„Rytoj“ vairuosime arba brangesnį, arba senesnį automobilį
Viktoras DaukšasViktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas

Tiek mažai naujų automobilių Europoje nebuvo parduota jau dešimt metų. Net Vokietijoje, ekonomiškai stipriausioje Europos Sąjungos šalyje, pardavimai sumažėjo. Naujų automobilių rinka traukėsi ir Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje. Lietuvoje naujų automobilių pardavimai taip pat, nors ir labai nežymiai, krito.

Negana to, tyrimai rodo, kad net 58 iš 100 didžiausių Europos automobilių gamintojų dirba žemiau 75% produktyvumo ribos. Tai dar vienas blogėjančios automobilių pramonės situacijos signalas. Prieš metus žemiau 75% produktyvumo ribos veikė tik 39 didžiosios Europos automobilių gamyklos.

Rinkos ekspertai prognozuoja, kad 2015–2016 m. vyks tolesnis pardavimų nuosmukis, o naujų automobilių pardavimai Europoje ir toliau kris.

Kyla natūralus klausimas – ką vairuosime už keleto ar keliolikos metų, kai rinkoje bus mažiau naudotų automobilių? Juk dar dabar automobilio ieškantys lietuviai jaučia 2008–2010 metų ekonominio sunkmečio pasekmes – mažėja 1–5 metų automobilių pasiūla.

Mažėjant naujesnių automobilių pasiūlai, rinkoje daugėja 6–10 metų automobilių. Vis daugiau jų parduodama, vis brangiau jie kainuoja. Lyginant su praėjusiais metais, 6–10 metų automobilių kaina augo 3,8 proc. Dabar tokio amžiaus dyzelinu varomo automobilio vidutinė kaina – 17,4 tūkst. litų.

Taigi jei ir toliau mažės naujų automobilių pardavimai, naujesnį naudotą automobilį įsigyti bus vis sunkiau ir brangiau. Teks rinktis: mokėti daugiau ar pirkti senesnį – 11–15 metų automobilį. Būtent tokio amžiaus automobilių Lietuvoje parduodama daugiausiai.

Patys lietuviai nuperka labai mažai naujų automobilių. Antrąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo nupirkta 3,7 tūkst. naujų automobilių. Naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių buvo parduota dešimt kartų daugiau – 39,6 tūkst.

Tiesa, galime džiaugtis, jog šiemet mūsų šalyje naujų automobilių pardavimai stabilūs. Parduota vos 11 automobilių mažiau nei prieš metus. O štai Latvijoje naujų automobilių pardavimai krito beveik dešimtadaliu, tačiau naudotų išaugo daugiau nei trečdaliu.

Turiningos kelionės. Jeigu prireiktų daugiau nuorodų – teiraukitės!

Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas


1 Sandorių skaičius viršijo 100 tūkst.
Sandorių skaičius viršijo 100 tūkst.

Šaltinis: Autoplius.lt ir VĮ „Regitra“

Keturis metus iš eilės 2010–2013 metų antraisiais ketvirčiais naujų ir naudotų automobilių sandorių skaičius augo. Šiemet antrąjį ketvirtį naujų ir naudotų automobilių rinkoje buvo pastebėtas kiek didesnis aktyvumas, sandorių skaičius ūgtelėjo – 2,9 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Geras ženklas, kad naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių buvo kiek daugiau nei pernai, taip pat sandorių vidinėje rinkoje įvyko daugiau. Lyginant su 2012-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, naujų automobilių pardavimai antrąjį ketvirtį nežymiai sumažėjo. Šių metų balandžio mėnesį Europos Sąjungoje (ES) atgijo naujų automobilių pardavimai, kurie mažėjo nuo 2011 metų rugsėjo. Balandžio mėnesį naujų automobilių parduota 1,7 proc. daugiau nei pernai. Tačiau minėtas padidėjimas tik simbolinis, nes vienintelė priežastis, kodėl jis didesnis nei pernai, yra ta, kad šiemet balandis turėjo dviem darbo dienomis daugiau.

Birželio mėnesį naujų automobilių pardavimai ES vėl mažėjo – iš viso parduota 1,134 mln. naujų automobilių. Pirmąjį pusmetį užregistruoti 6,205 mln. naujų automobilių, tai 6,6 proc. mažiau nei pernai. Lietuvoje naujų automobilių pardavimai per antrąjį ketvirtį krito nežymiai – tik 0,3 proc.

