Seniems automobiliams neliko vietos statistikoje, o keliuose?
Viktoras DaukšasViktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas

Šių metų liepos 1 d. buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme 913 tūkst. transporto priemonių. Lietuvoje įsigaliojo saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos pradedama taikyti leidimo transporto priemonei dalyvauti eisme sustabdymo procedūra. Leidimas bus sustabdomas, jei transporto priemonė neturės techninės apžiūros arba nebus apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ilgiau kaip 90 dienų.

Taip buvo apvalytas senas Lietuvos automobilių parkas. Tiksliau, jo statistika.

„Regitra“ duomenimis, šių metų pradžioje vidutinis Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilio amžius siekė 14 metų. Per pastaruosius šešerius-septynerius metus šis amžius niekada ir nebuvo mažesnis nei 14 metų. Tai lemia ir faktas, jog daugiau nei trečdalis visų į naujai į šalį įvežamų automobilių yra būtent 11 -15 metų amžiaus.

O 2014 m. II ketvirtis optimizmu, bent jau naudotų automobilių rinkoje, nedvelkia. Per metus padidėjo parduotų senų automobilių rinkos dalis: senesnių nei 21 metų - nuo 9,6 iki 9,9 proc. Tai reiškia, kad kas dešimtas Lietuvoje įsigytas automobilis balandžio-birželio mėnesiais pernai buvo „senukas“.

Nuo 16 iki 20 metų parduotų transporto priemonių procentinė dalis per metus padidėjo nuo 21,6 iki 22,5 proc., o 6-10 m. sumažėjo nuo 23,9 iki 23,2 proc. Tačiau tai galima vertinti ir iš kitos perspektyvos. Po krizės tik dabar atsigauna ta visuomenės dalis, kuri vairuoja senesnius automobilius. Dabar ir jiems galimybės leidžia pagaliau atsinaujinti automobilį.

Tačiau mūsų automobilių parke sulauksime ir realių pokyčių. Pavyzdžiui, jei draudimo įmonė nustato, kad remontuoti transporto priemonę po įvykio yra ekonomiškai netikslinga, tokia transporto priemonė netenka teisės grįžti į gatves. Neabejoju, kad po šių pokyčių sumažės „auksarankių“ meistrų antram gyvenimui prikeltų transporto priemonių.

Teigiamai nustebino pokyčiai naujų automobilių rinkoje šių metų antrąjį ketvirtį. Automobilių nupirkta daugiau nei 4500 ir tai yra 838 daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Naujų automobilių rinkos dalis bendrame parduotų transporto priemonių katile padidėjo nuo 3,7 iki 4,4 proc. Nesvarbu, kad dalis automobilių reeksportuojama į kitas šalis. Didžioji dalis jų lieka Lietuvoje.

Nepraraskime optimizmo, rūpinkimės savo automobiliais ir saugiai vairuokime. Turiningos kelionės. Jeigu prireiktų daugiau nuorodų – teiraukitės!

Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas


1 Sandorių skaičius – didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu

Jau penktus metus iš eilės per antrąjį ketvirtį naujų ir naudotų automobilių sandorių skaičius auga, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet antrąjį ketvirtį naujų ir naudotų automobilių rinkoje pasiektas didžiausias aktyvumas per pastaruosius šešerius metus.

Iš viso įvyko 102,5 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t.y. 2,3 proc. arba 2330 vienetais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iki 2008-ųjų, kurie vadinami rekordiniais, pritrūko vos 3,1 tūkst. sandorių. Per pirmus šešis 2014 m. mėnesius Lietuvoje įvyko 192 tūkst. sandorių. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį įvyko beveik 6 tūkst. mažiau – 186 tūkst.

Antrąjį šių metų ketvirtį naujų ir naudotų automobilių Lietuvoje parduota už 1,352 mlrd. Lt. Tai yra 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (1,279 mlrd. Lt).

Naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių skaičius antrąjį šių metų ketvirtį – 38,9 tūkst. – nukrito 835 vienetais (2,1 proc.), lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (39,7 tūkst).

Naujai įvežtų naudotų automobilių rinkos sumažėjimą kompensavo ženkliai padidėję naujų automobilių pardavimai. Antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, naujų automobilių parduota beveik ketvirtadaliu (22,6 proc.) daugiau. 2013 m. antrąjį ketvirtį buvo parduota 3703 nauji automobiliai, o per tą patį laikotarpį šiemet – 4541.


