Tarp Lietuvos ir Estijos, tarp dyzelino ir benzino
Viktoras DaukšasViktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas

Ką pirkti – benzinu ar dyzelinu varomą automobilį? „Dyzelinu, dyzelinu“, - primygtinai kartos dauguma lietuvių. Nors pritariančių tokiam pasirinkimui šiuo metu mažėja, bet įpročiai išlieka. Ir nieko keisto – dyzelinas, nors ir nedaug, vis dar yra pigesnis už benziną. Be to, dauguma perka tiesiog iš inercijos, pamatę kieme naują kaimyno automobilį. Dyzelinį.

Lietuva vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje dyzelinių automobilių daugiau nei varomų benzinu. Turime kaimynę Baltarusiją, iš kurios bėga kontrabandinio dyzelino upeliai. Juk kas penktas lietuvis prisipažįsta, kad perka nelegalius degalus. Jie žino, kur nusipirkti. Svarbiausia šiuo atveju ne mokesčiai ir sąžinė, o pigesni degalai. Tiesa, situacija keičiasi, nes į Lietuvą įvežama vis daugiau benzininių automobilių. Jų vairuotojai ir ieško vis dažniau.

O kokia situacija Latvijoje ir Estijoje? Ten karaliauja benzinu varomi automobiliai. Išsiskiria Estija, kur benzininiai automobiliai sudaro du trečdalius rinkos. Nesunku suprasti, kodėl taip yra. Užtenka pasižiūrėti į degalų kainų skirtumus – benzinas vos trimis centais brangesnis už dyzeliną.

Kai skirtumo nėra, nebereikia karštligiškai skaičiuoti, kokį automobilį finansiškai naudingiau nusipirkti. Tiesa, pastebima, kad Estijoje dyzelinių automobilių skaičius auga jau trejus metus iš eilės.

Latvijoje taip pat dominuoja benzininiai automobiliai. Galbūt ne taip žymiai, kaip Estijoje, bet jų ten daugiau nei benzininių (51 proc. prieš 42 proc.). Dyzelino ir benzino kainų skirtumas – daugiau nei 20 centų. Tačiau ten atstumai tarp miestų nėra dideli, tad naudingiau būtų rinktis benzinu varomus automobilius. Čia vėlgi, kaip ir Estijoje, dyzelinių automobilių pasiūla trejus metus iš eilės auga. Bet ar jie aplenks benzininius, pamatysime po dvejų-trejų metų.

Lietuviai mėgsta benzinu ir dujomis varomus automobilius. Jų pas mus daugiausia iš visų Baltijos šalių. Jeigu juos pridėtume prie benzinu varomų automobilių, jų būtų daugiau už dyzelinius.

Tokie automobiliai pagal kuro tipą mėgstami Baltijos šalyse. Kokį rinktumėtės Jūs, spręskite pasvėrę visus pliusus ir minusus. Kiekvienas pirkėjas – su išskirtiniais norais, o kur didžiausias automobilių pasirinkimas, neabejoju, kad jau žinote.

Turiningos kelionės. Jeigu prireiktų daugiau nuorodų – teiraukitės!

Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas


1 Sandorių kiek mažiau nei pernai
Sandorių kiek mažiau nei pernai

Šaltinis: Autoplius.lt ir VĮ „Regitra“

Trejus metus iš eilės 2010-2012 metų pirmaisiais ketvirčiais naujų ir naudotų automobilių sandorių skaičius augo. Šiemet pirmąjį ketvirtį naujų ir naudotų automobilių rinkoje užfiksuotas mažesnis aktyvumas negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Geras ženklas, kad naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių įvežta kiek daugiau nei pernai, tačiau naujų automobilių pardavimai ir šalyje registruotų automobilių sandorių skaičius mažesnis nei 2012-aisiais tuo pačiu laikotarpiu.

Kovo mėnesį naujų automobilių pardavimai Europos Sąjungoje (ES) 18-tą mėnesį iš eilės mažėjo –  iš viso parduota 1,3 mln. naujų automobilių. Pirmąjį ketvirtį užregistruoti 2,989 mln. naujų automobilių, tai 9,8 proc. mažiau nei pernai. Lietuvoje naujų automobilių pardavimai per pirmąjį ketvirtį krito keturis kartus mažiau – tik 2,3 proc.

2013-ųjų metų pradžia automobilių rinkoje buvo aktyvi, per ketvirtį įvyko 85,8 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių. Lyginant su praėjusiais metais, sandorių sumažėjo 0,3 proc., arba 240 vnt.