2013 metų antras ketvirtis automobilių rinkoje buvo kiek aktyvesnis nei pernai: įvyko 100,2 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t. y. 2,9 proc. arba 2846 vnt. daugiau.

Nuo 2008 metų, kurie laikomi rekordiniais pagal automobilių sandorių skaičių, šių metų II-ojo ketvirčio rodikliai atsiliko 5,1 proc. 2008-aisiais buvo įvežta daugiau naudotų automobilių, o naujų automobilių parduota beveik dvigubai daugiau nei šiemet.

Naudotų automobilių kainos išliko stabilios, nauji pabrango

Šaltinis: Autoplius.lt

Antrąjį 2013 m. ketvirtį Autoplius.lt portale pardavinėta automobilių už 1,75 milijardo litų. Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos balandžio–birželio mėnesiais buvo atitinkamai 10,3 ir 73 tūkst. litų.

Antrąjį metų ketvirtį vidutinė naudotų automobilių kaina nežymiai smuktelėjo 0,4 proc., arba 41 litu, lyginant su tuo pačiu laiku pernai.

Lyginant su 2012 m. antruoju ketvirčiu, šiemet 1–5 metų amžiaus automobiliai atpigo 2,4 proc., t. y. 739 litais, iki 30,6 tūkst. litų. Populiariausių 11–15 metų automobilių vidutinė kaina krito, tačiau nežymiai – 80 litų (iki 7,5 tūkst. litų). 6–10 metų automobiliai brango 624 litais, t. y. 3,8 proc. Dabar jie kainuoja 17,2 tūkst. litų.

2013 m. naujų automobilių vidutinė kaina toliau nuosekliai augo ir pasiekė 73 tūkst. litų, t. y. 6,2 tūkst. litų arba 9,3 proc. daugiau, lyginant su 2012 m. antruoju ketvirčiu. Naujų automobilių apyvarta pasiekė 270,44 mln. Lt.

Vis dažniau ieško benzininių automobilių

Šaltinis: Autoplius.lt

Autoplius.lt duomenimis, žmonės vis dažniau ieško benzininių automobilių. Išanalizavus 4 mln. Autoplius.lt atliktų paieškų pagal degalų tipą per 2013 metų antrąjį ketvirtį, pastebima, kad benzinu varomų automobilių paklausa pamažu auga, o dyzelinu – mažėja.

Per dvejus metus dyzelinių automobilių paieškų skaičius sumažėjo 4,5, o benzininių automobilių paieškų padidėjo 4,6 procentiniais punktais. Kritusiai dyzelinių automobilių paklausai įtakos turėjo nuo 2012 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi griežtesnė dyzelinių automobilių techninė apžiūra ir ištirpęs dyzelino ir benzino kainų atotrūkis. Visgi, kol dyzelino bus galima įsigyti nelegaliai, šiuo degalų tipu varomų automobilių populiarumas mažės lėtai.

Vidutinės kainos pagal degalų tipą, 2013 II ketv.

Šaltinis: Autoplius.lt

Autoplius.lt portale parduotų automobilių duomenimis, antrąjį 2013 metų ketvirtį dyzeliniai automobiliai išlieka nuo 11 iki 55,5 proc. brangesni už benzinu varomus automobilius. Pavyzdžiui, 16–20 m. dyzeliniai automobiliai kainuoja 1,5 tūkst. litų, arba 55 proc. pigiau už benzinu varomus automobilius – atitinkamai 4,1 ir 2,6 tūkst. litų. 6–10 m. automobilių amžiaus grupėje kainų skirtumas yra 1,7 tūkst. litų – dyzeliniai kainuoja 17,4, o benzininiai – 15,7 tūkst. litų.

Parduoti automobiliai Lietuvoje 2013 II ketv.

Šaltinis: Autoplius.lt ir VĮ „Regitra“

Automobilių 2013 m. II ketv. parduota už 1,271 mlrd. litų.

2013 m. antrąjį ketvirtį automobilių parduota už 1,271 mlrd. litų: naudotų automobilių – už 1,001 mlrd. litų, naujų – už 270,4 mln. litų. Palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, automobilių rinkos apyvarta augo 4,9 proc. (pernai parduota už 1,212 mlrd. litų).