2 Naudotų ir naujų automobilių kaina sumažėjo

Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos balandžio – birželio mėnesiais buvo atitinkamai 10,5 ir 70,9 tūkst. litų.

Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė naudotų automobilių kaina, lyginant su tuo pačiu laiku praėjusiais metais, išliko tokia pati.

Šiemet 1-5 metų amžiaus automobiliai brango 5,6 proc., t.y. 1709 litais, iki 32,3 tūkst. litų. Populiariausių 11–15 metų automobilių vidutinė kaina sumažėjo vos 134 litais (šio amžiaus grupės automobilio kaina – 7,4 tūkst. litų). 6-10 metų automobiliai brango 577 litais, t.y. 3,4 proc. Dabar jie vidutiniškai kainuoja 17,8 tūkst. litų.

Antrąjį šių metų ketvirtį naujų automobilių vidutinė kaina krito iki 70,9 tūkst. litų, pernai antrąjį ketvirtį ji buvo 73,2 tūkst. litų, t.y. 2,1 tūkst. arba 2,9 proc. didesnė.

Naujų automobilių apyvarta antrąjį ketvirtį pasiekė 288,5 mln. litų., t.y. 14 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

Naujesni automobiliai – brango, senesni – pigo

Vertinant Autoplius.lt portale parduotų naudotų automobilių kainas, antrąjį 2014 metų ketvirtį senesni automobiliai – atpigo, o naujesni – pabrango.

Labiausiai brango 6 – 10 metų senumo dyzeliniai automobiliai. Jų kaina paaugo 6,4 proc., t.y 1 tūkst. litų (nuo 15,7 tūkst. iki 16,7 tūkst. litų). Pakilo ir 1 – 5 metų senumo dyzelinių automobilių kaina. Praėjusių metų ketvirtį šio amžiaus grupės dyzelinio automobilio vidutinė kaina buvo 31,3 tūkst. litų, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 33 tūkst. litų.

Pabrango ir naujesni benzininiai automobiliai. Praėjusiųjų metų antrąjį ketvirtį 1 – 5 metų benzininių automobilių vidutinė kaina siekė 26 tūkst. litų, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 27,6 tūkst. litų (5.8 proc. daugiau). 6 – 10 metų benzinu varomi automobiliai pabrango 3,8 proc., arba 500 litų (nuo 14,1 iki 14,6 tūkst.).

Labiausiai (6,5 proc.) atpigo 11 – 15 metų senumo benzininiai automobiliai. Dabar jų kaina – 5,6 tūkst. litų. 16 – 21 metų transporto priemonės taip pat atpigo (3,5 proc. ) ir šiuo metu vidutiniškai kainuoja 2,3 tūkst. litų.

Senesnių dyzelinių automobilių kaina taip pat sumažėjo. 11 – 15 metų senumo dyzeliniai automobiliai dabar vidutiniškai kainuoja 7 tūkst. litų (praėjusių metų antrą ketvirtį - 7,3 tūkst.), o 16 – 21 amžiaus grupės dyzelinės transporto priemonės – 3,7 tūkst. (praėjusių metų antrą ketvirtį jos kainavo 3,8 tūkst. litų).


3 Daugiausiai parduota 11 – 15 metų amžiaus automobilių

2014 m. antrąjį ketvirtį automobilių parduota už 1,352 mlrd. litų: naudotų automobilių – už 1,063 mlrd. litų, naujų – už 288,5 mln. litų. Lyginant su 2013 m. antruoju ketvirčiu, automobilių rinkos apyvarta augo 5,7 proc. (pernai parduota už 1,279 mlrd. litų).

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausia (31,8 proc.) parduota 11-15 metų amžiaus automobilių – 32,6 tūkst. Jie sudarė 17,8 proc. visos rinkos apyvartos.

6-10 m. amžiaus automobilių parduota 23,2 proc. visų rinkos automobilių – 23,8 tūkst. Jie sudarė net 31,3 proc. visos rinkos apyvartos. 16-21 metų amžiaus automobilių parduota 23,1 tūkst. Tai yra 22,5 proc. visų parduotų automobilių. Jaunesni nei penkerių metų automobiliai sudarė 12,5 proc. visos rinkos sandorių, tačiau jie sudarė net 43,9 proc. visos automobilių rinkos apyvartos.

Lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, šalyje buvo parduota daugiau 21 metų ir senesnių automobilių. Jų parduota kiek daugiau nei 10 tūkst. Tai sudarė beveik 10 proc. visų Lietuvoje parduotų automobilių. Augo ir 16 – 21 metų senumo automobilių pardavimai. Lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, šio amžiaus grupės automobilių parduota 6,6 proc. daugiau – 23,1 tūkst.

Labiausiai sumažėjo populiariausios amžiaus grupės – 11 – 15 metų senumo automobilių dalis. Palyginus su antruoju 2013-ųjų metų ketvirčiu, jų pardavimai sumažėjo 1,6 proc. (parduota 32,6 tūkst.). Mažiau nei 2013 m. pavasarį, šių metų antrąjį ketvirtį parduota ir 6 – 10 metų automobilių.


4 Į Latviją ir Estiją įvežami naujesni automobiliai

Lyginant naujai įvežtų ir naujų automobilių sandorių skaičių Baltijos šalyse, Lietuvoje parduodama 8,6 kartus daugiau naudotų automobilių nei naujų. Prieš metus šis santykis buvo prastesnis – vienam naujam automobiliui tekdavo 10,7 naudotų.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį parduodant vieną naują automobilį, į šalį buvo įvežti 8,6 naudoto. Latvijoje šis santykis mažesnis tris kartus – 2,6, o Estijoje – beveik aštuonis. Estijoje įvežant vieną naują automobilį, importuojama 1,1 naudoto automobilio.


5 Naujai įvežti automobiliai pagal amžių

Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11-15 metų amžiaus automobiliai, o į Estiją ir Latviją jaunesni – 6-10 metų. Palyginus procentines dalis, į Estiją įvežama 2,5 karto, į Latviją beveik 1,6 karto daugiau 1-5 metų automobilių nei į Lietuvą.

Antrąjį ketvirtį į Lietuvą įvežta daugiau naujesnių automobilių nei pernai per tą patį laikotarpį. Į mūsų šalį įvežta 5,7 proc. daugiau 1-5 metų automobilių, arba 221 vienetais daugiau nei prieš metus.

6-10 metų automobilių įvežta 5,7 proc. mažiau nei prieš metus, t.y. 827 vienetu. Taip pat importuota 5,7 proc. mažiau 11-15 metų amžiaus automobilių. Labiausiai padaugėjo, 544 vienetais, 16-20 metų amžiaus automobilių skaičius. Jų per antrąjį ketvirtį įvežta 4,7 tūkst.

Į Latviją per antrąjį ketvirtį įvežta 7,7 proc. daugiau automobilių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso 13,6 tūkst. vienetų. Visų amžiaus grupių automobilių įvežta daugiau. Labiausiai – ūgtelėjo prieš 11-15 metų pagamintų automobilių grupė – 10,3 proc. Į Estiją per antrąjį ketvirtį įvežta 15,8 proc. mažiau automobilių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (7,4 tūkst.).

Perkamiausių naudotų automobilių dešimtuke Lietuvoje – vien vokiški modeliai

Visi 10 populiariausių naudotų automobilių Lietuvoje – vokiškos kilmės. Populiariausiu naudotu automobiliu išlieka „Volkswagen Passat“. Nors šio modelio pardavimai antrąjį šių metų ketvirtį krito beveik 13 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šių automobilių Lietuvoje parduota daugiausiai – 2918. „Volkswagen Passat“ automobilių parduota 841 vienetu daugiau nei antroje vietoje esančio „Opel Zafira“. Šio modelio parduota 2077 vienetai.

Kitų modelių automobilių antrąjį šių metų ketvirtį parduota mažiau nei po 2000.

Latvijoje populiariausių dešimtuke – 9 vokiečių gamintojų automobiliai

Populiariausių naudotų automobilių dešimtuke Latvijoje 2014-ųjų antrąjį ketvirtį – 8 vokiški modeliai. Kaip ir Lietuvoje, ten populiariausias automobilis - „Volkswagen Passat“. Šioje šalyje užteko parduoti 680 šių automobilių, kad jis taptų pačiu populiariausiu. Antroje vietoje – „Volvo V70/XC70“. Šio modelio parduota 655 vienetai, tai 21,7 proc. daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Tai – didžiausias pardavimų šuolis iš visų populiariausių automobilių dešimtuko.