Nuo 2008 m., kurie laikomi rekordiniais, šių metų I-ojo ketvirčio rodikliai atsiliko 9,5 proc. 2008–aisiais buvo įvežta daugiau naudotų automobilių, o naujų automobilių parduota dvigubai daugiau nei šiemet.

Pirmąjį ketvirtį automobilių kainos smuktelėjo

Šaltinis: Autoplius.lt

Pirmąjį 2013 m. ketvirtį Autoplius.lt portale pardavinėta automobilių už 1,58 milijardo litų. Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos sausio-kovo mėnesiais buvo atitinkamai 10,3 ir 70,4 tūkst. litų.

Pirmąjį metų ketvirtį vidutinė naudotų automobilių kaina smuktelėjo 3,1 proc., arba 329 litų lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu.

Lyginant su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, šiemet 1–5 metų amžiaus automobiliai atpigo 5,5 proc., t.y. apie 1,77 tūkst. litų iki 30,3 tūkst. litų. Populiariausių 11–15 metų automobilių vidutinė kaina krito, tačiau nežymiai – 170 litų (iki 7,9 tūkst. litų). 6–10 metų automobiliai brango 2,3 proc.

2013 m. pradžioje naujų automobilių vidutinė kaina toliau nuosekliai augo ir pasiekė 70,4 tūkst. litų, t.y. tūkstančiu litų arba 3,4 proc. daugiau lyginant su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu. Naujų automobilių apyvarta pasiekė 221,74 mln. Lt.

Vis dažniau ieško benzininių automobilių

Šaltinis: Autoplius.lt

Autoplius.lt duomenys rodo, kad žmonės vis dažniau ieško benzininių automobilių. Išanalizavus 3,9 mln. Autoplius.lt atliktų paieškų pagal degalų tipą per 2013 metų pirmąjį ketvirtį, pastebima, kad benzinu ar alternatyviais degalais varomų automobilių paklausa auga, o dyzelinių automobilių mažėja.

Per du metus dyzelinių automobilių paieškų skaičius sumažėjo 8,5, o benzininių automobilių paieškų padidėjo 7,5 procentiniais punktais. Kritusiai dyzelinių automobilių paklausai įtakos turėjo nuo 2012 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi griežtesnė dyzelinių automobilių techninė apžiūra ir ištirpęs dyzelino ir benzino kainų atotrūkis. Visgi, kol dyzelino bus galima įsigyti „pigiau“, minėtu kuro tipu varomų automobilių populiarumas mažės lėtai.

Vidutinės kainos pagal degalų tipą, 2012 IV ketv.

Šaltinis: Autoplius.lt

Vertinant Autoplius.lt portale parduotų automobilių duomenis pirmąjį 2013 metų ketvirtį, matome, kad dyzeliniai automobiliai išlieka nuo 13 proc. iki 58,5 proc. brangesni už benzinu varomus automobilius.

Parduoti automobiliai Lietuvoje, 2012 IV ketv.

Šaltinis: Autoplius.lt ir VĮ „Regitra“

Automobilių 2013 m. I ketv. parduota už 1,068 mlrd. litų.

2013 m. pirmąjį ketvirtį automobilių parduota už 1,068 mlrd. litų: naudotų automobilių – už 845,8 mln. litų, o naujų – už 221,7 mln. litų. Palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, automobilių rinkos apyvarta smuko 1,9 proc. (pernai parduota už 1,088 mlrd. litų).

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausia (33,2 proc.) parduota 11–15 metų amžiaus automobilių. Pagal apyvartą tai sudarė 21 proc. visų sandorių. 6 – 10 m. amžiaus automobilių apyvarta sudarė 32,5 proc. visų sandorių. 16 – 20 m. amžiaus automobilių tik 6,4 proc. Jaunesni kaip penkerių metų automobiliai užėmė 11 proc. visos rinkos sandorių, tačiau jie sudarė net 38,5 proc. visos automobilių rinkos apyvartos.


2 Lietuvoje automobilių parkas – seniausias

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

„Autotyrimai“ ir Autoplius.lt duomenimis, Pabaltijo automobilių parką šių metų sausį sudarė 3,19 mln. registruotų lengvųjų automobilių. Lietuvoje registruotų ir „realiai“ važinėjančių automobilių skaičiai žymiai skiriasi. Tą puikiai matome aukščiau esančiame grafike. Net 35,4 proc. (arba 663 tūkst.) registruotų automobilių Lietuvoje yra pagaminti prieš 21 metus ir anksčiau. „Transekstos“ duomenimis, tokių automobilių yra apie 13 proc., t.y. beveik tris kartus mažiau nei registruotų. Žinoma, dalis vairuotojų gali važinėti be galiojančių techninių pasų.