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausia (33 proc.) parduota 11–15 metų amžiaus automobilių. Pagal apyvartą tai sudarė 19,5 proc. visų sandorių. 6–10 m. amžiaus automobilių apyvarta sudarė 32,3 proc. visų sandorių. 16–20 m. amžiaus automobilių – tik 5,6 proc. Jaunesni kaip penkerių metų automobiliai užėmė 11,8 proc. visos rinkos sandorių, tačiau jie sudarė net 41,2 proc. visos automobilių rinkos apyvartos.

1–5 metų automobilių pasiūla toliau mažėja, tai 2008–2010 metų ekonominio sunkmečio pasekmė. Tuomet žymiai krito naujų automobilių prekyba. Tai pastebima ir prieš 1–5 metų pagamintų automobilių apyvartoje. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šių automobilių parduota už 240,3 mln. litų, apyvarta sumažėjo 33,9 mln. litų.

Mažėjant naujesnių automobilių pasiūlai, auga 6–10 metų automobilių pasiūla. Jų sandorių kiekiai ir kainos toliau auga. Lyginant su praėjusiais metais, 6–10 metų automobilių kaina augo 3,8 proc. Antrąjį ketvirtį jų parduota už 410,8 mln. litų, t. y. 46,5 mln. daugiau nei prieš metus.


2 Į Latviją ir Estiją įvežami naujesni automobiliai

Šaltinis: Autoplius.lt, VĮ „Regitra“ ir „Autotyrimai“

Lyginant naujai įvežtų ir naujų automobilių sandorių skaičių Baltijos šalyse, Lietuvoje parduodama dešimt kartų daugiau naudotų automobilių nei naujų.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, parduodant vieną naują automobilį, į šalį buvo įvežti 10,7 naudotų, Latvijoje šis santykis mažesnis tris kartus – 3,7, o Estijoje – beveik aštuonis. Estijoje įvežant vieną naują automobilį, importuojama 1,4 naudoto automobilio.

Šaltinis: Autoplius.lt ir VĮ „Regitra“

Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11–15 metų amžiaus automobiliai, o į Estiją ir Latviją jaunesni – 6–10 metų. Palyginus procentines dalis, į Estiją įvežama tris kartus, į Latviją beveik du kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei į Lietuvą.

Antrąjį ketvirtį į Lietuvą įvežta mažiau naujesnių automobilių nei pernai per tą patį laikotarpį. Į mūsų šalį įvežta 6,8 proc. mažiau 1–5 metų automobilių, arba 283 mažiau nei prieš metus.

6–10 metų automobilių įvežta 2,4 proc. daugiau nei prieš metus, t. y. 338. Importuota daugiau 11–20 metų amžiaus automobilių. Ypač paaugo, 969 vienetais, 11–15 metų amžiaus automobilių skaičius. Jų per antrąjį ketvirtį įvežta 16,7 tūkst.

Į Latviją per antrąjį ketvirtį įvežta 34,6 proc. daugiau automobilių. Labiausiai – net 47,4 proc. arba 1,65 tūkst.– ūgtelėjo prieš 6–10 metų pagamintų automobilių grupė.

Latvijoje dyzeliniai automobiliai populiarėja, Lietuvoje – ne

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Iš visų į Lietuvą naujai įvežtų naudotų automobilių – 73,7 proc. yra dyzeliniai. Šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, dyzelinių automobilių populiarumas Lietuvoje smuktelėjo. Įvežamų dyzelinių automobilių procentinė dalis per metus sumažėjo nuo 75,0 iki 73,7 proc. Pastebima, kad 13,1 proc. padidėjo benzininių ir benzinu / dujomis varomų automobilių pardavimai.

Latvijoje naujai įvežtų dyzelinių automobilių skaičius paaugo. 2013 m. antrąjį ketvirtį iš visų į Latviją įvežtų naujų automobilių – 80 proc. buvo dyzeliniai, prieš metus jų skaičius buvo 77,8 proc., prieš dvejus metus – 71,9 proc.

Estija prisistatinėjo kaip elektromobilių šalis, tačiau pagal naujai įvežtų naudotų automobilių statistiką, šio vardo mažiausia Baltijos valstybė dar neužsitarnavo. Per antrąjį ketvirtį į Estiją įvežtas vos vienas naudotas elektromobilis.

Į Lietuvą įvežta beveik tris kartus daugiau benzinu / elektra varomų automobilių nei į Estiją (160 prieš 57), o į Latviją dar mažiau – tik 29 hibridiniai automobiliai.