Estijoje populiariausių dešimtuke – 7 vokiečių gamintojų automobiliai

Nepaisant to, jog „Volkswagen Passat“ pardavimai antrąjį šių metų ketvirtį krito daugiau nei ketvirtadaliu (25,7 proc.), šis modelis liko perkamiausias. Jo parduota – 391 vienetas. Antroje vietoje – „Audi A6“, kurio parduota 356 vienetai. Estijoje tarp populiariausių automobilių yra trys ne vokiečių gamintojų transporto priemonės. 7-oje vietoje - švedų „Volvo V70/XC70“ , 8-oje - amerikiečių „Ford Mondeo“ (184 automobiliai) ir 10-oje- japonų „Toyota Avensis“ (159 automobiliai).

Lietuvoje naudoti dyzeliniai automobiliai vėl populiarėja

Naujai įvežtų automobilių palyginimas pagal degalų tipą

Iš visų į Lietuvą naujai įvežtų naudotų automobilių – 76,8 proc. yra dyzeliniai. Šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, dyzelinių automobilių populiarumas Lietuvoje paaugo 3,1 proc. Įvežamų dyzelinių automobilių procentinė dalis per metus padidėjo nežymiai – nuo 73,7 iki 76,8 proc.

Latvijoje naujai įvežtų dyzelinių automobilių skaičius padidėjo 7,7 proc. ir pasiekė 13,613 tūkst. 2013 m. antrąjį ketvirtį iš visų į Latviją įvežtų naudotų automobilių – 78,7 proc. buvo dyzeliniai, prieš metus jų skaičius buvo 80 proc.

Į Lietuvą įvežta beveik penkis kartus daugiau benzinu/elektra varomų automobilių nei į Estiją (267 prieš 51), o į Latviją dar mažiau – tik 24 hibridiniai automobiliai. Šių metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą buvo įvežta net 107 vienetais daugiau hibridinių automobilių nei tuo pat metu praėjusiais metais.

Visose trijose Baltijos šalyse vis labiau populiarėja benzinu/dujomis varomi automobiliai, jų kasmet įvežama vis daugiau. Antrąjį ketvirtį jų į Lietuvą įvežta 1052, į Estiją – 31, o į Latviją – 350. Lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, šių automobilių į Lietuvą per antrąjį ketvirtį įvežta 19 vienetų daugiau.


6 Nauji automobiliai: pardavimai augo visose Baltijos šalyse

2014 m. antrąjį ketvirtį Lietuvai teko 30 proc. bendros Baltijos šalių naujų automobilių rinkos, Latvijos dalis sudarė 25,3 proc., o Estijos – 44,7 proc. Per tris mėnesius Baltijos šalyse iš viso įregistruota 15,1 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, t.y. net 12,8 proc. daugiau nei 2013 m. antrąjį ketvirtį (13,4 tūkst.).

Nors Estija mažiausia iš trijų Baltijos šalių, būtent ten nuperkama daugiausiai naujų automobilių. Per antrąjį ketvirtį Estijoje nupirkta beveik pusė visų naujų automobilių Baltijos šalyse – 6,76 tūkst., t.y. 5,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

Lietuvoje balandžio - birželio mėnesiais parduota 4,5 tūkst. naujų automobilių, t.y. beveik ketvirtadaliu (22,6 proc.) arba 838 vienetais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Latvijoje naujų automobilių pardavimai taip pat žymiai augo – 16,2 proc. ir pasiekė 3,8 tūkst. naujų automobilių ribą. Estijoje parduotų naujų automobilių skaičius augo lėčiausiai – 5,3 proc.

2014 m. pirmąjį ketvirtį reeksportuojamų automobilių Lietuvoje skaičius vėl padidėjo ir pasiekė 751 vnt. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo reeksportuota beveik dvigubai mažiau transporto priemonių – 359 automobiliai.