Remiantis statistika, Lietuvos automobilių parką galima vadinti seniausiu Baltijos šalyse – 17,7 metų. Jauniausias Estijos automobilių parkas – 13,3 metų, tačiau jis tik 0,2 m. jaunesnis negu latvių – 13,5 metų. Pastaruosius trejus metus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje automobilių parkas senėjo.

Automobilių parkas pagal kuro rūšį, 2013 I-asis ketvirtis

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Šiame grafike nagrinėjami formalūs automobilių parkų duomenys, t.y. kiek registruotų automobilių yra šalyse, tad Lietuvai nėra priskaičiuoti tie automobiliai, kurie neturi duomenų apie kuro tipą.

Lietuva vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje dyzelinių automobilių daugiau  nei varomų benzinu. Didžiausia benzinininių automobilių dalis yra Estijoje, net 66,3 proc. Tačiau dyzelinių automobilių dalis ten jau trejus metus iš eilės auga. Tokia tendencija pastebima ir Lietuvoje bei Latvijoje.

Lietuvoje procentine dalimi beveik dvigubai daugiau transporto priemonių, kurios varomos benzinu ir dujomis (11,2 proc. visų automobilių) nei Latvijoje (6 proc.). Jei Lietuvoje susumuotume benzinu ir benzinu/dujomis varomus automobilius, jų skaičius būtų didesnis nei dyzelinių automobilių.

Taigi dyzelinių automobilių procentinės dalies augimui įtakos turėjo ir benzininių automobilių perdarymas į benzinu/dujomis varomus automobilius. Estijoje beveik neegzistuoja benzinu/dujomis varomi automobiliai.

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Transeksta“

2013 m. sausį Baltijos šalių automobilių parke „Volkswagen“ markės automobiliai išliko neabejotinais lyderiais. Lietuvoje ir Latvijoje šios markės automobilių per metus padaugėjo 3 ir 3,5 proc., atitinkamai 10,5 tūkst. ir 4,4 tūkst., o Estijoje beveik dvigubai daugiau – 6,2 proc., t.y. 5 tūkst. „Audi“ automobiliai populiarūs Latvijoje ir Lietuvoje, o estai vietoj „audinių“ dažniau renkasi „Ford“. Visgi Estijoje per pastarąjį laikotarpį „Audi“ automobilių skaičius išaugo labiausiai.

Lietuviai toliau aktyviai perka „Opel“ automobilius – palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu jų šalyje padaugėjo 11,25 tūkst., arba net 7,1 proc. Estijoje ir Latvijoje šie automobiliai taip pat populiarūs, tačiau jų skaičius beveik nepakito.

Rygos gatvėse sunku nepastebėti prabangių automobilių, tai pastebima ir Latvijos autoparke – ketvirtoje vietoje rikiuojasi BMW automobiliai. Vienintelėje Estijoje  į populiariausių penketuką patenka „Toyota“ automobiliai, o lietuviai vieninteliai aktyviai perka prancūžiskus „Renault“.


3 Naudotų automobilių parduodama vis daugiau

Šaltinis: Autoplius.lt ir VĮ „Regitra“

2013 m. pirmąjį ketvirtį po trejų metų augimo naudotų automobilių sandorių skaičius sumažėjo. Tiesa, labai nežymiai. Šiemet sandorių įvyko 82,7 tūkst., o pernai – vos 165 mažiau.


4 Į Latviją ir Estiją įvežami naujesni automobiliai

Šaltinis: Autoplius.lt, VĮ „Regitra“ ir „Autotyrimai“

Lyginant naujai įvežtų ir naujų automobilių sandorių skaičių Baltijos šalyse, Lietuvoje parduodama daug naujai įvežtų automobilių, o naujų – pakankamai mažai.

Lietuvoje praėjusiais metais parduodant vieną naują automobilį į šalį buvo įvežti 10,3 naudotų, Latvijoje šis santykis mažesnis tris kartus – 3,2, o Estijoje – daugiau nei aštuonis. Šioje šalyje įvežant vieną naują automobilį importuojama 1,2 naudoto automobilio.