Lietuvoje ir Latvijoje vis labiau populiarėja benzinu / dujomis varomi automobiliai, jų kasmet įvežama vis daugiau. Antrąjį ketvirtį jų į Lietuvą įvežta 1033, į Estiją – tik 17, o į Latviją – 330. Lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, šių automobilių į Lietuvą įvežta 13,1 proc. daugiau.


3 Nauji automobiliai: pardavimai mažėjo visame Pabaltyje, labiausiai smuko Latvijoje

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Estijoje naujų automobilių pardavimai 2013 m. antrąjį ketvirtį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu nežymiai smuktelėjo (0,4 proc.). Lietuvoje taip pat matomas kritimas, tik kiek mažesnis nei Estijoje – 0,3 proc. Latvijoje naujų automobilių pardavimai krito labiausiai – 8,2 proc. mažiau nei pernai.

Lietuvoje per tris mėnesius parduota 3,7 tūkst. naujų automobilių – tai 11 vnt. mažiau nei prieš metus. Praėjusiais metais reeksportuojamų automobilių mažėjo tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Lietuvoje šis procentas mažėja trečius metus iš eilės: praėjusiais metais iš Lietuvos reeksportuoti 11,6 proc., o iš Latvijos – 10,1 proc. naujų automobilių.

2013 m. antrąjį ketvirtį Lietuvai teko 27,6 proc. bendros Baltijos šalių naujų automobilių rinkos, Latvijos dalis sudarė 24,5 proc., o Estijos – 47,9 proc. Per tris mėnesius Baltijos šalyse iš viso įregistruota 13,4 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, t. y. 2,4 proc. mažiau nei 2012 m. (13,75 tūkst.) antrąjį ketvirtį. Apskaičiuota, kad antrąjį ketvirtį parduota 2 tūkst. daugiau naujų automobilių nei per pirmą metų ketvirtį (11,35 tūkst.)

Nors Estija mažiausia iš trijų Baltijos šalių, būtent šioje valstybėje nuperkama daugiausiai naujų automobilių. Estijoje šiemet parduota beveik pusė visų naujų automobilių – 6,4 tūkst.

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Latvijoje alternatyviais degalais varomų naujų automobilių parduota daugiausiai (184 vnt.). Estijoje tokių transporto priemonių parduota 86, o Lietuvoje – tik 55. Alternatyviais degalais laikomos tokios degalų rūšys: benzinas / elektra, dyzelinas / elektra, benzinas / dujos, benzinas / etanolis, elektra.

Nauji, kaip ir naudoti, automobiliai dažniau perkami su dyzeliniais varikliais. Tiesa, Estijoje yra priešingai – nuperkama daugiau benzininių automobilių. Tokia situacija susidarė todėl, kad naujų automobilių kainos, priklausomai nuo degalų tipo, žymiai skiriasi. Be to, Estijos klimatas šios šalies gyventojus verčia rinktis būtent benzininius automobilius. Lietuvoje ir Latvijoje didžiąją dalį automobilių perka įmonės, o Estijoje naujus automobilius įsigyja žymiai daugiau privačių asmenų.

Dyzeliniai automobiliai yra brangesni, tad naujų šiais degalais varomų automobilių savininkams tenka nuvažiuoti dešimtis tūkstančių kilometrų, kad dyzelinio ir benzininio automobilio kainos skirtumas atsipirktų.

Lietuvoje antrąjį ketvirtį parduota daugiau naujų benzininių automobilių nei pernai. Benzininių automobilių kiekis padidėjo nuo 35,6 iki 39,8 proc. Dyzelinių sumažėjo nuo 62,6 proc. iki 58,7 proc. Latvijoje labiausiai ūgtelėjo alternatyviu kuru varomų automobilių dalis – nuo 3,2 iki 5,6 proc. Tuo tarpu Estijoje ši situacija priešinga, šių automobilių populiarumas smuko keturis kartus, nuo 5,9 iki 1,3 proc. Tokių automobilių Estijoje parduota 77,3 proc. mažiau. Šioje šalyje didėjo dyzelinių automobilių pardavimai.

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Per 2013 metų antrąjį ketvirtį „Volkswagen“ ir „Toyota“ toliau lyderiavo Baltijos šalyse. „Volkswagen“ automobiliai buvo populiaresni Lietuvoje ir Latvijoje, o „Toyota“ – Estijoje.

„Fiat“ markės automobilių pardavimai antrąjį ketvirtį Lietuvoje ūgtelėjo net 35,8 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. „Volkswagen“ smuktelėjo 5,1 proc., o „Toyota“ pardavimai augo 9,4 proc.