Latvijoje reeksporto apimtys taip pat augo. Pirmąjį 2013 ketvirtį buvo reeksportuota 317 automobilių, o tą patį laikotarpį šiemet – 410. Primename, kad čia pateikiami pirmojo (ne antrojo) ketvirčio duomenys apie reeksportą.

Estija nupirko daugiausiai naujų hibridinių automobilių

Estijoje šių metų antrąjį ketvirtį alternatyviais degalais varomų naujų automobilių parduota daugiausiai – 170 vnt. Tai yra net 84 automobiliais daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuvoje alternatyviais degalais varomų naujų automobilių balandžio – birželio mėnesiais parduota tik 58 vienetai. Alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas/elektra, dyzelinas/elektra, benzinas/dujos, benzinas/etanolis, elektra.

Nauji, kaip ir naudoti, automobiliai dažniau perkami su dyzeliniais varikliais. Tiesa, Estijoje yra priešingai – nuperkama daugiau benzininių automobilių. Tokia situacija susidarė todėl, kad naujų automobilių kainos, priklausomai nuo degalų tipo, žymiai skiriasi. Be to, Estijos klimatas šios šalies gyventojus verčia rinktis būtent benzininius automobilius. Lietuvoje ir Latvijoje didžiąją dalį automobilių perka įmonės, o Estijoje naujus automobilius įsigyja žymiai daugiau privačių asmenų.

Dyzeliniai automobiliai yra brangesni, tad naujų šiais degalais varomų automobilių savininkams tenka nuvažiuoti dešimtis tūkstančių kilometrų, kad dyzelinio ir benzininio automobilio kainos skirtumas atsipirktų.

Lietuvoje antrąjį ketvirtį parduota mažiau naujų dyzelinių automobilių nei pernai, o benzininių automobilių pardavimai per metus pakilo nuo 39,8 iki 42,7 proc. visų automobilių sandorių. Dyzelinių sumažėjo nuo 58,7 proc. iki 56 proc.


7 Naujų automobilių pirkimas

Baltijos šalyse pirmąsias pozicijas naujų automobilių pardavimuose užėmė skirtingų markių transporto priemonės. Lietuvoje populiariausi buvo „Fiat“ automobiliai, Latvijoje – „Volkswagen“, o Estijoje – „Toyota“ automobiliai.

Būtent „Toyota“ modelių visose Baltijos šalyse kartu sudėjus buvo parduota daugiausiai – iš viso 1876 nauji automobiliai. Šios markės automobilių pardavimai augo visose Baltijos šalyse.

Lietuvoje labiausiai augo naujų „Nissan“ markės automobilių pardavimai – 83,5 proc. Nors ir nežymiai, krito „Volkswagen“ markės automobilių populiarumas. Antrąjį šių metų ketvirtį jų parduota 3,1 proc. mažiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Pirmoje vietoje - „Fiat“ automobiliai, kurių 2014 m. balandžio – birželio mėnesiais buvo parduota perpus daugiau nei tuo pačiu metu 2013-aisiais.

Latvijoje, kaip ir praėjusių metų antrąjį ketvirtį, populiariausi buvo „Volkswagen“ markės automobiliai, kurių šiemet buvo parduota 11,1 proc. daugiau. Antroje vietoje esančių „Toyota“ taip pat parduota daugiau nei praėjusiais metais. Per metus Estijoje „Toyota“ pardavimai pakilo 14,8 proc. Šios markės automobilių parduota 900 vienetų. Beveik perpus (46 proc.) daugiau parduota „Škoda“ automobilių. Tai leido šiai markei užimti antrą vietą populiariausių naujų automobilių penketuke.

Top 10 geriausiai parduodami nauji automobiliai Lietuvoje

Į geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų automobilių viršūnę grįžo „Fiat 500” (487 vnt.). Palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, pardavimai išaugo net 58,6 proc. Šis modelis buvo perkamiausias naujas automobilis ir 2013 metų antrąjį ketvirtį, tačiau tuomet jų buvo nupirkta 307 vnt.

Antroje perkamiausių naujų automobilių vietoje – „Škoda Octavia“. Šio modelio automobilių parduota 206 vienetai, ir tai yra 89 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Praėjusiais metais ilgą laiką aukščiausias pozicijas užėmęs „Nissan Qashqai“ šių metų balandžio – birželio mėnesiais buvo perkamas palyginti dažnai – 199 kartus ir šiuo metu užima trečiąją vietą, o pardavimai augo 84,3 proc.

