metais „Škoda Octavia“ pardavimai sumažėjo 3,2 proc., todėl, lyginant su praėjusių metų dešimtuku, šio modelio automobiliams teko nusileisti į antrąją vietą (179 vnt.). „Nissan Qashqai“ augo net 148,5 proc. ir su 169 parduotais naujais automobiliais šiais metais ne tik pateko į dešimtuką, bet ir užėmė trečiąją vietą.

Iš perkamiausių naujų automobilių dešimtuke labiausiai krito „Volkswagen Golf“ (12,8 proc., iki 82 vnt.) ir „Škoda Yeti“ (8,4 proc.) modelio automobiliai. „Toyota Auris“ iš septintosios vietos 2013 metų dešimtuke nusileido į paskutinę dešimtąją vietą su 82 parduotais automobiliais.

Latvijoje į pirmąją vietą pakilo „Škoda Yeti“

Latvijoje geriausiai perkamu nauju automobiliu tapo „Škoda Yeti“, kurio pardavimai ūgtelėjo 175,7 proc. Jo parduota 193 vnt., tai yra 123 naujais automobiliais daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Antroji vieta atiteko „Ford Focus“ su 161 parduotų naujų automobiliu ir kukliu 3,2 proc. augimu. Trečiąją vietą užėmė „Dacia Duster“ su 109,1 proc. pardavimų augimu ir 138 parduotais naujais automobiliu.

Didžiausią augimą Latvijoje šį ketvirtį patyrė „Volkswagen Jetta“, kuri pasiekė 185,3 proc. didėjimą ir, lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, pateko į dešimtuką bei užėmė septintąją vietą.

Mažiausias pardavimų augimas fiksuotas „Toyota Rav4“ modelio pardavime (1,4 proc.), kuris iš penktosios vietos praėjusių metų to paties laikotarpio dešimtuke nusileido į devintąją vietą.

Estijoje perkamiausiu nauju automobiliu išlieka „Škoda Octavia“

Nepaisant didžiausio naujų automobilių dešimtuke mažėjimo (15,4 proc.), Estijoje, kaip ir praėjusių metų trečią ketvirtį, populiariausias modelis išliko „Škoda Octavia“ su 258 parduotais automobiliais.

Lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, į šių metų antrąją dešimtuko vietą šoktelėjo „Citroen Berlingo“ su 199 parduotais naujais automobiliais. Dešimtuke atsirado ir trečiąją vietą užėmė „Dacia Duster“ su didžiausiu pardavimų augimu – 95,7 proc. (180 vnt.).

Estijoje, vieną didžiausių nuosmukių patyrė  „Toyota Avensis“ – 12,6 proc. ir, lyginant su praėjusiu metu tuo pačiu laikotarpiu, iš antrosios vietos nusileido į aštuntąją su 152 parduotais naujais automobiliais.

Vienas ryškiausių skirtumų tarp Baltijos šalių – tai privačių ir juridinių pirkėjų nuperkamų automobilių pasiskirstymas. Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį privatūs pirkėjai įsigijo 19,7 proc. naujų automobilių, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje jų dalis atitinkamai didesnė – 22 proc. ir 35,8 proc. Estijoje naujų transporto priemonių privatiems asmenims parduodama beveik 2 kartus daugiau nei Lietuvoje.

Į Baltijos šalis įvežta mažiau automobilių

Šių metų antrąjį ketvirtį į Baltijos šalis pastoviai registracijai įvežti 67,1 tūkst. naujų ir naudotų automobilių. Tai 7,8 tūkst. mažiau nei praėjusiais metaus tuo pačiu metu (74,9 tūkst.). Pagal sandorių skaičių perkant naujus arba naujai įvežtus automobilius Lietuvoje nuperkama daugiau tokių automobilių nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus – 34,1 tūkst. prieš 32,9 tūkst.

Latvijoje, priešingai nei Lietuvoje, naujai įvežtų automobilių skaičius – padidėjo. Kaimyninės šalies automobilių rinką šį ketvirtį pagyvino 19 tūkst. naujų ir naujai įvežtų naudotų automobilių.

Estijoje, priešingai, naujų ir naujai įvežtų automobilių rinka susitraukė. Šioje šalyje įvykdyta 13,9 tūkst., arba pusė tūkstančio mažiau tokių sandorių nei praėjusių metų trečią ketvirtį.


8 Prognozės: Naudotų automobilių prekyba vidinėje rinkoje augs, naujų taip pat daugės

Gaila, tačiau Lietuva nepasuko tuo pačiu keliu kaip Latvija. Mūsų šalyje naudotų automobilių, pirmą kartą registruotų Lietuvoje, šių metų trečią ketvirtį užfiksuota žymiai mažiau. Tuo tarpu Latvijoje prieš euro įvedimą naujai įvežti naudoti automobiliai buvo šluote šluojami.