Latvijoje augo „Toyota“ ir „Volkswagen“ naujų automobilių pardavimai, o „Peugeot“ ir „Škoda“ žymiai krito, atitinkamai 21 ir 46,7 proc.

Estijoje „Toyota“ pardavimai smuktelėjo 12,4 proc. tačiau lyderio poziją ji išlaikė. „Volkswagen“ augo 19,1 proc.

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Tarp dešimties perkamiausių naujų automobilių „Fiat 500“ mažylis (kaina nuo 35,5 tūkst. litų) vėl sugrįžo į pirmą poziciją. „Nissan Qashqai“ nusirideno į ketvirtą, nors pirmąjį ketvirtį puikavosi pirmoje vietoje. Palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, šiemet pardavimai ūgtelėjo 21,3 proc., o „Fiat 500“ šovė 59,9 proc. į viršų. Šių mažylių parduota net 307 vienetai. „Nissan Qashqai“ modelio kaina – nuo 58,9 tūkst. litų.

2012 m. puikiai debiutavęs mažasis visureigis „Škoda Yeti“ nusileido į šeštą vietą – parduota 89 vnt. Tai 32,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Antroje vietoje vienas populiariausių modelių Lietuvoje – „Volkswagen Golf“ (162 vnt.), kurių šiemet parduota 9,5 proc. mažiau nei 2012 m. Šio automobilio kaina – nuo 49,6 tūkst. litų. „Škoda Octavia“ antrąjį ketvirtį pasirodė dešimtuke, nors pirmąjį ketvirtį jos čia nebuvo matyti: šių modelių parduota 11,2 proc. daugiau.

Latvijoje toliau populiariausiu išlieka naujas „Peugeot 3008“. Jo parduota 136 vnt., o Estijoje „Honda CR-V“ – 231 vnt.

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Labiausiai pastebimas naujų automobilių rinkos skirtumas tarp Baltijos kaimynių yra privačių pirkėjų dalis. Pagal parduotų automobilių skaičių Estijoje, privatūs pirkėjai nuperka 5,4 kartus daugiau naujų transporto priemonių nei Lietuvoje.

Jeigu skaičiuotume procentinėmis dalimis, Estijoje daugiau nei trečdalį naujų automobilių nuperka privatūs asmenys, o Lietuvoje perpus mažiau – tik 17,9 proc.

Tiesa, per antrąjį ketvirtį fizinių asmenų nupirktų automobilių dalis Lietuvoje tokia didelė nebuvo nuo pat 2009 m. Tuomet procentinė dalis siekė 27,8 proc. 2009 m. jau buvo prasidėjęs ekonominis nuosmukis, kurio metu automobilių prekeiviai „valėsi“ sandėlius ir naujus automobilius pardavinėjo žemomis kainomis. Antrąjį šių metų ketvirtį naujų automobilių įmonės nupirko mažiau, o privatūs asmenys – daugiau nei pernai.


4 Nauji ir naujai įvežti automobiliai į Baltijos šalis

Šių metų antrąjį ketvirtį į Baltijos šalis pastoviai registracijai įvežti 74 tūkst. naujų ir naudotų automobilių. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu dar negalime, nes trūksta Estijos duomenų. Iš grafiko aiškiai matyti, kad Lietuva tvirtai pirmauja pagal sandorių skaičių. Antrojo ketvirčio augimas, lyginant su praėjusiais metais, yra nežymus – 3,9 proc. Tuo tarpu Latvijoje ūgtelėjo net 22,4 proc. ir pasiekė 15,4 tūkst. sandorių ribą.


5 Prognozės: Naudotų automobilių nuosaikiai daugės, naujų gali mažėti

Automobilių rinka atsigavo ir grįžta į normalias vėžes. Naudotų automobilių pardavimai nuosekliai augs ir trečio ketvirčio sandorių skaičius bus panašus į 2012-ųjų metų rezultatus.

Ekonomikos atsigavimo ženklus rodo ir naujų automobilių rinka. Naujų automobilių parduodama kiek mažiau, tačiau vis daugiau jų nuperka privatūs asmenys. Potencialių naujų ir naujesnių automobilių pirkėjų gretos auga.

Pirkėjai ir toliau jaus 1–5 metų automobilių stygių. Kadangi šio amžiaus automobilių pasiūla ribota, pirkėjai renkasi senesnes – 6–10 metų amžiaus trasnporto priemones. Išaugus paklausai ir toliau augs šių amžiaus grupių automobilių kainos.