„Škoda Yeti“ šiais metais taip pat išlaiko pozicijas dešimtuke ir su 124 parduotais naujais automobiliais yra penktoje vietoje.

Iš dešimtuke perkamiausių naujų automobilių antrąjį ketvirtį, krito tik „Volkswagen Golf“ (138 vnt., ketvirta vieta) bei „Toyota Avensis“ (77 vnt., dešimta vieta) pardavimai.

Top 10 geriausiai parduodami nauji automobiliai Latvijoje

Latvijoje geriausiai perkamu nauju automobiliu tapo „Volkswagen Golf”, kurių parduota 145 vnt. Antroje vietoje - įspūdingą 233 proc. pardavimų šuolį padaręs „Škoda Yeti“. Jo parduota vos dviem vienetais mažiau nei pirmojoje vietoje esančio „Volkswagen Golf” – 143 vnt.

Trečioje vietoje „Nissan Qashqai“. 139 šio modelio pardavimai – tai 248 proc. šuolis, lyginant su šio modelio pardavimais praėjusių metų balandžio – birželio mėnesiais.

Top 10 geriausiai parduodami nauji automobiliai Estijoje

Į populiariausių Estijos naujų automobiliu viršūnę pakilo „Škoda Octavia“ (275 vnt.). Šio automobilio pardavimai šoktelėjo 74 proc., lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu. Antroje vietoje „Honda CR-V“ – 259 vienetai. Būtent šis modelis 2013-ųjų antrą ketvirtį šioje šalyje buvo perkamiausias.

Nauji automobiliai: pagal pirkėjus

Privačių pirkėjų nuperkamų automobilių dalis – labiausiai pastebimas skirtumas tarp Baltijos šalių kaimynių. Estijoje privatūs pirkėjai antrąjį ketvirtį nupirko 2,7 kartus daugiau naujų transporto priemonių nei Lietuvoje.

Jeigu skaičiuotume procentinėmis dalimis, Estijoje daugiau kaip trečdalį (34,5 proc.) naujų automobilių nuperka privatūs asmenys, o Lietuvoje dvigubai mažiau – tik 19,2 proc.

Į Baltijos šalis įvežta daugiau automobilių

Šių metų antrąjį ketvirtį į Baltijos šalis pastoviai registracijai įvežti 75,1 tūkst. naujų ir naudotų automobilių. Tai 464 automobiliais daugiau nei antrąjį praėjusių metų ketvirtį.

Pagal sandorių skaičių tvirtai pirmauja Lietuva (43,5 tūkst.). Tai yra 3 automobiliais daugiau nei antrąjį praėjusių metų ketvirtį.

Latvijoje taip pat padaugėjo naujų ir naujai įvežtų automobilių. Praėjusių metų antrą ketvirtį jų buvo 15,9 tūkst., o šiais metais – 1,5 tūkst. daugiau – 17,4 tūkst.

Estijoje, priešingai, naujų ir naujai įvežtų automobilių rinka susitraukė. Šioje šalyje įvykdyta 1049 arba 6,9 proc. mažiau sandorių nei praėjusių metų antrą ketvirtį.


8 Prognozės: Naudotų automobilių nuosaikiai daugės, naujų gali mažėti

Latvijoje 2013 metais buvo nupirkta 36,1 proc. daugiau automobilių nei 2012 m. Tai ypač didelis šuolis. Po euro įvedimo lauktas rinkos sulėtėjimas Latvijoje taip ir neįvyko. Net po pernai metais įvykusio pardavimų šuolio, šioje šalyje toliau auga naujų ir naudotų automobilių pardavimai.

Šie metai Lietuvoje kaip pernai Latvijoje – „kojinių” tikrinimo metai prieš euro įvedimą, t.y. žmonės sparčiau leis santaupas grynaisiais. Prognozuojama, jog Lietuvos automobilių rinka į euro įvedimą reaguos daug ramiau – sandorių antrą pusmetį įvyks daugiau, bet tokio šuolio kaip kaimyninėje Latvijoje – nebus.