Naujai įvežtų automobilių palyginimas pagal amžių

Šaltinis: Autoplius.lt ir VĮ „Regitra“

Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11–15 metų amžiaus automobiliai, o į Estiją ir Latviją jaunesni – 6–10 metų. Palyginti procentines dalis, į Estiją įvežama tris kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei į Lietuvą.

Pirmąjį ketvirtį į Lietuvą įvežta mažiau naujesnių automobilių nei pernai per tą patį laikotarpį. Į mūsų šalį įvežta 12,8 proc. mažiau 1–5 metų automobilių, arba 452 mažiau nei prieš metus. 6–10 metų automobilių taip pat įvežta 2,9 proc. mažiau nei prieš metus, t.y. 344. Importuota daugiau 11–20 metų amžiaus automobilių.

Tuo tarpu į Latvija per pirmąjį ketvirtį įvežta 28,4 proc. daugiau automobilių. Labiausiai – net 43,1 proc. arba 1,1 tūkst. daugiau – ūgtelėjo prieš 6–10 metų pagamintų automobilių grupė.

Latvijoje ir Estijoje dyzeliniai automobiliai populiarėja, Lietuvoje – ne

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Lietuvoje naujai įvežti dyzeliniai automobiliai sudaro 73,6 proc. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį,  lyginant su šių metų pradžia, dyzelinių automobilių populiarumas Lietuvoje smuktelėjo. Įvežamų dyzelinių automobilių procentinė dalis per metus sumažėjo nuo  77,7 proc. iki 73,6 proc. Pastebima, kad padidėjo benzininių ir benzinu/dujomis varomų automobilių pardavimai.

Estija prisistatinėjo kaip elektromobilių šalis, tačiau pagal naujai įvežtų naudotų automobilių statistiką, šio vardo mažiausia Baltijos valstybė dar neužsitarnavo. Per pirmąjį ketvirtį nė į vieną iš trijų Baltijos šalių neįvežtas nė vienas naudotas elektromobilis. Be to, estams teko grąžinti visus „Mitsubishi „i-MiEV“, kurie turėjo padidinti elektromobilių populiarumą šalyje, nes juose aptikta defektų.

Į Lietuvą įvežta tris kartus daugiau benzinu/elektra varomų automobilių nei į Estiją (123 prieš 38), o į Latviją dar mažiau – tik 27 hibridiniai automobiliai.

Lietuvoje ir Latvijoje vis labiau populiarėja benzinu/dujomis varomi automobiliai, jų kasmet įvežama vis daugiau. Pirmąjį ketvirtį jų į Lietuvą įvežta 874, į Estiją – tik 9, o į Latvija – 249. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu šių automobilių į Lietuvą įvežta trečdaliu daugiau.


5 Nauji automobiliai: pardavimai Lietuvoje ir Latvijoje mažėjo, o Estijoje augo

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Estijoje naujų automobilių pardavimai per 2013 m. pirmąjį ketvirtį augo, o Lietuvoje ir Latvijoje mažėjo atitinkamai 2,3 ir 6,4 proc.

Lietuvoje per tris mėnesius parduota 3,15 tūkst. naujų automobilių, tai 75 vnt. mažiau nei prieš metus. Praėjusiais metais reeksportuojamų automobilių mažėjo tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Lietuvoje šis procentas mažėja trečius metus iš eilės: praėjusiais metais iš Lietuvos reeksportuoti 11,6 proc., o iš Latvijos – 10,1 proc. naujų automobilių.

2013 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvai teko 27,7 proc. bendros Baltijos šalių naujų automobilių rinkos, Latvijos dalis sudarė 24,5 proc., o Estijos – 47,7 proc. 2013 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse iš viso įregistruota 11,35 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, t.y. 0,8 proc. mažiau nei 2012 m. (11,44  tūkst.).

Nors Estija mažiausia iš trijų Baltijos šalių kaimynių, būtent šioje šalyje nuperkama daugiausiai naujų automobilių. Estijoje šiemet parduota beveik pusė visų naujų automobilių - 5,4 tūkst., t.y. 3,4 proc. daugiau nei 2012 – ųjų pirmąjį ketvirtį.

Naujų automobilių palyginimas pagal degalų tipą, 2012 m.

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Latvijoje daugiausiai parduota naujų automobilių (116 vnt.), kurie varomi alternatyviais degalais. Estijoje tokių transporto priemonių parduota 89, o Lietuvoje - tik 38. Alternatyviais degalais laikomos tokios degalų rūšys: benzinas/elektra, dyzelinas/elektra, benzinas/dujos, benzinas/etanolis.