Kalbos apie utilizacijos mokesčius Rusijoje trečiajį ketvirtį nevirs realybe. Jei viskas ir toliau vyks tokiais tempais, konkrečių rezultatų gali tekti laukti dar metus.


6 Utilizacijos mokestis Rusijoje – daug kalbų, mažai darbų

Rusijoje ir toliau tęsiasi diskusijos dėl 2012 m. įvesto utilizacijos mokesčio, kuris galioja tik į šalį įvežamiems automobiliams. Rusijoje automobilių gamintojai galėjo mokesčio nemokėti, jeigu valdžiai pateikė saugios utilizacijos garantiją.

Šių metų gegužės pabaigoje ES atstovai pranešė, kad pradės nagrinėjimą dėl utilizacijos mokesčio. Rusijos vyriausybė pateikė Dūmai įstatymo projektą dėl mokesčio įvedimo Rusijos, Kaliningrado ir Muito sąjungos šalių automobilių gamintojams.

„PricewaterhouseCoopers“ vyr. vadybininkas Sergėjus Litvinenko teigia, kad mokesčio įvedimas paskatins kainų augimą 4–5 proc. 20–25 tūkst. JAV dolerių (52–65 tūkst. litų) kainuojančių automobilių su 1,4–1,6 l darbinio tūrio varikliais segmente. Rusijos gamintojų (GAZ, „AvtoVAZ“, „KamAZ“, „Sollers“) automobiliai gali pabrangti iki 24 proc.

Liepos 9 d. Rusija gavo oficialų ES pranešimą dėl konsultacijų utilizacijos mokesčio klausimu. Pagal Pasaulio prekybos organizacijos nuostatus, ginčas gali būti taikiai išspręstas teikiant konsultacijas per 60 dienų. Kitu atveju, ieškovas gali pareikalauti suformuoti trečiųjų teisėjų grupę, kuri pateiks pranešimą ginčų reguliavimo organui. Pranešimo parengimas ir svarstymas gali užtrukti nuo 9 iki 12 mėn.

60-ies dienų terminas baigsis rugsėjo 7 d. Jeigu Dūma nespės priimti įstatymo dėl utilizacijos mokesčio sulyginimo, ginčas bus sprendžiamas teisme, o Europos kompanijos patirs didelių nuostolių.

Taigi lieka atviras klausimas, ar rusai savo šalies automobilių gamintojams privilegijas panaikins ir jeigu taip, kada tai įvyks.

Nors tai ir nėra patvirtinta, svarbu paminėti, jog Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas kalbėjo apie muitinės rinkliavos panaikinimą tarp Rusijos su Baltarusija ir Kazachstanu. Tai reiškia, kad rusai iš Baltarusijos galėtų importuoti automobilius be muito mokesčių.

Tai būtų labai gera žinia Lietuvos automobilių pardavėjams. 2011 m. baltarusiai iš Lietuvos kone urmu pirko naujesnius nei 10 metų automobilius. Dabar baltarusiams atsiveria durys juos parduoti į Rusiją. Neabejojama, kad tarp Baltarusijos ir Rusijos automobilių prekyba aktyvės. Tai turėtų paskatinti baltarusius pirkti automobilius iš Lietuvos ir perparduoti juos į Rusiją be muito mokesčių.


„Autoplius barometras“ – ketvirtinis lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt leidinys, skirtas verslo partneriams, žiniasklaidai ir portalo lankytojams. Kartu tai pirmasis naujų ir naudotų lengvųjų automobilių rinką apibendrinantis leidinys, kuriame apžvelgiamos pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ ir Autoplius.lt duomenimis.

Autoplius.lt – lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 10-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 190 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š. m. birželio mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,32 milijono ribą. 2013 metų antrąjį ketvirtį portale Autoplius.lt buvo pardavinėjama automobilių už 1,75 mlrd. litų.

Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted“. Šis koncernas valdo vienus iš didžiausių skelbimų portalų visame pasaulyje, veikiančių 26 šalyse. 2010 m. „Schibsted“ buvo pripažintas trečiu stipriausiu skelbimų portalų valdytoju pasaulyje po šios srities gigantų „eBay“ ir „Craigslist“.

Daugiau informacijos:
Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas
Mob. tel. +370 615 57 007
El. p. viktoras@plius.lt
www.autoplius.lt