Ketvirtą ketvirtį galima tikėtis dar didesnės sugrįžtančių išregistruotų automobilių bangos. Dalis savininkų dar nespėjo susivokti, tačiau baigiantis šiems metams jie aktyvės. Tie automobiliai bus arba įregistruoti, arba parduoti. Automobilių persiskirstymas vidinėje rinkoje mažina naujai įvežtų naudotų automobilių poreikį. Tad prognozuojame, kad ir ketvirtą šių metų ketvirtį naujai įvežamų automobilių gali būti mažiau nei pernai. Naujų automobilių pardavimai turėtų ir toliau augti.


9 Prognozuojama, jog Rusijoje mažės importuojamų automobilių skaičius

Liepos 31 d. Rusija pasiūlė įvesti naujus mokesčius iš Ukrainos įvežamos prekėms.  Sąraše – 130 prekės. Tarp jų – ir lengvieji automobiliai. Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad tokios priemonės susijusios su Ukrainos ir Moldovos euroasociacija ir reikalingos palaikyti Rusijos ekonomikai.

Kaip atsaką į Vakarų sankcijas Rusija gali uždrausti naudotų automobilių importą. Tokios galimybės idėja buvo išsakyta rūgpjūčio mėnesį.

Importuojamų automobilių skaičius ženkliai sumažėjo 2012 metais įvedus utilizacijos mokestį ir praėjusiais metais sudarė vos 0,5 proc. nuo visos įvežamų automobilių rinkos. Po D. Medvedevo pareiškimo dėl atsakomųjų sankcijų įvedimo Rusijos automobilių prekeiviai pasiūlė alternatyvą – uždrausti valstybinius pirkimus iš šalių, kurios įvedė sankcijas.

Analitinės agentūros „Avtostat“ direktorius S. Udalovas teigia, kad įvežamų naudotų automobilių rinka sumažėjo po Rusijos įstojimo į PPO. 2013 metais rinka sudarė vos 5,7 mln. naudotų automobilių, t.y. 86,1 mlrd. dolerių. Iš jų 0,5 proc. (28,3 tūkst.) sudarė importuojami naudoti automobiliai. Per aštuonis 2014 metų mėnesius importuojamų naudotų automobilių skaičius išaugo 5,2 proc. (iki 8 tūkst. vnt.), o naudotų LCV sumažėjo 53  proc. (iki 2,4 tūkst.), krovininių auto – 40 proc. (iki 1,4 tūkst).

Rugsėjo 26 d. Rusijos Ekonominės plėtros ministerija prognozuoja lengvųjų automobilių gamybos sumažėjimą 2 proc. lyginant su 2013 m. Bet 2015 metais gamybos augimas turi siekti 2,5 proc. (1,9 mln. vnt.), 2016 m. – 3,7 proc. (1,97 mln. vnt.), 2017 m. – 4,6 proc. (2,06 mln. vnt.). Lyginant su 2013 m gamyba turi padidėti 9 proc.

Krovininių automobilių gamyba 2014 m. sumažės 16,5 proc. 2013 m. buvo pagaminta 209 tūkst. vnt., 2014 m. skaičius gali siekti 174,5 tūkst. vnt. 2015 m. gamyba gali padidėti 1,2 proc. (176,6 tūkst. vnt.), 2016 m. – 2,8 proc. (179,4 tūkst. vnt.), 2017 m. – 5,5 proc. (iki 189,3 tūkst. vnt.). Prognozuojamas gamybos sumažėjimas 2017 m. sieks 8,4 proc. lyginant su 2013 m. rodikliais.

Prognozuojama, kad importuojamų automobilių skaičius irgi sumažės (gamyba padidės 9-12 proc., importas sumažės 25 proc.). 2017 m. pagamintų Rusijos teritorijoje automobilių skaičius sieks 70-72 proc. visų automobilių rinkoje.

Rusijos rinkoje dirbantys pasaulio automobilių gamintojai prognozuoja, jog 2014 metais pardavimai mažės 14-18 proc.


„Autoplius barometras“ – ketvirtinis lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt leidinys, skirtas verslo partneriams, žiniasklaidai ir portalo lankytojams. Kartu tai pirmasis naujų ir naudotų lengvųjų automobilių rinką apibendrinantis leidinys, kuriame apžvelgiamos pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ ir Autoplius.lt duomenimis.

Autoplius.lt – tai lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 11-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 200 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š. m. Rugsėjo mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,28 milijono ribą. Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti estų žiniasklaidos koncernui „Baltic Media Group“.

Daugiau informacijos:
Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas
Mob. tel. +370 615 57 007
El. p. viktoras@plius.lt
www.autoplius.lt