Nauji, kaip ir naudoti, automobiliai dažniau perkami su dyzeliniais varikliais. Tiesa, Estijoje yra priešingai – nuperkama daugiau benzininių automobilių. Tokia situacija susidarė todėl, kad naujų automobilių kainos, priklausomai nuo degalų tipo, žymiai skiriasi. Be to, Estijos klimatas šios šalies gyventojus verčia rinktis būtent benzininius automobilius. Lietuvoje ir Latvijoje didžiąją dalį automobilių perka įmonės, o Estijoje naujus automobilius įsigyja žymiai daugiau privačių asmenų.

Dyzeliniai automobiliai yra brangesni, tad naujų šiais degalais varomų automobilių savininkams tenka nuvažiuoti dešimtis tūkstančių kilometrų, kad dyzelinio ir benzininio automobilio kaino skirtumas atsipirktų.

TOP naujų automobilių markės

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Per 2013 metų pirmąjį ketvirtį „Volkswagen“ ir „Toyota“ toliau lyderiavo Baltijos šalyse. „Volkswagen“ automobiliai buvo populiaresni Lietuvoje ir Latvijoje, o „Toyota“ – Estijoje.

„Nissan“ markės automobilių pardavimai pirmąjį ketvirtį Lietuvoje ūgtelėjo 13,8 proc., lyginant su 2012 metais. „Volkswagen“ ir „Toyota“ pardavimai smuko atitinkamai 10,3 ir 9,6 proc.

Latvijoje augo „Toyota“ ir „Peugeot“ naujų automobilių pardavimai, o „Nissan“ ir „Volkswagen“ krito.

TOP 10 geriausiai parduodami nauji automobiliai Lietuvoje 2012 m.

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Tarp dešimties perkamiausių naujų automobilių pirmoje vietoje ilgokai išsilaikęs „Fiat 500“ mažylis (kaina nuo 35,5 tūkst. litų) savo poziciją užleido „Nissan Qashqai“. Šis automobilis pirmavo beveik visais 2011-aisiais metais. Palyginti su praėjusių pirmuoju ketvirčiu šiemet pardavimai ūgtelėjo 15,4 proc. o Fiat 500 smuko 15,3 proc. „Nissan Qashqai“ modelio kaina – nuo 58,9 tūkst. litų. 

2012 m. puikiai debiutavęs mažasis visureigis „Škoda Yeti“ nusileido į penktą vietą - parduota 76 vnt. Tai 41 proc. mažiau nei pernai.

Trečioje vietoje vienas populiariausių modelių Lietuvoje – „Volkswagen Golf“ (116 vnt.), kurių šiemet parduota 5,5 proc. daugiau nei 2012 m. Šio automobilio kaina – nuo 49,6 tūkst. litų.

Latvijoje populiariausias naujas automobilis yra „Peugeot 3008“. Jo parduota 127 vnt., o Estijoje „Honda CR-V“ - 288 vnt.

Nauji automobiliai: pagal pirkėjus

Šaltinis: Autoplius.lt ir „Autotyrimai“

Labiausiai pastebimas naujų automobilių rinkos skirtumas tarp Baltijos kaimynių yra privačių pirkėjų dalis. Pagal parduotų automobilių skaičių Estijoje privatūs pirkėjai nuperka 3 kartus daugiau naujų transporto priemonių nei Lietuvoje.

Jeigu skaičiuotume procentinėmis dalimis, Estijoje trečdalį naujų automobilių nuperka privatūs asmenys, o Lietuvoje perpus mažiau – 17,6 proc.

Tiesa, per pirmąjį ketvirtį fizinių asmenų nupirktų automobilių dalis Lietuvoje tokia didelė nebuvo nuo pat 2009 m. Tuomet procetinė dalis siekė 25,3 proc. 2009 m. jau buvo prasidėjęs ekonominis nuosmukis, kurio metu automobilių prekeiviai “valėsi” sandėlius ir naujus automobilius pardavinėjo žemomis kainomis. Pirmąjį šių metų ketvirtį naujų automobilių įmonės nupirko mažiau, o privatūs asmenys daugiau nei pernai. Tai primena 2008 m. pabaigos – 2009 m. pradžios situaciją, kuomet įsigyti naują automobilį galima su solidžia nuolaida.


6 Prognozės: sandorių bus daugiau nei pernai

Pirmojo ketvirčio rodiklius pablogino vėliau atkeliavęs pavasaris. Įprastai nutirpus prasideda aktyvi prekyba.