9 Rusijos ir ES konflikte dėl utilizacijos mokesčio – nauji sprendimai

Nuo šių metų sausio 1 d. utilizacijos mokestis tapo privalomu visiems automobilių gamintojams. Mokestis nustatomas visiems Rusijos gamintojams, importuotojams ir gamintojams iš Muitų sąjungos šalių. Bazinis tarifas lengviesiems automobiliams siekia 20 tūkst. rub. (1456 litai), autobusams ir krovininiams automobiliams – 150 tūkst. rub. (10920 litų).

Iki 2016 m. Rusijos vyriausybė planuoja skirti 270 mlrd. rub. (19,6 mlrd. litų) gamintojams paremti. Teigiama, jog subsidijos padengs iki 70 proc. utilizacijos mokesčiui skirtų išlaidų.

Eurazijos ekonominė komisija balandžio 1 d. priėmė sprendimą taikyti muito mokesčius įvežamiems turistiniams ir tarpmiestiniams autobusams. Muito tarifas sudarys 18 proc. nustatytos transporto priemonės vertės. Mokestis bus taikomas 4-tos ekonominės klasės, didesnio nei 2500 cm3 darbinio tūrio, nuo 11,5 m gabaritinio ilgio autobusams, turintiems ne mažiau kaip 41 sėdimąją vietą ir 5 m bagažinę. Muitas įvedamas siekiant paskatinti gamintojus tobulinti savo produkcijos charakteristikas. 5 ekonominės klasės autobusams muito mokestis nebus taikomas.

Pokyčiai palietė ir Ukrainą – kovo 14 d. rinkliava automobiliams su benzininiais 1000-1500 cm3 varikliais sumažinta nuo 6,46 iki 4,31 proc. Nuo 2015 m. kovo 14 d. rinkliavą planuojama sumažinti iki 2,15 proc.

Automobiliams su 1500-2200 cm3 varikliais mokestis sumažintas nuo 12,95 iki 8,63 proc., o po metų – iki 4,32 proc. Ukraina savo sprendimą argumentuoja būtinybe paremti vietinius gamintojus. ES ir Rusija į tai atsakė papildomais mokesčiais importuojamoms iš Ukrainos prekėms.

Gegužės 21 d. ES padavė ieškinį Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) dėl Rusijos įvestų antidempingo muito priemonių įvežamiems lengviesiems komerciniams automobiliams iš Vokietijos, Italijos ir Turkijos. 2013 m. gegužės 14 d. Eurazijos ekonominė komisija įvedė penkiametes antidempingo muito rinkliavas 2,8-3,5 t masės automobiliams iš Vokietijos, Italijos ir Turkijos. Turkijos gamintojui „Ford Otosan Sanayi Sirketi” bei kitiems šios šalies gamintojams mokestis sudaro 11,1 proc. nuo muitinės vertės, italų gamintojams – 23 proc., Vokietijos – 29,6 proc. Tai jau trečias ieškinys PPO prieš Rusiją.

Siekdama pagerinti situaciją Rusijos automobilių pramonėje ši valstybė priėmė dar vieną naują sprendimą. Premjeras Dimitrijus Medvedevas liepos 15 d. pasirašė nutarimą uždrausti viešuosius pirkimus užsienio technikai, jeigu analogišką techniką gali tiekti vietiniai gamintojai. D. Medvedevas pabrėžė, kad toks žingsnis žengtas ne dėl vykstančių ginčų tarp ES ir Rusijos, o siekiant išgelbėti savo pramonę. Šalies premjeras akcentavo, kad jie nesiekia atsisakyti bendradarbiavimo su užsienio kompanijomis.


„Autoplius barometras“ – ketvirtinis lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt leidinys, skirtas verslo partneriams, žiniasklaidai ir portalo lankytojams. Kartu tai pirmasis naujų ir naudotų lengvųjų automobilių rinką apibendrinantis leidinys, kuriame apžvelgiamos pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai” ir Autoplius.lt duomenimis.

Autoplius.lt – tai lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 11-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 190 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š. m. gegužės mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,3 milijono ribą. 2013 metų ketvirtą ketvirtį portale Autoplius.lt buvo pardavinėjama automobilių už 1,67 mlrd. litų. Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti estų žiniasklaidos koncernui „Baltic Media Group“.

Daugiau informacijos:
Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas
Mob. tel. +370 615 57 007
El. p. viktoras@plius.lt
www.autoplius.lt