Tikėtina, kad 2013-aisiais metais Lietuvoje  dar labiau sumažės naujų automobilių pardavimai. Vokietijos automobilių pramonės asociacija (Verband der Automobilindustrie) prognozuoja, jog 2013 m. naujų automobilių pardavimai kris 3,2 proc.

Naujų automobilių pardavimai Vakarų Europoje turi tiesioginės įtakos ir mūsų šalies rinkai. Jei ten mažėja naujų automobilių pardavimai, tai jie mažėja ir Lietuvoje. Viena iš to priežasčių – reeksportas. Pirkėjai iš kitų šalių vangiau perka naujus automobilius iš Lietuvos. Tai pastebima jau trejus metus iš eilės.

Pagrindiniai naujų automobilių pirkėjai yra juridiniai asmenys, kurie atidžiai stebi, kas vyksta Vakarų Europoje. Naujų automobilių pardavimai gali mažėti arba geriausiu atveju – išlaikyti praėjusių metų lygį.


7 Diskusijos apie utilizacijos mokestį Rusijoje netyla

Rusijoje netyla kalbos dėl 2012 m. įvesto utilizacijos mokesčio, kuris sukūrė nelygias konkurencines sąlygas automobilių pardavėjams. Mokestis formaliai galiojo tik į šalį įvežamiems automobiliams, o Rusijoje automobilių gamintojai galėjo mokesčio nemokėti, jeigu valdžiai pateikė saugios utilizacijos garantiją.

Visgi š.m. vasario mėnesį Rusijos vadovai pareiškė, kad šalies automobilių gamintojams bus panaikintas utilizavimo garantijos mechanizmas. Tai buvo pranešta ir Europos Sąjungos atstovams.

Balandžio viduryje laikraštis „Vedomosti“ išspausdino interviu su PPO generaliniu direktoriumi Pascal Lamy. Jis aiškino, kad reikia laiko, kol valdininkai pasieks reikiamą profesionalumo lygį, o matomų pokyčių gali tekti laukti ir keletą metų, nes dabar Rusija išgyvena pereinamąjį laikotarpį.

Jeigu šalys neišspręs šio klausimo savarankiškai, bus paskirta komisija, kuri turės nuspręsti, ar galima laikyti šį mokestį diskriminacija užsienio eksportuotojų atžvilgiu.

Taigi lieka atviras klausimas, ar rusai savo šalies automobilių gamintojams privilegijas panaikins ir jeigu taip, tai kada tai įvyks.

Nors tai ir nėra patvirtinta, svarbu paminėti, jog Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas kalbėjo apie muitinės rinkliavios panaikinimą tarp Rusijos sienų su Baltarusija ir Kazachstanu. Tai reiškia, kad rusai iš Baltarusijos galėtų importuoti automobilius be muito mokesčių.

Tai būtų labai gera žinia Lietuvos automobilių pardavėjams. 2011 m. baltarusiai iš Lietuvos kone urmu pirko naujesnius nei 10 metų automobilius. Dabar baltarusiams atsiveria durys juos parduoti į Rusiją. Neabejojama, kad tarp Baltarusijos ir Rusijos automobilių prekyba aktyvės. Tai turėtų paskatinti baltarusius pirkti automobilius iš Lietuvos ir perparduoti juos į Rusiją be muito mokesčių.


„Autoplius barometras“ – ketvirtinis lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt leidinys, skirtas verslo partneriams, žiniasklaidai ir portalo lankytojams. Kartu tai pirmasis naujų ir naudotų lengvųjų automobilių rinką apibendrinantis leidinys, kuriame apžvelgiamos pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės “Autotyrimai” ir Autoplius.lt duomenimis.

Autoplius.lt – lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 10-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 190 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š.m. kovo mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,5 milijono ribą. 2013 metų pirmąjį ketvirtį portale Autoplius.lt buvo pardavinėjama automobilių už 1,58 mlrd. litų.

Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted“. Šis koncernas valdo vienus iš didžiausių skelbimų portalų visame pasaulyje, veikiančių 26 šalyse. 2010 m. „Schibsted“ buvo pripažintas trečiu stipriausiu skelbimų portalų valdytoju pasaulyje po šios srities gigantų „eBay“ ir „Craigslist“.

Daugiau informacijos:
Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas
Mob. tel. +370 615 57 007
El. p. viktoras@plius.lt
www.autoplius.lt